Prekės kaziuko mugėje, archyvinė nuotrauka

Kaziuko mugėje šiemet susijungs tradiciniai amatai ir šiuolaikinės tendencijos

130
(atnaujinta 13:47 2017.02.28)
Modernėjanti Kaziuko mugė šiais metais lankytojams pasiūlys įsigyti "pusantroko" monetą, dizainerių darbų, be to, bus galima atsiskaityti ir mokėjimų kortele, apsilankyti Dizaino alėjoje ir dalyvauti pramogose visai šeimai

VILNIUS, vasario 27 — Sputnik. Kiekvienais metais kovo pirmomis dienomis Vilniaus senamiesčio gatves užlieja šurmulingas Kaziuko savaitgalis. Šiais metais pats gausiausias tautodailininkų ir liaudies meistrų sambūris kovo 3-5 dienomis džiugins sostinės gyventojus ir svečius ne tik tradiciniais amatais, bet ir šiuolaikiniais sprendimais.

Kaziuko mugės prekybos vietų organizatorius Vytenis Urba teigia, kad šiemet 17 kilometrų besitęsianti mugė ne tik šurmuliuojanti, bet ir modernėjanti.

"Kasmet mugę aplankantys vilniečiai ir miesto svečiai nori išvysti kažką naujo ir įdomaus, tad šiemet mugės erdvėse susijungs tradiciniai amatai ir šiuolaikinės tendencijos. Bus galima įsigyti ne tik medinių šaukštų, bet ir šalies jaunųjų dizainerių darbų, paragauti ne tik lietuviškos, bet ir užsienio virtuvių, atrasti pramogų ir sau, ir savo šeimai", — pasakoja Urba.

Pasak organizatorių, Kaziuko mugėje šiemet dalyvaus 16-os užsienio šalių atstovai, bendras užsienio dalyvių skaičius sieks 600.

Традиционные Виленские вербы
Verbos — svarbiausias Kaziuko mugės atributas

Vilniaus senamiestyje vyksiančios Kaziuko mugės ilgis — apie 17 kilometrų.

Oficiali Kaziuko mugės atidarymo ceremonija vyks kovo 3-ią dieną,  penktadienį, 15 valandą, Arkikatedros aikštėje prie varpinės.

Neregėtas pinigas — euro pusantrokas

Savo 414-ąją sukaktį minėsianti Kaziuko mugė šiemet išsiskirs ne tik renginių ir pramogų gausa, bet ir bus įamžinta kolekcinėje, dailininko Ryto Jono Belevičiaus kurtoje monetoje, kuri taps šių metų Kaziuko mugės simboliu.

Tradicinę šventę įamžins to paties dizaino, bet skirtingų nominalų dvi monetos. Tai bus neįprasto nominalo — 1,5 euro moneta iš vario ir nikelio lydinio (tiražas — 25 tūkstančiai vienetų) ir penkių eurų spalvota sidabro moneta (tiražas — 2 tūkstančiai vienetų).

"Toks pusantro euro nominalas — aliuzija į lietuviškąjį pusantroką, kaldintą Vilniaus monetų kalykloje XVII amžiuje, su šiuo laikmečiu ir siejamos Kaziuko mugės tradicijos", —  sako Lietuvos banko Bankininkystės tarnybos direktorius ir  Lietuvos monetų kalyklos valdybos pirmininkas Mindaugas Vaičiulis.

Kolekcines 1,5 euro monetas bus galima įsigyti Kaziuko mugės metu. 

Į mugę — ir su mokėjimo kortelėmis

Ilgą laiką vienintelė atsiskaitymo priemonė mugėje buvo grynieji pinigai. Tačiau anot " Swedbank" Lietuvoje Pardavimų valdymo ir rinkodaros departamento direktorės Astos Margevičienės, keičiantis gyventojų įpročiams, neišvengiamai keičiasi ir Kaziuko mugė.

"Šiandien mugės lankytojų piniginėse tikrai rasime mokėjimo korteles, kurios tampa populiariausia atsiskaitymo priemone. Palaikome modernėjančios mugės idėją ir siekiame, kad kuo daugiau prekeivių turėtų elektroninius kortelių skaitytuvus ir sudarytų lankytojams galimybes atsiskaityti greitai ir patogiai", — sako Margevičienė.

