Grupės "Despotin Fam" klipas dainai "Nemiriau" gavo metų titulą
(atnaujinta 14:15 2017.04.04)
Tarptautinės žiuri teigimu, šių metų lietuviški muzikos klipai — it trumpametražiai filmai, kuriuose atsispindi ir šalies istorija, ir siurrealios, fikcinės patirtysVILNIUS, balandžio 2 — Sputnik. Penktadienį, kovo 31 dieną, įvyko antrojo "Kino pavasario" ir agentūros "Zest" organizuojamo lietuviškų muzikinių klipų konkurso finalas, praneša portalas kinopavasaris.lt.
Didžiajame ekrane buvo parodyta 15 geriausių praėjusių metų lietuviškų muzikinių klipų, o tarptautinė žiuri nusprendė, kas nugalėtojas.
Sudėjus balsus, nugalėtoju paskelbtas hiphopo grupės "Despotin Fam" klipas dainai "Nemiriau". Jį režisavo ir scenarijų rašė Gintarė Minelgaitė, menininkė, turinti tarptautinę performansų kūrimo patirtį.
Žinoma kaip avangardinio meno kūrėja, ji siurrealias idėjas sudėjo ir į "Nemiriau": čia vaidinantys aktoriai įkūnija kostiumų dailininkės iš Olandijos Mette Sterre sukurtą būtybę — gauruotą padarą "Hummelmania".
"Žmonės, bijodami pasikliauti savo subjektyviu pasaulio supratimu, dažnai remiasi tik tuo, ką gali pamatyti, išgirsti arba paliesti. O čia atsiranda sapnai, iliuzijos, susiduria priešmirtinis ir pomirtinis pasauliai", — klipo idėją paaiškino režisierė.
Klipo prodiuseris ― Vitalijus Vaiper Puzyriovas, filmavo Vytenis Krisčiūnas ir Pijus Džiugas Meižis, kostiumus kūrė Kiber Viber Aistė ir pati Gintarė Minelgaitė.
"Nemiriau" komandai atiteko 1 500 eurų prizas, įsteigtas Lietuvos atlikėjų asociacijos AGATA ir jų sukurto lietuviškos muzikos portalo "Pakartot.lt".
"Mūsų misija — palaikyti lietuvišką muziką. Šis konkursas neabejotinai tai daro", — sakė AGATA direktorė Agnė Masalskytė.
Net du prizus laimėjo animacija "Lietuvos istorijos repas"
Kino salėje neabejotinas favoritas buvo komiko-muzikanto "Šventinis Bankuchenas" darbas dainai "Lietuvos istorijos repas", per mažiau nei šešias minutes hiphopo ritmais papasakojantis Lietuvos istoriją.
Klipas YouTube portale jau yra peržiūrėtas beveik tris milijonus kartų.
"Kino pavasaryje" jis laimėjo publikos prizą — į ankstesnius klipų seansus ėję žmonės balsavo už visus dalyvius ir jį išrinko geriausiu.
Taip pat šis klipas laimėjo ir unikalios lietuviško muzikinio klipo vizijos apdovanojimą už juo išreikštą nestandartišką požiūrį į animaciją.
Istorinės Lietuvos asmenybės, tokios kaip karalius Mindaugas, kunigaikštis Gediminas ar knygnešiai čia pavaizduoti kaip tatuiruoti "hipsteriai", važinėjantys riedlentėmis ir "DJ'ėjaujantys".
Klipą sukūrė trijų žmonių komanda: pats Lukas Šidlauskas ("Šventinis Bankuchenas"), iliustratorė Aistė Papartytė bei animatorius Andrius Alčiauskas.
Geriausias debiutas — "Sheep Got Waxed"
Žiuri prizas už geriausio muzikinio klipo debiutą atiteko kitam nestandartiniam klipui — grupės "Sheep Got Waxed" instrumentinės dainos "Forro". Nespalvotą, trumpametražį kino filmą primenantį klipą režisavo Mikas Žukauskas, o filmavo operatorius Narvydas Naujalis.
Kaip sako pats režisierius, klipas yra apie "tvarkos apsėstą žmogų": jo herojus siekia, kad kiekvienas daiktas jo namuose būtų idealiai padėtas, nebūtų jokių nuokrypių. Tai — iliuzija į šiandieninį pasaulį, kuriame, anot režisieriaus, "viskas racionalėja, tampa struktūrizuota, optimizuota. Klaidos galimybė yra užmušinėjama bet kokia kaina".
