Prekės kaziuko mugėje, archyvinė nuotrauka

Kaziuko mugėje šiemet susijungs tradiciniai amatai ir šiuolaikinės tendencijos

140
(atnaujinta 13:47 2017.02.28)
Modernėjanti Kaziuko mugė šiais metais lankytojams pasiūlys įsigyti "pusantroko" monetą, dizainerių darbų, be to, bus galima atsiskaityti ir mokėjimų kortele, apsilankyti Dizaino alėjoje ir dalyvauti pramogose visai šeimai

VILNIUS, vasario 27 — Sputnik. Kiekvienais metais kovo pirmomis dienomis Vilniaus senamiesčio gatves užlieja šurmulingas Kaziuko savaitgalis. Šiais metais pats gausiausias tautodailininkų ir liaudies meistrų sambūris kovo 3-5 dienomis džiugins sostinės gyventojus ir svečius ne tik tradiciniais amatais, bet ir šiuolaikiniais sprendimais.

Kaziuko mugės prekybos vietų organizatorius Vytenis Urba teigia, kad šiemet 17 kilometrų besitęsianti mugė ne tik šurmuliuojanti, bet ir modernėjanti.

"Kasmet mugę aplankantys vilniečiai ir miesto svečiai nori išvysti kažką naujo ir įdomaus, tad šiemet mugės erdvėse susijungs tradiciniai amatai ir šiuolaikinės tendencijos. Bus galima įsigyti ne tik medinių šaukštų, bet ir šalies jaunųjų dizainerių darbų, paragauti ne tik lietuviškos, bet ir užsienio virtuvių, atrasti pramogų ir sau, ir savo šeimai", — pasakoja Urba.

Pasak organizatorių, Kaziuko mugėje šiemet dalyvaus 16-os užsienio šalių atstovai, bendras užsienio dalyvių skaičius sieks 600.

Традиционные Виленские вербы
Verbos — svarbiausias Kaziuko mugės atributas

Vilniaus senamiestyje vyksiančios Kaziuko mugės ilgis — apie 17 kilometrų.

Oficiali Kaziuko mugės atidarymo ceremonija vyks kovo 3-ią dieną,  penktadienį, 15 valandą, Arkikatedros aikštėje prie varpinės.

Neregėtas pinigas — euro pusantrokas

Savo 414-ąją sukaktį minėsianti Kaziuko mugė šiemet išsiskirs ne tik renginių ir pramogų gausa, bet ir bus įamžinta kolekcinėje, dailininko Ryto Jono Belevičiaus kurtoje monetoje, kuri taps šių metų Kaziuko mugės simboliu.

Tradicinę šventę įamžins to paties dizaino, bet skirtingų nominalų dvi monetos. Tai bus neįprasto nominalo — 1,5 euro moneta iš vario ir nikelio lydinio (tiražas — 25 tūkstančiai vienetų) ir penkių eurų spalvota sidabro moneta (tiražas — 2 tūkstančiai vienetų).

"Toks pusantro euro nominalas — aliuzija į lietuviškąjį pusantroką, kaldintą Vilniaus monetų kalykloje XVII amžiuje, su šiuo laikmečiu ir siejamos Kaziuko mugės tradicijos", —  sako Lietuvos banko Bankininkystės tarnybos direktorius ir  Lietuvos monetų kalyklos valdybos pirmininkas Mindaugas Vaičiulis.

Kolekcines 1,5 euro monetas bus galima įsigyti Kaziuko mugės metu. 

Į mugę — ir su mokėjimo kortelėmis

Ilgą laiką vienintelė atsiskaitymo priemonė mugėje buvo grynieji pinigai. Tačiau anot " Swedbank" Lietuvoje Pardavimų valdymo ir rinkodaros departamento direktorės Astos Margevičienės, keičiantis gyventojų įpročiams, neišvengiamai keičiasi ir Kaziuko mugė.

"Šiandien mugės lankytojų piniginėse tikrai rasime mokėjimo korteles, kurios tampa populiariausia atsiskaitymo priemone. Palaikome modernėjančios mugės idėją ir siekiame, kad kuo daugiau prekeivių turėtų elektroninius kortelių skaitytuvus ir sudarytų lankytojams galimybes atsiskaityti greitai ir patogiai", — sako Margevičienė.