Mugės kultūros renginiuose — Kazimiero kiemas

Pirmąkart prie Kaziuko mugės prisidės ir Vilniaus Arkivyskupija, kuri surengs Dangiškojo mugės globėjo — Šv. Kazimiero šventę.

Pirmąją mugės dieną, kovo 3-ią, Vilniaus arkikatedroje bazilikoje vyks koncertas "Karūnavimo Mišios" pagal Volfgangą Amadėjų Mocartą (dalyvaus Arkikatedros jaunimo choras ir choras "Ąžuoliukas"). Mugės lankytojai bus kviečiami atvykti į Karališkąją naktį Katedroje.

Šeštadienį, kovo 4-ą, vyks edukacinės programos ir ekskursijos Bažnyčios paveldo muziejuje, o sekmadienį mugę vainikuos Šv. Mišios Vilniaus Arkikatedroje bazilikoje. Arkikatedros aikštėje įsikurs vienuolijų ir Arkikatedros bendruomenių palapinės.

Mugės kultūros programos organizatorius — Vilniaus etninės kultūros centras — visas tris mugės dienas lankytojus kvies į koncertus Arkikatedros ir Rotušės aikštėse, taip pat specialiai įrengtose scenose prie Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, Nacionalinio dramos teatro ir Valstybinio Vilniaus Mažojo teatro.

Koks Kaziukas be rekordo?

Lukiškių aikštės prieigose drožėjas Virgilijus Laučiūnas sieks į rekordų knygą įrašyti naują — didžiausios Lietuvos klumpės  — rekordą.

"Darbuosiuos tiek, kiek reikės, kad sukurčiau autentišką lietuviškų klumpių porą, kurios aukštis sieks daugiau nei du metrus. Mėgstu iššūkius!" — sako drožėjas.

Pasak meistro, jei nesutrukdys oro sąlygos, rekordą užfiksuoti bus galima antrąją mugės dieną — šeštadienį.

Kol vyks klumpių drožybos darbai, Arkikatedros aikštėje jaunųjų mugės dalyvių lauks "Kaziuko vaikų pasaulis", kur visas tris mugės dienas vyks edukaciniai žaidimai, pažintis su pasakų personažais, menų dirbtuvės, viduramžių mokyklėlė, triušių paroda ir daug kitų dalykų.

Dizaino alėja

Šiemet Kaziuko mugėje pirmąkart bus įrengta Dizaino alėja, kurioje Lietuvos dizaineriai ir kūrėjai pristatys naujausias savo kolekcijas.

Dizaino alėjoje, kuri bus įkurta Arkikatedros prieigose  prie Šventaragio ir Pilies gatvių sankryžos, bus galima rasti lietuviškų prekinių ženklų drabužių, rankų darbo aksesuarų, juvelyrikos ir namų interjero detalių.

Dizaino alėja — vieta, kur bus galima atsipūsti nuo gatvės šurmulio, ramiai pasivaikščioti ir rasti unikalią dovaną sau ar artimam žmogui.

Į Kaziuko mugę — su "Uber" programėle

Kaziuko mugės organizatoriai šiemet į ją kviečia keliauti išmaniai, ir, kaip patys sako "poniškai" — išsikviesti automobilį per "Uber" programėlę. Tiems, kurie su "Uber" keliaus pirmą kartą, kelionė į Kaziuko mugę nieko nekainuos.

Mugės žemėlapyje bus pažymėtos specialios vietos, kuriose "Uber" partneriai-vairuotojai galės paimti ir išleisti keleivius. Sau patogiausią iš šių nustatytų vietų mugės lankytojai galės pasirinkti programėlėje.

"Džiaugiamės pasiūlydami skaitmeninius sprendimus, kurie padeda šventiškai paminėti tradicijas. Kviečiame pamiršti rūpesčius, ieškant stovėjimo vietos, ir neprarasti šventinės nuotaikos ilgai žingsniuojant per Vilniaus senamiestį. Tereikia bakstelti vieną mygtuką programėlėje ir į mugę atvyksite greitai, pigiai ir patogiai", — sako "Uber" vadovas Baltijos šalyse Enn Metsar.

Šventės atsiradimas

Lietuvos globėjo Šv. Kazimiero šventė gimė VII amžuje, kai 1602 metais Popiežius Klemensas VIII karalaitį Kazimierą paskelbė Šventuoju. XIX amžiuje Vilniaus pirkliai gavo privilegiją rengti trijų dienų Šv. Kazimiero mugę.

