Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson Leipcigo knygų mugėje, nuotrauka iš įvykio vietos

Lietuva dalyvauja Leipcigo knygų mugėje

63
(atnaujinta 10:05 2017.03.24)
Šiais metais tarptautinėje Leipcigo knygų mugėje Lietuva pristatys mažuosius pasakojimus, atskleidžiančius moderniosios Lietuvos šimtmetį, daugybę lietuvių literatūros vertimų, be to, Lietuvos muzikos, dokumentinio kino, fotografijos ir šiuolaikinio meno

VILNIUS, kovo 24 — Sputnik. Trečiadienį, kovo 22 dieną, buvo iškilmingai atidaryta kasmetinė tarptautinė Leipcigo knygų mugė, kurioje Lietuva dalyvauja kaip šalies viešnia, praneša Kultūros ministerija.

Lietuva knygų prisistatys ne tik mugėje, bet ir didžiausiame literatūriniame Europos festivalyje "Leipcigas skaito" (Leipzig liest) — tai svarbiausias vokiškai kalbančių šalių knygų sektoriaus pavasario renginys, kuriame apsilanko 2 200 dalyvių ir daugiau nei 240 000 lankytojų.

Pasak kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson, prisistatymas tarptautinėse knygų mugėse — tai galimybė gausiam lankytojų ratui papasakoti savo šalies ir jos tautos istoriją.

Kovo 23 dieną kultūros ministrė Leipcigo knygų mugėje atidarė nacionalinį Lietuvos stendą, kuriame su lietuvių literatūra lankytojai bus kviečiami susipažinti per lietuvių autorių knygas, išverstas į vokiečių kalbą, įvairius informacinius leidinius ir literatūros tekstų rinktines.

Pristatymo tradicijos tęsiasi

Tęsiant savo kultūrinį pasakojimą Vokietijoje, šių metų Lietuvos prisistatymo Leipcigo knygų mugėje šūkiu buvo pasirinktas — "Pasakojimas tęsiasi" (Fortsetzung folgt), kuriuo Lietuva prisistatė ir tarptautinėje Frankfurto knygų mugėje 2002 metais.

Šių metų pristatymo tema — moderniosios Lietuvos šimtmetis (1918-2018), naujausios valstybės istorijos raida, kaip neatsiejama Europos įvykių ir procesų dalis. Šia tema pasakojimas tęsiasi kaip mažųjų pasakojimų virtinė, siekiant sudominti Vokietijos skaitytojus žmonių istorijomis ir patirtimis, geopolitinėmis erdvėmis ir situacijomis, kuriose Lietuva veikė šimtmečio bėgyje.

Gausūs lietuvių literatūros vertimai

Dar niekada Vokietijoje nebuvo tokios lietuvių literatūros vertimų gausos.  Net penkiolika Vokietijos ir Austrijos leidyklų skaitytojams pristato 26 vertimus į vokiečių kalbą. Tai romanai, esė ir trumpoji proza, poezija ir negrožinė literatūra, taip pat knygos vaikams — nuo klasikos iki iškiliausių šių dienų autorių.

Vokiečių skaitytojams Leipcige bus pristatyti tiek moderniosios literatūros klasikai Antanas Škėma, Jurgis Kunčinas bei Romualdas Granauskas, tiek šiuolaikiniai autoriai Tomas Venclova, Undinė Radzevičiūtė, Eugenijus Ališanka, Alvydas Šlepikas, Rūta Šepetys, Giedra Radvilavičiūtė, Renata Šerelytė, Grigorijus Kanovičius, Kęstutis Navakas, Rimvydas Stankevičius, Mikalojus Vilutis, Laimonas Briedis, Kęstutis Kasparavičius ir kiti.

Taip pat ir Lietuvos poezijos rinktinė, pristatanti Sigito Parulskio, Antano A. Jonyno, Giedrės Kazlauskaitės, Agnės Žagrakalytės, Gyčio Norvilo ir Aivaro Veiknio lyriką. Šiuos kūrinius vertė Claudia Sinnig, Cornelius Hellis, Markusas Roduneris, Saskia Drude, Magda Doering, Ellen Hinsey ir kiti lietuvių literatūros ambasadoriais tapę vertėjai.

Vokietijos skaitytojams pristatomus literatūrinius pasakojimus papildys Lauryno Katkaus sudarytas leidinys "100 Jahre litauischer Literatur. Ein Crashkurs" apie moderniosios Lietuvos literatūros socio-politinį kontekstą, kryptis, tendencijas, rašytojus ir jų knygas.

