Naktinis Vilniusas, archyvinė nuotrauka

Kaip praleisti kovo 17-19 dienų savaitgalį Vilniuje

138
(atnaujinta 15:44 2017.03.17)
Savaitgalį Vilnios upė nusidažys žaliai, nes bus švenčiama Šv. Patriko diena, be to, vilniečiai kviečiami švęsti Pavasario lygiadienio šventę, prisijungti prie Europos senosios muzikos dienos minėjimo arba užsikrėsti mados infekcija mados festivalyje

VILNIUS, kovo 17 — Sputnik. Sputnik Lietuva parinko įdomiausius kultūros renginius iš gausybės pasiūlymų Vilniuje.

1. Šv. Patriko dieną — Vilnelės virsmas žalia

Šį savaitgalį ir visą ateinančią savaitę Airijoje ir didžiausiuose pasaulio miestuose, tokiuose kaip Niujorkas, Čikaga, Londonas ar Sidnėjus švenčiama pagrindinio Airijos globėjo Šv. Patriko diena.

Prie didžiųjų miestų jau šeštus metus iš eilės jungiasi ir Vilnius. Airijos respublikos ambasadorius David Noonan kviečia visus į Užupio respubliką, stebėti kaip sužaliuos Vilnelė. Dažai, naudojami upės vandens nudažymui, yra nekenksmingi ir greitai išsiskaido savaime.

Зеленая Вильняля в честь Святого Патрика
Žalia Vilnelė Užupyje Švento Patriko dienos proga

Programa prasidės 13:30 — prie Užupio tilto svečius pasitiks DJ Leprehaun. Po to lankytojų lauks gyvos muzikos koncertas su Live Home Jazz Band, su John Nelson ir Live Home Jazz Band.

15:00 svečius pasveikins Airijos ambasadorius David Noonan, Užupio premjeras Falcon Gorodeckis ir prasidės Vilnelės virsmas žalia, kuris tęsis pusę valandos.

Kur? Prie Užupio tilto. 

Kada? Kovo 18 dieną 13:30.

2. VU botanikos sode — Žemės dienos ir paukščių grįžimo šventė

Vilniaus universiteto Botanikos sode Kairėnuose vyks Žemės dienos ir paukščių grįžimo šventė.

Ornitologas Gediminas Petkus Botanikos sodo Informacinio centro salėje šventės dalyviams papasakos ir parodys, kokie įvairūs gali būti inkilai ne tik paukščiams, bet ir drugiams, bitėms, šikšnosparniams ir netgi boružėlėms.

Скворечники
© Photo : madeinvilnius.lt
Inkilai

Paskaitos metu bus rodomi vaizdo reportažai, supažindinama su įvairių rūšių zylėmis, varnėnais, bukučiais, lipučiais, musinukėmis, klykuolėmis, pelėdomis ir kitais paukščiais. 

"Po paskaitos pakviesime kabinti inkilus ant VU Botanikos sodo medžių. Šventės metu bus galima pasigaminti savo inkilą, sužinoti, kokios paukščių rūšys gyvena inkiluose, kaip teisingai juos iškabinti, į kurią pusę reikėtų juos atgręžti ir dar daug kitų įdomių ir svarbių dalykų", — pasakoja šventės organizatoriai.

Įėjimo bilietas į VU Botanikos sodą yra 1,5 euro, moksleiviams, studentams ir pensininkams — 1 euras, ikimokyklinio amžiaus vaikams nemokamai. Jeigu atsinešite savo inkilą — į Botanikos sodą taip pat galėsite įeiti nemokamai.

Kur? Vilniaus universiteto Botanikos sodas (Kairėnų gatvė 43, Vilnius). 

Kada? Kovo 18 dieną 13:00.

3. Pavasario lygiadienio šventė "Tiltai" 

Pavasaris Lietuvoje neateina be tradicinių žemės budinimo apeigų. Nuo senų senovės čionykščiai žmonės stengėsi budinti gamtą ir išsijudinti iš žiemos stingulio patys. Pavasario lygiadienis — tai mistinis laikas, kuomet diena lygi nakčiai. Po jo dienos tik ilgesnės, šilumos ir saulės vis daugiau.

Palaikydamas tradiciją budinti ir išsibudinti, Vilniaus etninės kultūros centras kasmet kviečia vilniečius kartu sujudinti žemę ir žmones Šventaragio slėnyje.