Mugės kultūros renginiuose — Kazimiero kiemas

Pirmąkart prie Kaziuko mugės prisidės ir Vilniaus Arkivyskupija, kuri surengs Dangiškojo mugės globėjo — Šv. Kazimiero šventę.

Pirmąją mugės dieną, kovo 3-ią, Vilniaus arkikatedroje bazilikoje vyks koncertas "Karūnavimo Mišios" pagal Volfgangą Amadėjų Mocartą (dalyvaus Arkikatedros jaunimo choras ir choras "Ąžuoliukas"). Mugės lankytojai bus kviečiami atvykti į Karališkąją naktį Katedroje.

Šeštadienį, kovo 4-ą, vyks edukacinės programos ir ekskursijos Bažnyčios paveldo muziejuje, o sekmadienį mugę vainikuos Šv. Mišios Vilniaus Arkikatedroje bazilikoje. Arkikatedros aikštėje įsikurs vienuolijų ir Arkikatedros bendruomenių palapinės.

Mugės kultūros programos organizatorius — Vilniaus etninės kultūros centras — visas tris mugės dienas lankytojus kvies į koncertus Arkikatedros ir Rotušės aikštėse, taip pat specialiai įrengtose scenose prie Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, Nacionalinio dramos teatro ir Valstybinio Vilniaus Mažojo teatro.

Koks Kaziukas be rekordo?

Lukiškių aikštės prieigose drožėjas Virgilijus Laučiūnas sieks į rekordų knygą įrašyti naują — didžiausios Lietuvos klumpės  — rekordą.

"Darbuosiuos tiek, kiek reikės, kad sukurčiau autentišką lietuviškų klumpių porą, kurios aukštis sieks daugiau nei du metrus. Mėgstu iššūkius!" — sako drožėjas.

Pasak meistro, jei nesutrukdys oro sąlygos, rekordą užfiksuoti bus galima antrąją mugės dieną — šeštadienį.

Kol vyks klumpių drožybos darbai, Arkikatedros aikštėje jaunųjų mugės dalyvių lauks "Kaziuko vaikų pasaulis", kur visas tris mugės dienas vyks edukaciniai žaidimai, pažintis su pasakų personažais, menų dirbtuvės, viduramžių mokyklėlė, triušių paroda ir daug kitų dalykų.

Dizaino alėja

Šiemet Kaziuko mugėje pirmąkart bus įrengta Dizaino alėja, kurioje Lietuvos dizaineriai ir kūrėjai pristatys naujausias savo kolekcijas.

Dizaino alėjoje, kuri bus įkurta Arkikatedros prieigose  prie Šventaragio ir Pilies gatvių sankryžos, bus galima rasti lietuviškų prekinių ženklų drabužių, rankų darbo aksesuarų, juvelyrikos ir namų interjero detalių.

Dizaino alėja — vieta, kur bus galima atsipūsti nuo gatvės šurmulio, ramiai pasivaikščioti ir rasti unikalią dovaną sau ar artimam žmogui.

Į Kaziuko mugę — su "Uber" programėle

Kaziuko mugės organizatoriai šiemet į ją kviečia keliauti išmaniai, ir, kaip patys sako "poniškai" — išsikviesti automobilį per "Uber" programėlę. Tiems, kurie su "Uber" keliaus pirmą kartą, kelionė į Kaziuko mugę nieko nekainuos.

Mugės žemėlapyje bus pažymėtos specialios vietos, kuriose "Uber" partneriai-vairuotojai galės paimti ir išleisti keleivius. Sau patogiausią iš šių nustatytų vietų mugės lankytojai galės pasirinkti programėlėje.

"Džiaugiamės pasiūlydami skaitmeninius sprendimus, kurie padeda šventiškai paminėti tradicijas. Kviečiame pamiršti rūpesčius, ieškant stovėjimo vietos, ir neprarasti šventinės nuotaikos ilgai žingsniuojant per Vilniaus senamiestį. Tereikia bakstelti vieną mygtuką programėlėje ir į mugę atvyksite greitai, pigiai ir patogiai", — sako "Uber" vadovas Baltijos šalyse Enn Metsar.