Kaziuko mugė vadinama viena didžiausių ir autentiškiausių mugių Baltijos šalyse.

Į Kaziuko mugę suguža ne tik atokiausių Lietuvos kampelių, bet ir kaimyninių šalių amatininkai. Be tradicinių mugės akcentų, Kaziuko mugėje prekiaujama socialiai remtinų asmenų, globos namų auklėtinių dirbiniais. Mugėje visada gausu ne tik liaudies meistrų pagamintų daiktų, bet ir renginių.

Mugė pritraukia kelis šimtus tūkstančių lankytojų. Antrąją mugės dieną vyksta šventinės teatralizuotos eitynės, kuriose dalyvauja, kaip ir senais laikais, žymiausi amatininkai, liaudies meno, senovės amatų propaguotojai. Amatininkų, tautodailininkų eitynės Vilniaus gatvėmis ypatingos dėl to, kad reiškia meistrų vienybę ir nusiteikimą po viena vėliava siekti bendrų tikslų.

130
Tegai:
amatai, Kaziuko mugė, Vilnius
Temos:
Kaziuko mugė (26)
Dar šia tema
Žiemos palydų šventė Vilniuje — Morės kadrilis
Paaiškėjo, kaip atrodys paminklas Jonui Basanavičiui
Vilnius laimėjo dvikalbių lentelių bylą
Vilnius, archyvinė nuotrauka

"Bonjour": Vilnius kviečia į prancūziškas atostogas

(atnaujinta 22:04 2020.07.09)
Nuo penktadienio iki sekmadienio sostinėje vyks “Prancūziškos atostogos" — mieste skambės prancūziška muzika ir rengiami spektakliai

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Ateinantį savaitgalį, liepos 17–19 dienomis, Vilniuje vyks "Prancūziškos atostogos", praneša miesto savivaldybė. 

Nuo penktadienio iki sekmadienio sostinėje nepritrūks prancūziškos muzikos, teatro ir maisto — būtent kultūra ir gastronomija yra tai, kas viso pasaulio turistams labiausiai asocijuojasi su prancūzais.

"Prancūziškų atostogų" Vilniuje pradžios akcentas — prancūzų žvirbliuku vadinamos Edith Piaf dainų repertuaro koncertas. Legendinės dainininkės dainas liepos 17–ąją, penktadienį, Konstantino Sirvydo skvere atliks Evelina Sašenko. 

Šeštadienį, liepos 18-ąją, Užupyje vyks prancūzų menininko Phil Von šokio monospektaklis "Human Lost & Found", o Senamiestyje — prancūzų poezijos bei muzikos improvizacija "Po Paryžiaus dangum", kurią rengia aktorė ir režisierė Birutė Mar. 

Be to, visą savaitgalį prancūziškos gastro kultūros širdimi Vilniuje taps Halės turgus.

"Romantiška muzika, elegantiški vakarai restoranuose, iškylos parkuose, tipiški prancūziški desertai su kava, "Michelin" žvaigždučių verti patiekalai nuneš jus toli toli, du tūkstančius kilometrų pietvakarių kryptimi", — žada Vilniaus turizmo ir verslo plėtros agentūros "Go Vilnius" direktorė Inga Romanovskienė. 

Visą vasarą "Atostogų Vilniuje" savaitgaliais siūlomos nuolaidos nakvynei, pramogoms ir maitinimui. Pigiau bus galima ir atvykti į Vilnių — nuolaidas suteikia projekto partneriai "LG Keleiviams", "Kautra", "BusTuras", "Citybee", pigų parkavimą Vilniaus centre pasiūlys "Unipark".

Informaciją apie nuolaidas ir specialius pasiūlymus galima rasti projekto svetainėje, jais pasinaudoti bus galima su specialiu promo kodu "PrancūzijaVilniuje".