Šiemet šventė "Tiltai" apjungs pagrindines pavasario laikotarpio šventes — Lygiadienį, 40-ties paukščių šventę, Velykas, Jurgines — per jas visas senovės lietuviai pagarbindavo gamtą, atlikdavo apeigas, kurios, tikėdavo, skatina žemės vaisingumą, lemia gerą derlių.

Праздник Tiltai
© Photo : madeinvilnius.lt
Pavasario lygiadienio šventės "Tiltai" minėjimas

Kiekviena šventė skirta vis kitai gamtos stichijai.

Lygiadienio metu pagerbiama Saulė, šviesa, ugnis. Keturiasdešimties paukščių dieną pasitinkami parskrendantys paukščiai — gyvybės nešėjai. Per šv. Velykų šventę ne tik garbinamas prisikėlęs Kristus, bet ir marginami margučiai — pradžios, vaisingumo simbolis. Taip pat šlakstomasi vandeniu, siekiant apsaugoti šeimą, ūkį, sėklą, ruošiamą sėjai. Jurginių metu pirmą kartą išvarydavo gyvulius ganytis, o piemenims duodavo margučius, kad būtų sėkminga ganiava. Visų švenčių metu jaunimas supdavosi, įsūpuodamas naujus metus.

Šventės akcentus kurs skulptoriai Vytautas ir Kęstutis Musteikiai, fakyrų grupė "Žongliravimo menas", Vilniaus miesto moksleiviai uždegs ugnies ženklus ir muzikos garsais viską palydės projektas "Tabalai".

Kur? Šventaragio slėnyje (prie Lietuvos nacionalinio muziejaus). 

Kada? Kovo 18 dieną 20:00.  

4. Senosios muzikos diena

Jungdamasis prie Europos senosios muzikos dienos minėjimo, Valdovų rūmų muziejus kviečia į visos dienos programą.

Lankytojų laukia interaktyvios instaliacijos, paskaitos, edukaciniai užsiėmimai ir koncertas.

"Sužinokite, kas muzikos komponavimo technikai buvo būdinga tiek Baroko epochoje, tiek šiandien, išbandykite save kompozitoriaus amplua ir suraskite ekspozicijose išsibarsčiusius muzikos instrumentus!" — kviečia renginio organizatoriai.

Kur? Valdovų rūmai. 

Kada? Kovo 18 dieną 10:00.

5. Mados festivalis "Mados infekcija"

19-ą kartą vykstančio festivalio "Mados infekcija" įvaizdžio įkvėpimo šaltinis — vos 14-a metų oficialiai Vokietijoje veikusi Bauhaus meno mokykla, ilgainiui peraugusi į vieną unikaliausių XX amžiaus vidurio architektūros modernizmo srovių. 

Architektas ir Bauhaus meno mokyklos įkūrėjas Walter Gropius kaip vieną esminių minčių įvardijo visų kūrybinių industrijų priklausomybę viena nuo kitos, nes tik bendradarbiaujant galima sukurti didingą meninį rezultatą.

Bauhaus meno mokykla garsėjo įspūdingais uždarais vakarėliais ir karnavalais, padėjusiais suburti tvirtą bendruomenę. Ekspromtu gimusios idėjos tapdavo įkvėpimu vėliau kuriamiems darbams, spektakliams, baletui.

Фестиваль Mados infekcija
© Photo : madeinvilnius.lt
Festyvalio "Mados infekcija" dalyviai

Šiemet dvi dienas Šiuolaikiname meno centre vyksiantis festivalis vilioja jaunatviškomis idėjomis.

Šviežienos įneš rudenį vykusiame konkurse "Injekcija" nugalėję dizaineriai. Žiūrovai galės įvertinti konkurso "Injekcija" nugalėtojus ir daugiau jaunų, nuosekliai kūrybinę veiklą tęsiančių bei mados virusą sėkmingai skleidžiančių dizainerių.

Festivalis pradžiugins ir žinomais vardais. Naujausias kolekcijas parodys ne vienerius metu "Mados infekcijoje" dalyvaujantys, garsūs šalies dizaineriai — Laura Dailidėnienė, Kristina Kruopienytė, Diana Paukštytė, Lina Gudavičiūtė ir Sandra Straukaitė.

Šių metų festivalyje bus ir svečių iš iš Lenkijos.

Į kiekvieną renginio vakarą perkamas atskiras bilietas, kainuojantis nuo 15 iki 50 eurų. Bilietus į festivalį platina "Tiketa".