Šventės atsiradimas

Lietuvos globėjo Šv. Kazimiero šventė gimė VII amžuje, kai 1602 metais Popiežius Klemensas VIII karalaitį Kazimierą paskelbė Šventuoju. XIX amžiuje Vilniaus pirkliai gavo privilegiją rengti trijų dienų Šv. Kazimiero mugę.

Kaziuko mugė vadinama viena didžiausių ir autentiškiausių mugių Baltijos šalyse.

Į Kaziuko mugę suguža ne tik atokiausių Lietuvos kampelių, bet ir kaimyninių šalių amatininkai. Be tradicinių mugės akcentų, Kaziuko mugėje prekiaujama socialiai remtinų asmenų, globos namų auklėtinių dirbiniais. Mugėje visada gausu ne tik liaudies meistrų pagamintų daiktų, bet ir renginių.

Mugė pritraukia kelis šimtus tūkstančių lankytojų. Antrąją mugės dieną vyksta šventinės teatralizuotos eitynės, kuriose dalyvauja, kaip ir senais laikais, žymiausi amatininkai, liaudies meno, senovės amatų propaguotojai. Amatininkų, tautodailininkų eitynės Vilniaus gatvėmis ypatingos dėl to, kad reiškia meistrų vienybę ir nusiteikimą po viena vėliava siekti bendrų tikslų.

140
Tegai:
amatai, Kaziuko mugė, Vilnius
Temos:
Kaziuko mugė (26)
Dar šia tema
Žiemos palydų šventė Vilniuje — Morės kadrilis
Paaiškėjo, kaip atrodys paminklas Jonui Basanavičiui
Vilnius laimėjo dvikalbių lentelių bylą
Kadras iš serialo Sostų karai

"Sostų karų" kūrėjai užsiminė, kad jie gali išnaujo nufilmuoti šou finalą

(atnaujinta 15:37 2021.04.16)
Fantastinio serialo oficialioje Twitter paskyroje pasirodė paslaptingas įrašas, kuriame gerbėjai įžvelgė užuominą į finalinio sezono remeiką

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Fantastinio serialo "Sostų karai" gerbėjai aktyviai diskutuoja apie paslaptingą įrašą, pasirodžiusį oficialioje "HBO" šou Twitter paskyroje.

​"Žiema artėja", — įrašas apsiriboja šia visiems gerbėjams pažįstama frazė.

Vartotojai iškart pasiūlė, kad šou prodiuseriai tokiu būdu užsiminė apie paskutinio, aštuntojo serialo sezono remeiką. Finaliniai epizodai buvo išleisti beveik prieš dvejus metus ir sukėlė milijonų žiūrovų nepasitenkinimą.

Tačiau dabar, kai praėjo dešimt metų nuo pirmos labiausiai vertinto fantastinio šou serijos pasirodymo, gerbėjai tikisi, kad projekto kūrėjai perdarys ginčytiną pabaigą.

"Dieve, gal šis įrašas reiškia, kad jie perdaro praeitą sezoną", "Vaikinai, ar jūs pagaliau iš naujo nufilmavote aštuntąjį sezoną?", "Ateina finalo remeikas?" — komentuoja socialinių tinklų vartotojai.

Po finalinio epizodo pasirodymo 2019 metų gegužę, žiūrovai užgriuvo kritika scenaristus Devidą Beniofą ir Danielį Bretą Vaisą. Gerbėjai netgi parengė peticiją, kuri surinko daugiau nei milijoną parašų, reikalaudami perrašyti finalą.

Vėliau apie tai pasisakė kanalo "HBO" direktorius Keisis Bloisas. Jo nuomone, paskutinis sezonas išėjo labai geras. "32  nominacijos "Emmy" apdovanojimui — aiškus įrodymas, kad mes viską padarėme teisingai", — pasakė Bloisas.

Tuomet šou kūrėjus palaikė ir pagrindinių vaidmenų atlikėjai. Aktorė Sophie Turner (Sansa Stark) gerbėjų reikalavimus pavadino "nepagarbiais", o Kitas Haringtonas (Džonas Snou) pareiškė, kad visi, kam nepatinka finalas, gali "eiti mišku".

Televizijos serialas "Sostų karai" buvo sukurtas pagal Džordžo Martino fantastinį ciklą "Ledo ir ugnies giesmė". Romanų ir serialo veiksmai vyksta dviejuose išgalvotuose žemynuose, kur kelios aristokratiškos šeimos varžosi dėl viešpatavimo septyniose Vesteroso karalystėse, o visai žmonijai tuo metu gresia sunaikinimas dėl anapusinių jėgų įsiveržimo.