Galiausiai klipo herojų šis idealios tvarkos siekis nužudo — klipas stambiu planu filmuojant skeletą. Tai yra pirmasis Vilniaus eksperimentinės grupės "Sheep Got Waxed" vaizdo klipas.
"Kino pavasario" klipus vertino tarptautinė žiuri, kurios trys nariai lietuviškus klipus apskritai matė pirmą kartą. Vienas jų — buvęs Kanų kino festivalio žiuri narys ir Stokholmo kino festivalio programos sudarytojas, Švedijos režisierius ir prodiuseris Johannes Palmroosas.
"Lietuviški klipai išsiskiria savo įvairumu. Kai kurie iš jų — it trumpametražiai filmai, kuriuose atsispindi ir šalies istorija, ir siurrealios, fikcinės patirtys. Man juos žiūrėti buvo malonumas", — apdovanojimų vakare kalbėjo Palmroos'as.
Žiūrovai turės galimybę pamatyti šių metų klipus kino ekrane — balandžio 2 dieną, 14:00, Vilniaus kino teatre "Pasaka" įvyks papildomas klipų seansas.
2017 metų festivalio filmų programa: kinopavasaris.lt/lt/programa.
Kaziuko mugė Vilniuje persikelia į internetą
(atnaujinta 23:41 2021.02.23)
Dabar vietoj kelių dienų amatininkai ir ne maisto gaminių kūrėjai galės parduoti savo unikalius gaminius ištisus metus VILNIUS, vasario 21 — Sputnik. Tradicinė Kaziuko mugė Vilniuje perkeliama į internetą, praneša sostinės savivaldybės spaudos tarnyba.
Internete mugė truks ne kelias dienas, o ištisus metus. Mugė prasidės kovo 4 dieną, 14:00, Craftson.lt tinklalapyje.
Amatininkai ir ne maisto gaminių kūrėjai, norintys atidaryti savo internetinę parduotuvę virtualioje mugėje, gali užsiregistruoti el. paštu info@craftson.lt.
Kaziuko mugės ištakos siekia XVII amžių ir manoma, kad šimtmečius gyvuojantis kasmetis renginys nevyko tik Antrojo pasaulinio karo metais. Šiais metais didžiausios pavasario šventės planus pakoregavo pasaulinė pandemija.
"Akivaizdu, kad kovą planuota Kaziuko mugė Vilniuje tikrai neįvyks. Sausį svarstėme galimybę perkelti renginį į balandį, tačiau matydami situaciją ir visų pirma galvodami apie žmonių saugumą, nusprendėme šiais metais Vilniaus senamiestyje mugės neorganizuoti. Kad ir kokie būtų karantino ribojimų sušvelninimai balandžio — gegužės mėnesiais, galimybė saugiai suorganizuoti šimtus tūkstančių žmonių pritraukiančią šventę yra praktiškai neįmanoma", — paaiškino mero pavaduotoja Edita Tamošiūnaitė.
Vienas iš šio projekto iniciatorių Renaldas Gražys pažymėjo, kad platforma internete padės sujungti kūrybiškumą ir meistrystę, tradiciją ir šių dienų galimybes lengvai, o svarbiausia saugiai įsigyti kažką originalaus, gražaus ir ypatingo.
Tradicinė mugė kviečia amatininkus, meistrus, ūkininkus parduoti savus, nemasinės gamybos, liaudies ir amatų, žemės ūkio ir maisto produktus bei kitus etninio paveldo gaminius, pagamintus iš tradicinių žaliavų.
Lietuviams mugė simbolizuoja pavasario pradžią ir rengiama savaitgalį po respublikos globėjo Šv. Kazimiero dienos (kovo 4 d.).
Tradicinė Kaziuko mugė Vilniuje perkeliama į internetą, praneša sostinės savivaldybės spaudos tarnyba.
Internete mugė truks ne kelias dienas, o ištisus metus. Mugė prasidės kovo 4 dieną, 14:00, Craftson.lt tinklalapyje.
Amatininkai ir ne maisto gaminių kūrėjai, norintys atidaryti savo internetinę parduotuvę virtualioje mugėje, gali užsiregistruoti el. paštu info@craftson.lt.
Kaziuko mugės ištakos siekia XVII amžių ir manoma, kad šimtmečius gyvuojantis kasmetis renginys nevyko tik Antrojo pasaulinio karo metais. Šiais metais didžiausios pavasario šventės planus pakoregavo pasaulinė pandemija.