Kur? Šiuolaikinio meno centras (ŠMC). 

Kada? Kovo 17-18 dienomis.

6. Pirmoji "VILNIUS ART WALK" ekskursija

Kiek kartų eidami pro vieną ar kitą Vilniaus galeriją neužsukote į ją dėl tuščios erdvės įspūdžio? Kiek kartų nepavyko aplankyti planuotos parodos dėl laiko stokos ir vis užsitęsiančio atidėliojimo? Kiek kartų norėjosi sužinoti daugiau apie parodos idėją, nei yra pateikta anotacijoje?

Naujos iniciatyvos "Vilnius Art Walk" tikslas — kad tokių kartų būtų mažiau. Projektą inicijuojantys Vilniaus dailės akademijos studentai nuo kovo 18 dienos kviečia į ekskursijų po Vilniaus galerijas ir meno centrus ciklą.

Vilnius Art Walk проводит экскурсии по выставкам
© Photo : MUU Media Base
Ekskursija

"Vilnius Art Walk" — kas antrą šeštadienį vyksiančios ekskursijos po įdomiausias šiuolaikinio vizualiojo meno parodas. Jų metu bus aplankomos trys-keturios meno erdvės, kuriose esančius kūrinius pristatys menotyrininkės. Be to, ekskursijų dalyviai turės galimybę pabendrauti su parodų autoriais, kurie atskleis mažiau žinomus kūrybinės kasdienybės užkulisius. 

Pasivaikščiojimų pabaigoje bus tęsiamos diskusijos apie meną vaišinantis "Etno" arbata.

Kovo 18 dieną organizatoriai kviečia į pirmąją ekskursiją po keturias Vilniaus senamiestyje veikiančias parodas: (AV17) galerijoje — Džiugo Šukio ir Mato Janušonio skulptūros parodą "Sutapimas", Pamėnkalnio galerijoje — Rodiono Petroffo parodą "Abejonės ir ginčai", galerijoje "Meno niša" — solinę Elenos Balsiūkaitės-Brazdžiūnienės tapybos parodą "Šančių misterijos", galerijoje "Vartai" — Pauliaus Andriuškevičiaus kuruojamą grupinę parodą "Kūnas ir tamsa".

Kur? AV17 galerija. 

Kada? Kovo 18 dieną 12:30

7. Labdaringi Deivydo Praspaliausko pusryčiai

Tik šį sekmadienį pusryčiaudami restorane "Grey" Jūs turėsite galimybę mėgautis virtuvės virtuozu vadinamo Deivydo Praspaliausko kurtais pusryčiais ir padėsite "Maisto bankui" pamaitinti nepasiturinčius.

Kur? Restorane "Grey". 

Kada? Kovo 19 dieną 10:00.

138
Tegai:
afiša, kultūra, renginiai, savaitgalis, Mados infekcija, Europos senosios muzikos diena, Pavasario lygiadienio šventė, Šv. Patriko diena, Vilnius
Keltų medinė figūrėlė, aptikta ant ledyno Šveicarijos Alpėse

Archeologai atitirpusiuose ledynuose aptiko senovinius artefaktus

(atnaujinta 13:07 2020.10.24)
Nors mokslininkai suvokia, kokį niokojamą poveikį daro klimato kaita aplinkai, tačiau pažymi ir šio proceso pliusus: tirpstantys ledynai leidžia žymiai išplėsti supratimą apie žmones, gyvenusius kalnuose prieš tūkstantmečius

VILNIUS, spalio 24 — Sputnik. Aktyvus ledynų tirpsmas Alpėse padėjo archeologams aptikti senovės artefaktus šiose vietose, praneša "Daily Mail".

Tyrėjai rado maždaug šešių tūkstančių metų senumo siūlą iš augalinių pluoštų, medinę figūrėlę, suvarstytus batus, datuojamus trečiu tūkstantmečiu prieš mūsų erą, ir kitus lobius. Visi daiktai išliko puikios būklės, nes ledas juos apsaugojo nuo irimo.

Mokslininkai suvokia, kokią niokojamą poveikį daro klimato kaita aplinkai, tačiau yra ir pliusų: tirpstantys ledynai leidžia žymiai išplėsti supratimą apie žmones, gyvenusius kalnuose prieš tūkstantmečius. Atsirado net nauja mokslo sritis su pavadinimu "ledyninė archeologija".