Tegai:
atostogos, Vilnius
Dar šia tema
Pasikeitė atostogų įpročiai: mažėja vienišų keliautojų
Nauja irklavimo bazė Kaune, nuotrauka iš įvykio vietos

Kaunas atidaro naują irklavimo bazę: vyks nemokomas koncertas ant vandens

(atnaujinta 19:24 2020.07.08)
Ketvirtadienį kauniečiai kviečiami iš arčiau apžvelgti naująją Kauno sporto mokyklos "Bangpūtys" irklavimo bazę ir atšvęsti jos atidarymą

VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. Kaune, Lampėdžio ežero pakrantėje, atidaroma nauja irklavimo bazė, praneša miesto savivaldybė. 

Lampėdžio ežero pakrantėje per dvejus metus iškilusi nauja, viena moderniausių Europoje Kauno sporto mokyklos "Bangpūtys" irklavimo bazė atvers duris jau liepos 9-ąją, 19 valandą.

Atidarymo koncertas

Atidarymo ceremonija kauniečius pasitiks simboliškai — iš vandens. Žiūrovai koncertą galės stebėti tik atplaukę nuosavu bei nuomotu vandens transportu — valtimis, baidarėmis — ar tingiai besiirstydami po ežerą ant pripučiamo plaukimo rato. Neturint nuosavos valties ar baidarės, pastarąją bus galima išsinuomoti krante. 

Nuo 19 val. publiką pasitiks scenoje virš vandens įsikūręs didžėjus. 20 val. prasidės iškilminga atidarymo ceremonija simboliškai pakeliant naujutėlaičio elingo vartus.

Гребная база в Каунасе
Nauja irklavimo bazė Kaune

Šventinį vakarą vainikuos ir per Lampėdžio ežerą nuvilnys Monikos Pundziūtės-Moniqué su grupe gyvai atliekamos dainos. Koncertas ant vandens kauniečiams ir visiems miesto svečiams nemokamas.

Kauno miestas į naujo vandens sporto centro statybas investavo 3 mln. eurų. Vyriausybės finansavimas siekia 2 mln. eurų ir bus panaudotas likusiam itin svarbiam darbui — irklavimo trasos gilinimui, kad 2 km ilgio tiesioji atitiktų pačius aukščiausius standartus.

Tegai:
nemokamas koncertas, koncertas, Kaunas
Dar šia tema
Kaune Marių ir Palemono gatvių geležinkelio pervažą pakeitė požeminis tunelis
"Kauno energija" mažina šilumos kainą
Ne "viso gero", o "iki pasimatymo" — kauniečiai atsisveikino su Šarūnu Jasikevičiumi
Statybininkas, archyvinė nuotrauka

Darbo rinka po karantino: augo ir paklausa, ir pasiūla

(atnaujinta 22:48 2020.07.13)
Praėjusį mėnesį darbo ieškantys asmenys galėjo rinktis iš 27,1 tūkst. pasiūlymų, tuo tarpu darbuotojų poreikis augo 26,3 proc. ir priartėjo prie 2019 metų lygio

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Po ekstremalios situacijos ir karantino paskelbimo drastiškai smukusi darbo jėgos paklausa vėl įgauna pagreitį, praneša Užimtumo tarnyba. 

Palyginti su geguže, birželį darbuotojų poreikis augo 26,3 proc. ir priartėjo prie 2019 m. lygio. Darbo ieškantys asmenys galėjo rinktis iš 27,1 tūkst. pasiūlymų, pernai — iš 29,8 tūkst.

Daugiausia pasiūlymų registravo paslaugų sektoriaus darbdaviai — 63 proc. Kas ketvirta (20,3 proc.) darbo vieta — pramonėje, statybos sektoriuje — 12 proc., žemės ūkyje — 4,7 proc.

Pasak Užimtumo tarnybos direktorės Ingos Balnanosienės, nuo pradžios balandžio paskirtos subsidijos 23,4 tūkst. Lietuvos darbdavių, kurie prašė finansinės paramos už 185,7 tūkst. darbuotojus, esančius prastovose. Taip pat išmokas gavo 83 tūkst. savarankiškai dirbančių asmenų. 

"Auganti darbo paklausa pasibaigus karantinui rodo, kad valstybės suteikta finansinė parama darbdaviams ir savarankiškai dirbantiems asmenims buvo savalaikė ir reikalinga. Ji labai prisidėjo stabilizuojant darbo rinką", — teigė Balnanosienė.

Be to, dabar sudarytos galimybės kreiptis dėl darbo paieškos išmokos — daugiau nei 32 proc. registruotų Užimtumo tarnyboje klientų jau pateikė prašymus ją gauti.