"Akivaizdu, kad kovą planuota Kaziuko mugė Vilniuje tikrai neįvyks. Sausį svarstėme galimybę perkelti renginį į balandį, tačiau matydami situaciją ir visų pirma galvodami apie žmonių saugumą, nusprendėme šiais metais Vilniaus senamiestyje mugės neorganizuoti. Kad ir kokie būtų karantino ribojimų sušvelninimai balandžio — gegužės mėnesiais, galimybė saugiai suorganizuoti šimtus tūkstančių žmonių pritraukiančią šventę yra praktiškai neįmanoma", — paaiškino mero pavaduotoja Edita Tamosiūnaitė.
Vienas iš šio projekto iniciatorių Renaldas Gražys pažymėjo, kad platforma internete padės sujungti kūrybiškumą ir meistrystę, tradiciją ir šių dienų galimybes lengvai, o svarbiausia saugiai įsigyti kažką originalaus, gražaus ir ypatingo.
Tradicinė mugė kviečia amatininkus, meistrus, ūkininkus parduoti savus, nemasinės gamybos, liaudies ir amatų, žemės ūkio ir maisto produktus bei kitus etninio paveldo gaminius, pagamintus iš tradicinių žaliavų.
Lietuviams mugė simbolizuoja pavasario pradžią ir rengiama savaitgalį po respublikos globėjo Šv. Kazimiero dienos (kovo 4 d.).
Tegai:
Kaip Lietuvoje žiemą varė: nufilmuotas Užgavėnių minėjimas
(atnaujinta 21:00 2021.02.20)
Lietuvių folkloro kolektyvo nariai parodė, kaip tradiciškai vyksta šventės minėjimas Folkloro ansamblis "Jorė" paskelbė vaizdo įrašą apie tai, kaip Lietuvoje buvo varoma žiema Užgavėnių metu. Vaizdo įrašas paskelbtas ansamblio Facebook paskyroje.
©
Sputnik / Владислав Адамовский
Vaizdo įraše galima pamatyti, kaip folkloro kolektyvo dalyviai žaidžia žaidimus, važinėja rogutėmis, šildosi prie laužo ir šoka.
Per Užgavėnes Lietuvoje įprasta šaukti: "Žeima žeima, biek iš keima!" — ir sudeginti Morės iškamšą — žiemos simbolį.
Šventės metu vyksta maskaradas, žmonės vaišinasi blynais, šoka prie laužų. Be Morės, per Užgavėnes tradiciniai dar du veikėjai: riebus Lašininis — žiemos įsikūnijimas, tinginystės, apsileidimo, persivalgymo simbolis, ir plonas Kanapinis — pavasario įsikūnijimas, darbštumo, pasninko simbolis. Užgavėnių metu būtinai vyksta Kanapinio ir Lašininio kova, kurioje Kanapinis visuomet nugali Lašininį ir taip paskelbia atėjusį pavasarį, Gavėnią, darbų pradžią ir tinginystės pabaigą.
Kadangi Užgavėnės švenčiamos prieš prasidedant Didžiajai gavėniai (pasninko laikui), šventės metu visi stengiasi gerai pavalgyti. Buvo tikima, kad kuo daugiau suvalgysi — tuo geriau ir turtingiau gyvensi.
Tegai:
Kokia šiandien diena: vasario 27-osios šventės
(atnaujinta 19:00 2021.02.26)
Vasario 27 yra 58-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 307 dienosRytoj saulė teka 07:17 val., leidžiasi 17:48 val., dienos ilgumas 10.31 val.
Vardadienį švenčia Gabija, Gabrielius,Gabrielė, Ginvilas, Fortūnata, Fortunatė, Fortūnatas, Leandras, Livija, Mandravas, Mandravė, Skirmantė.
1919 metais Vilniuje paskelbta apie Lietuvos-Baltarusijos Sovietų Socialistinės Respublikos (Litbelo) sukūrimą.
1814 metais Vienoje įvyko 8-osios L. van Bethoveno simfonijos premjera;
1933 metais padegtas Reichstagas. Kitą dieną Prezidentas Hindenburgas pasirašė Reichstago gaisro dekretą, apribojusį Veimaro konstitucijoje numatytas teises.
1936 m. mirė Ivanas Petrovičius Pavlovas, rusų gydytojas, fiziologas. 1904 m. medicinos Nobelio premijos laureatas (g. 1849 m.).
1939 m. mirė Nadežda Konstantinovna Krupskaja, Rusijos marksistė revoliucionierė (g. 1869 m.).
1883 – kompozitorius Oskaras Hamerštainas užpatentavo pirmąją mašiną cigarams sukti.
1864 m. gimė Adamas Eduardas Alksnis, latvių tapytojas, grafikas. Vienas latvių nacionalinės tapybos mokyklos pradininkų (m. 1897 m.).