"Leipzig liest": lietuviškų knygų pristatymai, skaitymai ir diskusijos

Lietuvos autorių kūryba Leipcigo knygų mugėje ir festivalyje "Leipzig liest" skambės garsiau nei kada nors iki šiol — festivalio programoje numatoma apie 50 Lietuvos autorių knygų pristatymų, literatūros skaitymų, diskusijų. "Baustelle in Schauspiel Leipzig" erdvėje kiekvieną vakarą skambės tekstai ir muzika iš Lietuvos.

Mugėje ir įvairiose festivalio erdvėse vyks diskusijos aktualiomis temomis, kurių siužetai formuluojami atsispiriant nuo pagrindinės, modernios Lietuvos šimtmečio, temos — šiandieniniai geopolitiniai iššūkiai, Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos ryšiai, daugiakultūrės Lietuvos miestų jungtys, migracija ir praradimai, sovietmečio patirtys. 

Svarbi ir ryšių su Vokietija tema. Mugėje bus kalbama apie vokiškosios kultūros pėdsakus Lietuvos miestuose ir miesteliuose, Rytprūsių likimą, atgyjantį literatūroje, lietuvių sovietinės ir DDR literatūros sąsajas, šifrus bei nutylėjimus, prisimintos Thomo Manno ir Johanesso Bobrowskio sąsajas su Lietuva.

Meniniai Lietuvos akcentai Leipcige

Leipcige bus gausu ne tik literatūros. Muzika, dokumentinis kinas, fotografija ir šiuolaikinis menas — tokie šiuolaikinės Lietuvos kultūros panoramos akcentai numatomi knygų mugėje.

Kompozitorius Arturas Bumšteinas su kūrybine komanda 2016 metų rudenį keliavęs po Saksonijos regioną ir įrašęs dešimties miestelių bažnyčių vargonus, 2017 metų kovo mėnesį Leipcigo "Schaubühne Lindenfels" salėje šiuolaikinės muzikos gerbėjams pristatys "Vargonų Safario kronikas".

Turtingą ir įvairiapusę Lietuvos muzikinę sceną Leipcige atstovaus Rūtos Vitkauskaitės mono opera "Confessions", mergaičių choras "Liepaitės".

Kovo mėnesį Leipcige numatoma lietuviškų dokumentinių filmų programa.

Fotomenininko Arturo Valiaugos meninių fotografijų ciklas įamžinantis Johanesso Bobrowskio gimtąsias vietas ir menininkės Ramunės Pigagaitės rašytojų portretų paroda, kuri kvies lankytojus atrasti Lietuvos meninę fotografiją.

Pristatomas ir interaktyvus Ė-stendas

Šalia architektūriškai įprasminančio pristatymo šūkį — "Pasakojimas tęsiasi" nacionalinio stendo, pristatoma ir interaktyvi alternatyva.

Bendradarbiaujant su Vilniaus dailės akademija Leipcigo knygų mugės knygos meno salėje pristatomas 42 kvadratinių metrų kūrybinis stendas, kurio koncepcija paremta unikalia lietuvių abėcėlės raide "ė". Studentų sumanytos kūrybinės veiklos (nuo ė-write ir ė-story iki ė-punkt ir ė-design) siekia įtraukti mugės lankytojus į lietuviško simbolio — raidės "ė" — kūrimą ir perkūrimą.

Lietuvos ir Vokietijos gastronominiai ryšiai

Leipcigo knygų mugėje pristatoma pirmoji moderni Lietuvos ir Vokietijos gastronominių ryšių studija, atskleidžianti itin glaudžius abiejų šalių tarpusavio ryšius ir iki šiandien gyvas gastronomines tradicijas. Knygoje taip pat pateikiamas 31 autentiškas receptas, skirtingais amžiais peržengęs valstybių sienas. Knygos sudarytojai — istorikai Rimvydas Laužikas ir Antanas Astrauskas.

Projektą "Lietuva — 2017 metų Leipcigo knygų mugės garbės viešnia" organizuoja Lietuvos kultūros institutas ir Leipcigo knygų mugė, bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos ambasada Vokietijoje, Lietuvos leidėjų asociacija, Lietuvos dailės akademija, Lietuvos kino centru, Valstybiniu turizmo departamentu prie Ūkio ministerijos ir Lietuvos Goethe´s institutu.