Ilgą laiką buvo manoma, kad priešistorės žmonės nekopė į aukštus kalnus, tačiau naujausi tyrimai įrodo ką kitą. Rugsėjį archeologė Regula Gabler ir jos komanda Šnidejocho perėjoje aptiko virvę, kuriai, mokslininkų manymu, taip pat yra daugiau nei 6000 metų.

2003 metais kita tyrėjų grupė, atlikdama kasinėjimus tame pačiame rajone, beveik trijų tūkstančių metrų aukštyje, rado dėžę su strėlėmis, kurios datuojamos trečiu tūkstantmečiu prieš mūsų erą.

Visa tai leido mokslininkams padaryti išvadą, kad žmonės taip aukštai lipo į kalnus, ieškodami kristalų ir įvairių naudingųjų iškasenų.

Tegai:
artefaktas, ledynai, archeologai
Dar šia tema
Archeologai rado bronzos amžiaus kapus, išklotus auksu
Meksikoje archeologai atrado futbolo aikštės dydžio majų rūmus
Britų archeologai mano, kad rado seniausius meno kūrinius
Archeologai rado senovės gyvenvietės, kurioje gyveno paslaptinga gentis, griuvėsius
Archeologai įrodė, kad pirmieji Eurazijoje kamuoliu pradėjo žaisti kinai
Skulptūra Aukojimas Karoliniškėse

Vilnius kviečia nuvykti į pažintinį maršrutą po Karoliniškes

(atnaujinta 14:21 2020.10.24)
Kur yra vienintelis Lietuvoje kaklaraiščių tiltas? Kodėl "Sodros" pastatas yra piltuvėlio formos? Ką bendro Karoliniškės turi su Karelija? Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus sužinos sostinės gyventojai ir svečiai, keliaujantys naujuoju maršrutu

VILNIUS, spalio 24 — Sputnik. Alternatyvaus Vilniaus pažinimo platforma "Neakivaizdinis Vilnius" paruošė per Karoliniškes vingiuojantį pažintinį maršrutą, praneša sostinės savivaldybės spaudos tarnyba.

"Dangų rėžiantis Televizijos bokštas — turbūt pagrindinis objektas iškylantis vaizduotėje, išgirdus Karoliniškių pavadinimą. Tačiau šis Vilniaus gyvenamasis rajonas slepia daug daugiau įdomių vietų ir istorijų <...>. Kur yra vienintelis Lietuvoje kaklaraiščių tiltas? Kodėl "Sodros" pastatas yra piltuvėlio formos? Ką bendro Karoliniškės turi su Karelija? Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus sužinos keliaujantys naujuoju maršrutu", — sakoma pranešime.

Телевизионная башня в Вильнюсе, архивное фото
© Sputnik / Владислав Адамовский
Televizijos bokštas Vilniuje

Iš kaimelio į kosmosą

Karoliniškių rajono pavadinimas gimė kaip ir dalies kitų Vilniaus rajonų — pagal toje vietoje buvusį kaimą. Šis vadinosi Karolinka. Kurti Karoliniškes pakviestas jaunas architektas iš Klaipėdos Kazimieras Rimantas Balėnas su žmona Genovaite Balėniene. Siekiant savitumo pasirinkta kosmoso ir dangaus kūnų tema: apsipirkti kvietė parduotuvės "Kometa", "Merkurijus", "Saturnas", gatvės pavadintos Perkūno, Žvaigždžių, Žaibo, Viesulo, Mėnulio vardais. Karoliniškių gatvės pradėtos tiesti 1970 metais, 1976-aisiais gyvenamojo rajono statyba iš esmės buvo baigta. Ką Karoliniškėse verta aplankyti šiandien — maršrute ČIA.

Магазин Меркурий
© Photo : Vilnius
Parduotuvė "Merkurijus" Karoliniškėse

Atgal į gamtą

Šis maršrutas — ne vienintelis "Neakivaizdinio Vilniaus" pasiūlymas veiklai Karoliniškėse. Vasarą išleistas ir ornitologinis maršrutas, dedikuotas šiam rajonui. O tiksliau, unikaliai jo daliai — Karoliniškių kraštovaizdžio draustiniui. Tad keliaujantiems nauju Karoliniškių maršrutu, rekomenduojama kelionę prailginti ir dėmesio skirti draustinio gamtos ir čiulbančių jos gyventojų stebėjimui. Išsamų maršrutą "Čiulbantys Karoliniškių šlaitai" galima rasti ČIA.