Tegai:
"Sostų karai"
Temos:
Pasinerk į kino pasaulį
Dar šia tema
Džordžas Martinas pareiškė, kad "Sostų karai" galėjo turėti dar penkis sezonus
"Sostų karų" žvaigždės Kitas Haringtonas ir Rouz Lesli tapo tėvais
Televizijos kanalas "HBO" pažadėjo nufilmuoti "Sostų karų" priešistorę
Gerbėjai įvardijo populiariausias scenas seriale "Sostų karai"
"Sostų karų" kūrėjai filmuos naują serialą
Rudasis lokys

Saugomų rūšių sąrašas sutrumpėjo: išleista nauja Lietuvos raudonoji knyga

(atnaujinta 21:30 2021.04.18)
Pažymima, jog naujojoje knygoje saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąrašas sutrumpėjo ketvirtadaliu — 2007 metų leidinyje buvo aprašytos 764 rūšys

VILNIUS, balandžio 17 — Sputnik. Po 14 metų pertraukos išleista nauja Lietuvos raudonoji knyga. Kapitalinį Aplinkos ministerijos leidinį rengė beveik 50 mokslininkų ir gamtininkų daugiau kaip ketverius metus, praneša Aplinkos ministerijos apaudos tarnyba.

Leidinio pristatymas įvyko antradienį, balandžio 13 dieną.

"Raudonoji knyga — tai mūsų kaltės simbolis. Žmogus privalo prisiimti atsakomybę, ką yra padaręs kitoms rūšims. Todėl Raudonoji knyga yra kiekvieno sąmoningo žmogaus atmintinė, ką galime prarasti ir ką turime saugoti", — per leidinio pristatymą pasakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Lietuvos raudonoji knyga supažindina visuomenę su šalyje saugomomis gyvūnų, augalų ir grybų rūšimis, joms gresiančiu pavojumi, jų apsaugos būkle.

Knyga parengta pagal 2019 metų sausio 1 d. įsigaliojusį Lietuvos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą. Joje aprašytos 566 gyvūnų, augalų ir grybų rūšys su iliustracijomis ir paplitimo žemėlapiais. Naujojoje knygoje saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąrašas sutrumpėjo ketvirtadaliu — 2007 metų leidinyje buvo aprašytos 764 rūšys.

"Pagrindinė sutrumpėjusio sąrašo priežastis — pirmą kartą šalies biologinės įvairovės apsaugos sistemoje apie 900 rūšių buvo įvertinta ne pagal atskirų mokslininkų rekomendacijas, specialistų siūlymus, o pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos vertinimo kriterijus", — sakė naujosios Lietuvos raudonosios knygos vyriausiasis redaktorius, Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Floros ir geobotanikos laboratorijos vadovas dr. Valerijus Rašomavičius. Jo žodžiais, išbraukta 241 rūšis ir įrašytos 43 naujos rūšys.

Kaip prisimena naująjį leidinį kuravusi Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyriausioji specialistė Laura Janulaitienė, tikslinant sąrašą kilo nemažai diskusijų. Pavyzdžiui, dėl pilkosios kurapkos. Atrodytų, pakankamai dažna rūšis, bet, deja, šiuo metu ji kritiškai nyksta.

Daug kam gali būti staigmena, kad anksčiau į nulinę, išnykusią rūšies kategoriją naujojoje knygoje įrašytas rudasis lokys. Lauros Janulaitienės žodžiais, buvo pastebėti jo veiklos pėdsakai prie Vilniaus, kituose regionuose. Į naują Lietuvos raudonąją knygą šis gyvūnas įtrauktas pagal šaliai svarbius kriterijųs — istorinį, kultūrinį.