63
Tegai:
knygų mugė, Leipcigo knygų mugė, Liepcigas, Lietuva
Dar šia tema
Užupyje pasislėpė jaukus knygynas ir rudaplaukis katinas
Naujas knygynas Kaune džiugina ne tik knygų, bet ir kavos mėgėjus
Amerikietis grąžino bibliotekai prieš 100 metų paimtą knygą
Vokietijos 2016-ųjų besteleris — iš naujo išleista "Mein Kampf"
Roš ha-šanos ( žydų Naujųjų Metų šventė) minėjimas Umane

"Rusija nustebino". Kaip pasikeitė neapykanta žydams pasaulyje

(atnaujinta 13:06 2021.04.11)
Dabar apskritai antisemitizmo yra mažiau, tačiau nuo to netampa lengviau, sako Kantoro centro tyrėjai

2020 metų ataskaitoje apie neapykantos žydams atvejus pažymima, kad daugelyje šalių įvyko reikšmingų pokyčių. Kokios būtent — RIA Novosti autoriaus Antono Skripunovo medžiagoje.

Neapykanta užrakinta

Dėl pandemijos visi, taip pat ir antisemitai, buvo faktiškai užrakinti, dėl to sumažėjo neapykantos žydų atžvilgiu pagrindu padarytų nusikaltimų skaičius. 2020 metais užfiksuota apie 370 fizinių išpuolių prieš žydus. Metais anksčiau jų buvo beveik šimtu daugiau. Padėtis žymiai pagerėjo Prancūzijoje ir Didžiojoje Britanijoje, kurios dar neseniai buvo ksenofobiškiausių šalių sąrašo lyderės.

Tačiau džiuginantys skaičiai yra klaidinantys. "Žinoma, viešoji erdvė tapo saugesnė dėl karantino. Tačiau žydų nekenčiantys žmonės sėdėjo namuose prie savo kompiuterių, jie turėjo laisvą prieigą prie interneto. Kaip rezultatas išaugo žodinių išpuolių skaičius", — sako profesorė Kantoro centro direktorė Dina Porat.

Taigi, pažymi tyrėja, antisemitizmas pasikeitė. Jei XX amžiuje agresija išsiliejo gatvėje, kai buvo niokojamos žydų parduotuvės, išniekinami kapai ir sinagogos, dabar priešiškumas išreiškamas internete. Ir ne tik įžeidžiančiais komentarais socialiniuose tinkluose. Pandemija sukėlė precedento neturintį susidomėjimą įvairiomis sąmokslo teorijomis. Populiariausi iš jų — antisemitinės. Pavyzdžiui, žydai dažnai vadinami "pagrindiniais koronaviruso nešiotojais" arba kaltinami "slapta sukūrę veiksmingą vaistą tik savo tautai".

"Įvairūs nebūti dalykai greitai plinta šiuolaikinių technologijų dėka. Jie sukelia visiškai naujas agresijos pasireiškimo formas. Vienas iš jų yra "zoom-bombardavimas": radikalai įsiveržia į apvalius stalus, kuriuose dalyvauja rabinai, arba į uždaras bendruomenių konferencijas Zoom platformoje", —  pasakoja profesorė Porat.

Priešingai nei tikėtasi

Atrodytų, kad Kantoro centro duomenys apie antisemitų perėjimą į Internetą turėtų šiek tiek nuraminti žydų bendruomenes. Bet ne. Priešingai nei tikėjosi mokslininkai, ksenofobams dažnai nepakanka "neapykantos nuotoliniu būdu". Tai aiškiausiai rodo padėtis Vokietijoje, kur per pastaruosius metus padaugėjo išpuolių: beveik šešiasdešimt incidentų, tai yra vienuolika procentų daugiau nei 2019 m.

Holokausto aukų atminimo diena Vilniuje
© Sputnik / Владислав Адамовский

"Nusikaltimus daugiausia vykdo dešinieji radikalai, taip pat islamistai. Tačiau tai tik paviršutiniški duomenys. Reikalas yra tame, kad policija paprastai nenurodo, kas tiksliai dalyvavo išpuoliuose", — skundžiasi Dina Porat.

Be to, antisemitinius išsišokimus nutyli patys žydai. Tyrėjų teigimu, tik kas ketvirtas bendruomenės narys kreipiasi į policiją. Todėl realus nusikaltimų skaičius yra daug didesnis. Ir ne tik Vokietijoje, bet ir visoje Europoje.

"Mes, žinoma, sustiprinome sinagogų saugumą, tam išleidome daug pinigų. Tačiau saugumo jausmas per šiuos metu taip ir neatėjo pas mus", — apgailėstauja Leipcigo bendruomenės vadovas rabinas Žoltas Bala.