Pirmąjį vasaros mėnesį paklausiausi specialistai darbo rinkoje buvo reklamos ir rinkodaros specialistai, administravimo ir vykdomieji sekretoriai, sandėliavimo tarnybos tarnautojai, jaunesnieji socialiniai darbuotojai, apskaitos ir buhalterijos tarnautojai, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojai, buhalteriai ikimokyklinio ugdymo mokytojai, socialiniai darbuotojai ir konsultantai. 

Tarp kvalifikuotų darbininkų ir paslaugų sektoriaus darbuotojų galima išskirti sunkiasvorių sunkvežimių vairuotojus, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojus, parduotuvių pardavėjus, virėjus, statybininkus, dažytojus, vandentiekininkus ir vamzdynų montuotojus, dailides ir stalius, suvirintojus, siuvėjus.

Palyginti su geguže, labiausiai augo nekvalifikuotų augalininkystės darbininkų, namų valytojų ir pagalbininkų bei pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų poreikis.

Birželį didėjo ir sezoninių darbuotojų poreikis — darbdaviai įregistravo 1,9 tūkst. terminuoto darbo pasiūlymų — 21,4 proc. daugiau nei gegužę. 

Įdarbinimas padidėjo 30 proc.

Palyginti su geguže, birželį įdarbinimas padidėjo net 30,1 proc. (4,4 tūkst.). Per mėnesį tarpininkauta įsidarbinant 18,9 tūkst. asmenų — tai 42,3 proc. daugiau nei pernai birželį. Dauguma — 16,6 tūkst. pradėjo dirbti neterminuotai. Daugiausiai — apie 64,9 proc. — darbo ieškančių asmenų įsidarbino paslaugų sektoriuje. Kituose sektoriuose įsidarbinusiųjų dalis, palyginti su geguže, mažėjo. Įsidarbinusieji pramonėje sudarė 19,8 proc., statybose — 10,5 proc., žemės ūkyje — 4,7 proc.

Moterys tarp įdarbintųjų sudarė 48 proc., vyrai — 52 proc., jaunimo iki 29 m. — 34,3 proc., vyresni kaip 50 m. — 24 proc., ilgalaikių bedarbių — 8,4 proc.

Darbo neturi 12,1 proc. Lietuvos darbingo amžiaus gyventojų

Liepos 1 dieną šalyje registruota 208,1 tūkst. darbo neturinčių asmenų — 69,6 tūkst. daugiau nei prieš metus ir 4,4 tūkst. daugiau nei šių metų birželio 1 dieną. Registruotas nedarbas siekė 12,1 proc. 

Praėjusį mėnesį į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrius kreipėsi 28 tūkst. darbo neturinčių žmonių — tai 31,4 proc. daugiau nei gegužę.

Liepos 1 dieną buvo registruota 40,6 tūkst. jaunuolių iki 29 m. Per mėnesį darbo neturinčio jaunimo skaičius augo 1,3 tūkst.,  palyginti su 2019 m. liepos 1 d. — beveik 18 tūkst. Darbo ieškojo 81,9 tūkst. vyresnių kaip 50 m. asmenų — tai 14,9 proc. šalies tokio paties amžiaus gyventojų.

Daugiausia nedirbančių gyventojų buvo registruota Lazdijų r. (18,3 proc.), Kalvarijos (17,6 proc.), Zarasų r. (17,4 proc.) ir Ignalinos r. (17,3 proc.) savivaldybėse. Mažiausias nedarbas išlieka šalies pajūryje — Neringoje (3,5 proc.), Klaipėdos r. (6,7 proc.) bei Kretingoje (7,7 proc.).

Tarp didžiausių šalies miestų mažiausiai darbo neturinčių asmenų buvo Šiauliuose (9,6 proc.), daugiausiai — Panevėžyje (12,9 proc.).

Iš viso koronaviruso infekcijos Lietuvoje atvejų nustatyta 1874. Iki šiol mirė 79 žmonės. Pasveikusiųjų — 1571.

Nuo birželio 17 dienos Lietuvos valdžia panaikino karantiną, tačiau galioja nepaprastoji padėtis. Karantino režimas buvo įvestas nuo kovo 16 dienos.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 12,5 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 561 tūkst. žmonių.

Tegai:
darbo rinka