"Lietuvos raudonoji knyga — tai būdas išsaugoti unikalias, Lietuvai būdingas rūšis. Kad kiekvienas galėtume pasižiūrėti, ar įrašyta rūšis neauga mūsų privačioje valdoje, ar neprivalu saugoti kieme šokuojančio varliagyvio, — sako Janulaitienė. — Be to, ši knyga — tai ne tik retų ir nykstančių rūšių sąrašai, aprašymai, bet ir teisinis dokumentas, kuriuo remiantis šalyje organizuojama šių rūšių apsauga. Jau pavyko pasiekti, kad nebegrėstų išnykimo pavojus pilkosioms gervėms ir žąsims, ūdroms, vandens lelijoms ir kt. Šios rūšys yra išsaugotos, tačiau būtina siekti, kad jų būklė vėl nepablogėtų dėl ūkinės žmogaus veiklos".

Beje, rinkti duomenis apie rūšis, jų augavietes ir radavieties Lietuvoje padės biologinės įvairovės informacinė platforma, kurią Aplinkos ministerija planuoja sukurti per trejus metus, pasitelkus 1,7 mln. eurų ES sanglaudos fondų lėšų.

Nacionalines raudonąsias knygas turi daugelis išsivysčiusių šalių. Prieš 58 metus pasirodžiusi pirmoji Raudonoji knyga, kurią inicijavo žymiausi pasaulio gamtininkai, yra tapusi bendrine sąvoka. Praėjusį gruodį Pasaulinės gamtos apsaugos organizacija paskelbė, kad bus atnaujinama Tarptautinė raudonoji knyga. Dabar šios knygos sąraše yra 128 918 ištirtų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių, iš kurių net 35 765 rūšims gresia išnykimas.

Pirma Lietuvos raudonoji knyga buvo išleista 1981-aisiais. Pastaroji, ką tik išleista, — jau ketvirtoji. Ji išspausdinta 3 tūkst. egzempliorių tiražu. Apie 2,5 tūkst. egzempliorių bus išplatinta šalies bibliotekoms.

Elektroninė naujoji Lietuvos raudonoji knyga yra prieinama visiems. Ją galima rasti Aplinkos ministerijos svetainėje.

Tegai:
gyvūnai, Lietuvos Raudonoji knyga, Raudonoji knyga
Lietuvos policija

Lietuvoje šiemet registruota 23% mažiau nusikalstamų veiklų

(atnaujinta 14:57 2021.04.19)
Tačiau sausio-kovo mėnesiais padaugėjo nusikalstamų veikų, susijusių su narkotinėmis medžiagomis skaičius

VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje užregistruota 9311 nusikalstamų veikų (t.y. 23,5 proc. mažiau nei pernai, per tą patį laikotarpį), ištirta 64,3 proc. visų nusikalstamų veikų, tai rodo Informatikos ir ryšių departamento duomenys.

Kaip pabrėžiama, sumažėjo automobilių vagysčių (64 proc.), viešosios tvarkos pažeidimų (42 proc.), plėšimų (42 proc.), vagysčių (42 proc.), nesunkių sveikatos sutrikdymų (38 proc.), turto sunaikinimo atvejų (37 proc.), nužudymų (7 nužudymais, arba 29 proc. mažiau), fizinio skausmo sukėlimo (24 proc.), sunkių sveikatos sutrikdymų (23 proc.), sukčiavimų (22 proc.), grasinimų nužudyti (8 proc.), sunkių ir labai sunkių nusikaltimų (3,5 proc.).

Tuo tarpu, per tris mėnesius registruotas analogiškas nusikaltimų elektroninėje erdvėje skaičius kaip pernai per tą patį laikotarpį.

Be to, sausio-kovo mėnesiais padaugėjo nusikalstamų veikų, susijusių su narkotinėmis medžiagomis (24 proc.) skaičius. Eismo įvykiuose žuvo 37 žmonės (14 proc. mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį).

Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, iki balandžio 18 dienos šalies keliuose įvyko 488 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės (28 proc. mažiau), sužeista 561 žmogus (27 proc. mažiau).

Taip pat buvo priminta, kad mažiau nusikaltimų buvo registruota ir praėjusiais metais. 2020 metais registruota 46 306 nusikalstamų veikų (t.y. 10 proc. mažiau nei 2019 metais).

Tegai:
nusikalstamumas, policija, Lietuva
Dar šia tema
Švenčionių rajone po savadarbėmis akėčiomis rastas miręs vyras
Pas girtą Lietuvos gyventoją rastas aparatas naminukei gaminti
Šiuo metu Lietuvoje vakcinuota beveik 40 procentų pareigūnų