Trys antisemitizmo bangos

Įdomu tai, kad jau antrus metus iš eilės JAV išlieka nepakantumo reitingo lyderėmis. 2020 metais ten buvo daugiau nei šimtas fizinių išpuolių prieš judaizmo pasekėjus. O žodinės agresijos apraiškos ir visiškai negalima suskaičiuoti. Neapykantą pirmiausia paskatino pandemija, kaip ir daugelyje pasaulio šalių. Tačiau vasarą, kai koronaviruso tema trumpam nutilo, kilo aktyvumas dėl judėjimo "Black Lives Matter".

"Po Džordžo Floido mirties žydai buvo apkaltinti tuo, kad jie simbolizuoja "baltąją pranašumą", kad jie yra pagrindiniai vergų savininkai ir apskritai įkūnija rasizmą Valstijose. Tai gana absurdiški pareiškimai", — komentuoja ksenofobijos specialistas Arijė Zukermanas.

Участники акции протеста в городском парке South Park Blocks в Портленде
© Sputnik / Стрингер
Protesto akcijos dalyviai parke South Park Blocks Portlande

O jau rudenį pagrindiniu konfliktų kurstytoju tapo grupuotė "Qanon", kurios šalininkai mano, kad pasaulį valdo "slapta pedofilų satanistų klika". Sektos nariai skleidė įvairias teorijas apie "sionistų dominavimą Vašingtone" ir ne kartą šaukė įžeidžiančius šūkius Amerikos miestų gatvėse. Be to, anot žiniasklaidos pranešimų, jie buvo aktyviausi išpuolių prieš Kapitolijų dalyviai prieš keturis mėnesius.

Nusivylimas

Be Jungtinių Valstijų, spartų antisemitizmo apraiškų augimą parodė Ukraina. Jis išsiskiria kaimynų fone, kur priešiškumo lygis jau keletą metų išlieka žemas. Duomenys nustebina tyrinėtojus: juk tai vienintelė šalis, išskyrus Izraelį, kuriai vadovauja žydas. Prezidentas Vladimiras Zelenskis visaip pabrėžė savo kilmę, kuo nudžiugino žydus. Su juo buvo siejamas situacijos pagerėjimas — visų pirma, Ukrainos sukilėlių armijos* veikėjų, ant kurių rankų yra dešimčių tūkstančių žydų kraujas, šlovinimo klausimais.

Ugnis Holokausto aukoms pagerbti, archyvinė nuotrauka
© CC BY-SA 2.0 / Adam Jones / Memorial Star of David - Holocaust Museum - Odessa - Ukraine

Bet, priešingai sveikam protui, svastikos ant Ukrainos sinagogų 2020 metais piešti nenustojo. Ypač po skandalo rugpjūčio pabaigoje su hasidais, atvykusiais į Umaną aplankyti dvasinio lyderio kapo. Nepaisant išaugusio koronaviruso atvejų skaičiaus, jiems buvo leista atvykti į šalį. Kas, žinoma, supykdė vietinius gyventojus. Be to, antisemitines nuotaikas dažnai kurstė valdžia.

O prieš porą mėnesių Ukrainos valdininkai visiškai susivaidijo su žydų pasauliu. Priežastimi tapo futbolo arenai Ternopilyje Romano Šuchevičiaus — SS hauptmano*, stovėjusio už 1943 metų "Volynės žudynių", vardo paskyrimas. Po to valdžia pranešė apie planus pervadinti stadioną Lvove Stepano Banderos garbei.

Tokios iniciatyvos, kaip pažymi tyrėjai, tik sustiprina antisemitinius jausmus tarp paprastų piliečių. Ukraina yra tarp tų šalių, kur kasdienis antisemitizmas yra gana stiprus. Kažkada panaši situacija buvo ir Rusijoje. Tačiau pastarieji metai, pasak Kantoro centro specialistų, pakeitė situaciją.

"Valdžia ir teisėsaugos institucijos tapo rimtesnės kasdienio antisemitizmo atžvilgiu. Jų reakcija į tokios neapykantos formos apraiškas yra visiškai kitokia. Ir žmonės, tai matydami, supranta, kad turi būti daug atsargesni", — konstatuoja ekspertė Ina Štakser.

Ar yra sprendimas?

Specialistai tikisi, kad situaciją galima pakeisti ir kitose šalyse. Pirma, politiniu lygmeniu: vis daugiau valstybių priima darbinį antisemitizmo apibrėžimą, kurį parengė Europos žydų kongresas. Tai padeda teisėsaugos institucijoms ir teismams daug greičiau pateikti teisinį atskirų išpuolių prieš žydus atvejų įvertinimą.

Antra, būtent 2020 metais didžiausios interneto platformos — pirmiausia "Google", "Twitter", "Facebook" — įvedė griežtą išpuolių Internete kontrolę. Tačiau tai galutinai neišspręs problemos, mano Europos žydų kongreso prezidentas Viačeslavas Mošė Kantoras: "Antisemitizmo kurstymas tiesiog pereis į pogrindį, į alternatyvias platformas".

Jo nuomone, pagrindinis būdas įveikti išankstinius nusistatymus — žmonių švietimas. Visų pirma jaunimo, kuris vis labiau pamiršta ir Holokausto tragediją, ir apskritai siaubingus Antrojo pasaulinio karo įvykius. Kas nepriimtina.

* Rusijoje uždrausta ekstremistų organizacija.

Tegai:
antisemitizmas, žydai
Vilnius

Ruošdamasis 700-mečiui Vilnius kviečia pasivaikščioti po 7 istorines epochas

(atnaujinta 20:18 2021.04.10)
Pirmasis virtualus turas kvies keliauti po XIV amžiaus Vilnių ir sužinoti ne tik tai, ką slepia seniausia katalikų šventovė, bet ir kodėl, spėjama, lietuviai neaugino barzdų

VILNIUS, balandžio 10 — Sputnik. Vilnius pristato projektą "7 kelionės kryptimi — Vilnius 700", skirtą gyventojams atrasti paslaptingą miesto praeitį ir virtualiai aplankyti žymiausius Vilniaus objektus, praneša miesto savivaldybės spaudos tarnyba. 

Šis projektas yra viena iš pasirengimo artėjančiam Vilniaus 700 metų jubiliejui, kuris vyks 2023-iaisiais, dalių. Reikšmingai šventei sostinė ruošiasi jau dabar — siekiama sukurti įspūdingą gimtadienio atmosferą, atspindinčią miesto dvasią.

Virtualios kelionės per epochas

Vilniaus turizmo ir verslo plėtros agentūros "Go Vilnius" pristatomas projektas "7 kelionės kryptimi — Vilnius 700" kas savaitę apžvelgs vis kitą Lietuvos sostinei svarbų laikotarpį ir kvies pamatyti virtualų turą išgirstant netikėčiausias Vilniaus istorijas. Išėję virtualiai pasivaikščioti Vilniaus gatvėmis, miestiečiai nuo šiol galės saugiai leistis į kelionę per epochas ir patirti 7 skirtingus sostinės veidus: pažvelgs į Vilnių kaip legendų miestą, taip pat kaip į žmonių, gastronomijos, apsipirkinėjimo, modernizacijos centrą.

Keliaujant vis kitais virtualiais maršrutais bus galimybė pajusti skirtingų istorinių laikmečių aktualijas — suprasti, kas formavo šiandieninį miestą, patirti nekasdienių nuotykių. Pavyzdžiui, pamatyti, kaip prieš akis išdygsta didingi rūmai su apelsinmedžių giraitėmis, pasisveikinti su Vytautu Didžiuoju, papuotauti su garbingais didikais, gatve prasilenkti su abitus vilkinčiais vienuoliais ar iš paviljonų madingiausiais šilkais viliojančiais prekybininkais.

"Gali būti, kad vaikščiodami Vilniaus gatvėmis nė nenutuokiate, kokias istorijas slepia praeinami pastatai, memorialinės vietos. Sukūrę septynis virtualius teminius maršrutus, apimančius epochas nuo XIV iki XX amžiaus, norime pakviesti vilniečius ir miesto svečius dažniau apsidairyti ir geriau pažinti savo mylimą miestą bei drauge kurti tokią Vilniaus istoriją, apie kurią pasakotų ateities kartos", — sako "Go Vilnius" vadovė Inga Romanovskienė.

Anot jos, vilniečiams ir miesto svečiams visi septyni virtualūs maršrutai bus pristatomi kas savaitę, palaipsniui leidžiant susipažinti su Vilniumi nuo seniausių epochų iki naujųjų amžių.

Pirmajame ture — mistinis Vilniaus miesto atsiradimas

Pirmajame ture bus kviečiama virtualiai nusikelti į XIV a. Vilnių — tokį, koks jis pirmą kartą aprašytas didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškuose ir išlikęs seniausiai aptinkamuose šaltiniuose. Anot istorikės Lukos Sinevičienės, prieš beveik 700 metų ant septynių kalvų, stūgaujant geležiniam vilkui, gimė miestas, kuriam buvo lemta garsinti Lietuvos vardą visame pasaulyje. Jau tuomet Vilnius buvo nepaprastas miestas, dar viduramžiais subūręs įvairias kultūras ir religijas.

Turo metu žiūrovai bus kviečiami kartu aplankyti ir kitas ryškiausias epochos vietas — išgirsti legendą apie vieną seniausių Vilniaus cerkvių, kuri, manoma, buvo pastatyta pagonių dievo Ragučio šventyklos vietoje, sužinoti Medeinės skulptūros istoriją, apžiūrėti XIV a. pylimų vietos liekanas, o apsilankius Šv. Dvasios cerkvėje sužinoti, kodėl lietuviai neaugino barzdų.

Virtualus turas po XIV a. Vilnių užbaigiamas pasakojimu apie Vilniaus Dievo Motinos Ėmimo į Dangų katedrą, tragišką Kreivosios pilies istoriją, Trijų kryžių kalno atsiradimą bei pagonišką Verkių apylinkių kilmę.

Pirmąjį turą galima pamatyti apsilankius portale www.700vilnius.lt.

Tegai:
istorija, Vilnius
Sveika mityba

Kas nutinka kūnui, valgant smidrus

(atnaujinta 13:07 2021.04.11)
Šiame straipsnyje sužinosite, kodėl šparagai tapo mėgstamiausiu produktu tų, kurie laikosi dietos ar bando tinkamai maitintis, taip pat kokia yra jų galima žala

VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Smidrai — populiarus produktas, kurį populiarina Instagram mados tinklaraštininkai ir amerikiečių mitybos specialistai. Ir nenuostabu, nes maža šviesiai žalia daržovė yra tiesiog pilna vitaminų ir maistinių medžiagų, praneša Sputnik Baltarusija.

Pasak mitybos konsultantės ir knygos "The Small Chane Diet" autorės Cary Gans, žmonės retai atkreipia dėmesį į šparagus, nes ši daržovė gali būti puiki alternatyva kenksmingiems garnyrams.

Smidrai turi mažai kalorijų ir juose yra minimalus riebalų kiekis. Bet joje yra daug tirpių ir netirpių maistinių skaidulų, kurios idealiai tinka tiems, kurie meta svorį. Kūnas lėtai virškina skaidulas, o daržovė suteikia sotumo jausmą.

Apsaugo nuo urogenitalinių ligų

Smidrai laikomi natūraliu diuretiku. Daržovė pašalina druskos ir vandens perteklių iš organizmo, užkertant kelią šlapimo takų infekcijoms.

Imunitetui

Smidruose yra didelė vitamino E dozė, kuri stiprina imuninę sistemą ir apsaugo ląsteles nuo kenksmingų radikalų. Kūnas geriau įsisavina vitaminą E, kai į jį dedate riebalų, todėl šparagus rekomenduojama virti su alyvuogių aliejumi.

Hormonams

Šparagai — natūralus afrodiziakas dėl savo B grupės vitaminų ir folio rūgšties. Palankus duetas sustiprina susijaudinimo jausmą, taip pat stimuliuoja hormonus, tokius kaip moteriškas estrogenas ir vyriškas testosteronas.

Nuo pagirių

Jei kitą rytą po vakarėlio jus traukia riebus maistas, neskubėkite bėgti mėsainio. Bet jei nesate gerbėjas draudimų, tada palydėkite juos su šparagų porcija. Daržovėje esantys mineralai ir rūgštys palengvins jūsų kančias ir išvalys kepenis nuo alkoholinių toksinų.

Nuotaikai

Smidrai padeda kovoti su stresu ir dirglumu (visa tai dėka triptofano ir amino rūgščių). Štai kodėl jį rekomenduojama valgyti žmonėms, kenčiantiems nuo depresijos.

Neigiamos smidrų savybės

Ir nors šparagai retai sukelia alergines reakcijas, šią daržovę vargu ar galima pavadinti pažįstama — todėl turėtumėte būti atsargūs įtraukdami ją į meniu. Taip pat yra virškinimo trakto dirginimo pavojus, ypač paūmėjus gastritui ar opoms.

Tegai:
sveikata, sveika mityba, mityba