Природа микрорайона Каролинишкес в Вильнюсе
© Photo : Vilnius
Karoliniškių kraštovaizdis
Tegai:
Vilnius, Lietuva
Data

Kokia šiandien diena: lapkričio 1-osios šventės

(atnaujinta 19:14 2020.10.31)
Nuo lapkričio 1 dienos iki metų galo lieka 60 dienų, dienos ilgis — 09 val. 26 min. Savo vardadienį švenčia Andrius, Emerikas, Floribertas, Milvydė, Žygaudas

Lapkričio 1 yra 305-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 306-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 60 dienų.

2020 metų lapkričio 1 dieną saulė teka 07:19, leidžiasi 16:45, dienos ilgis — 09 val. 26 min.

Visų šventųjų diena

Visoje Europoje žmonės nuo senų laikų tikėjo gyvųjų ir mirusiųjų bendravimu, pastarųjų pagalba savo artimiesiems. Tikėta, kad mirusiųjų vėlės lanko žmones vėlyvą rudenį. Tad ne veltui lapkričio pradžioje minimos net dvi vėlių minėjimo šventės. Lapkričio 1-ąją — Visų šventųjų diena, lapkričio 2-ąją — Vėlinės.

Pirmoji šventė skirta paminėti žmonėms, po mirties paskelbtiems šventaisiais. Tikima, kad šventieji padeda žmonėms, jei jiems meldiesi.

Lapkričio 1 d. Bažnyčia visada skelbė privaloma švente, Vėlinės kai kur Europoje yra darbo, kai kur — nedarbo diena. Prasidėjus Atgimimui, Lietuvoje 1990 m. vasario 9 d. priimtas įstatymas, pagal kurį lapkričio 1-oji paskelbta nedarbo diena. Vėlinės minėtina švente (tačiau darbo diena) paskelbtos 1990 m. spalio 23 d.

Pasaulinė veganų diena

Lapkričio 1-oji paskelbta Pasauline veganų diena. 1994 metais Didžiosios Britanijos veganų bendruomenei suėjo 50 metų.

Veganai — žmonės, kurie maitinasi vien augalinės kilmės maistu. Nuo vegetarų jie skiriasi tuo, kad nevalgo netgi žuvies, kiaušinių, pieno. Jų maisto racioną sudaro vaisiai, uogos, daržovės, grūdai, riešutai, grybai. Tiesa, gydytojai diskutuoja apie tai, ar tokia mityba yra visavertė, jų manymu, veganams vertėtų vartoti įvairių maisto papildų, nors šie teigia, kad tai tikrai nereikalinga.

Tarptautinė kovos su narkomanija diena

1987 m. Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinė asamblėja paskelbė birželio 26-ąją Tarptautinė kovos su narkomanija diena.

Ši diena skirta paskatinti kovą su narkomanija, išlaisvinti visuomenę iš priklausomybės nuo kvaišalų. Kasmet narkotikus vartojančių žmonių amžius vis jaunėja.

Narkotikai — tai cheminės medžiagos, sukeliančios centrinės nervų sistemos intoksikaciją (apnuodijimą) ar panašų psichinių funkcijų pokytį. Narkomanija — tai liga, kuri atsiranda dėl trumpalaikio ar sistemingo narkotinių medžiagų vartojimo.

Šiandien savo vardadienį švenčia Andrius, Emerikas, Floribertas, Milvydė, Žygaudas.

Ši diena istorijoje

1512 metais pirmą kartą Vatikane viešai eksponuoti Mikelandželo kūriniai.

1695 — veiklą pradėjo pirmasis bankas Škotijoje — "The Bank of Scotland".

Šią dieną 1755 metais žemės drebėjimo aukomis Lisabonoje tapo mažiausiai 60 000 gyventojų; stichijos metu buvo sugriauti du trečdaliai miesto.

1894 — mirė Rusijos caras Aleksandras III, šalies monarchu tapo Nikolajus II.

1936 — Benitas Musolinis paskelbė Romos-Berlyno sąjungą.

1945 metais britai pranešė, kad nacių lyderis Adolfas Hitleris nusižudė savo bunkeryje Berlyne.

1979 — gimė lenkų kilmės Lietuvos krepšininkai Darjušas ir Kšištofas Lavrinovičiai.

Šią dieną 1993 metais įsigaliojo Mastrichto sutartis, sukūrusi Europos Sąjungą.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai