Klaipėda, archyvinė nuotrauka

Lietuva ir Armėnija meno pagalba kartu spręs emigracijos problemą

39
Klaipėdoje ir Neringoje balandį vyks koncertai, parodos ir kiti renginiai, kuriuose vietiniai kūrėjai dalyvaus kartu su svečiais iš Armėnijos dviejų valstybių projekto "Tandemas: Klaipėda – Jerevanas" rėmuose

VILNIUS, balandžio 9 — Sputnik. Šiemet tiltus tarp dviejų valstybių — Lietuvos ir Armėnijos — nutiesiantis kultūrinis-meninis projektas "Tandemas: Klaipėda — Jerevanas" kultūros ir meno mylėtojus balandį pasitinka su turininga programa, praneša Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras "Agila".

Klaipėdoje ir Neringoje vykstančius renginius, kuriuose vietiniai kūrėjai dalyvauja kartu su gausiais Armėniją atstovaujančiais svečiais, apjungia bendra idėja — ją puikiai nusako ir pats programos "Perbristi jūrą" pavadinimas.

Проект Тандем: Клайпеда-Ереван
Projekto "Tandemas: Klaipėda–Jerevanas" simbolis

Nors projekte dalyvaujančias šalis skiria nemenkas geografinis atstumas, jas atstovaujantys menininkai bendras temas atranda ne tik ieškodami atspirties taškų kultūrinėse sąsajose, tačiau ir politinėse bei ekonominėse abiejų valstybių realijose, o programos "Perbristi jūrą" rėmuose siekia atkreipti dėmesį į bendrą, tiek Lietuvą, tiek Armėniją paliečiančią socialinę problemą — didelę emigraciją.

Kitokį — teigiamą ir viltingą požiūrį į šio reiškinio pasekmių vertinimo ir sprendimo būdus projekto dalyviai siūlo supažindindami Lietuvos kultūros bei meno mylėtojus su įkvepiančiu pavyzdžiu.

Balandžio 12 dieną (trečiadienį) 18:00 Klaipėdos Universiteto Menų akademijos koncertų salėje įvyks fortepijoninio dueto "Darius Milhaud" koncertas. Čia Bacho, Schuberto, Liszto Khatchaturiano, Čiurlionio ir kitų kompozitorių kūrinius atliks iš Armėnijos kilusios seserys Anahit Serekian ir Armine Soghomonyan.

Nors Anahit gyvena Prancūzijoje, o Armine — Armėnijoje, tai netrukdo atlikėjoms kartu užsiimti kūrybine veikla, kuri reikalauja ne tik intensyvaus bendravimo ir nuolatinio dalijimosi idėjomis, tačiau ir gyvų susitikimų bei bendrų repeticijų.

O jau balandžio 24 dieną (pirmadienį) klaipėdiečiai ir miesto svečiai kviečiami į Klaipėdos Tautinių kultūrų centrą (Donelaičio gatvė 6B, Klaipėda). Čia 17:00 bus iškilmingai atidaryta armėnų dailininko, Armėnijos valstybinio pedagoginio Abovyan universiteto filosofijos pedagogikos mokslų daktaro, profesoriaus, Arturo Martyrosjano tapybos darbų paroda "Protėvių šauksmas".

Ši paroda skirta atminti tragiško istorinio fakto, lėmusio Armėnijos dabartinę būtį — armėnų genocido 102 metų sukaktį.

Mėnesio pabaigoje programa žada persikelti į Neringą — balandžio 28 dieną Nidoje vyks menininkų forumas, kurio metu Lietuvos ir Armėnijos dailininkai bei menotyrininkai papasakos apie vieno seniausių menininkų įkvėpimo šaltinių — kalnų ir jūros peizažų įtaką vaizduojamosios dailės kūrėjams.

Dailininkų iš viso pasaulio jau nuo senų laikų pamėgtame kurorte susirinkę svečiai ne tik prisimins tęsiama Nidos meno kolonijos tradiciją ir kitas žymių dailininkų iniciatyvų, plenerų ir kūrybinių stovyklų praktikas, tačiau ir aptars šių tradicijų palaikymo ir vystymo perspektyvas, šioms susiduriant su naujais iššūkiais.

"Tandemas: Klaipėda — Jerevanas", dvejose valstybėse (2017 metais Lietuvoje, o 2018 metais — Armėnijoje) vykstantis projektas, kurio tikslas — dvišalis bendros patirties pasidalijimas kultūros, istorijos, meno ir edukacijos, rezonuojant socialinių iššūkių plotmėje.

Minant asociatyvaus dviviečio dviračio (LT-AM) pedalus, pasirinktas maršrutas, atskleidžiantis abiejų šalių istorinius įvykius, meno ir etninės kultūros tradicijas, inspiruojantis naujų kūrybinių idėjų atsiradimą, dvišalio bendradarbiavimo, naujos meno ir kultūros auditorijos plėtrą.

39
Tegai:
emigracija, koncertas, paroda, Tandemas: Klaipėda – Jerevanas, Neringa, Klaipėda, Armėnija, Lietuva
Temos:
Yra ką pamatyti: parodos Lietuvoje (88)
Dar šia tema
Lietuviai vis dažniau keliauja po šalį, arba 11 faktų apie vietinį turizmą
Parnidžio kopos saulės laikrodis atveria savo paslaptis
Klaipėdoje planuojama daugiafunkcio sveikatingumo centro statyba
Keltų medinė figūrėlė, aptikta ant ledyno Šveicarijos Alpėse

Archeologai atitirpusiuose ledynuose aptiko senovinius artefaktus

(atnaujinta 13:07 2020.10.24)
Nors mokslininkai suvokia, kokį niokojamą poveikį daro klimato kaita aplinkai, tačiau pažymi ir šio proceso pliusus: tirpstantys ledynai leidžia žymiai išplėsti supratimą apie žmones, gyvenusius kalnuose prieš tūkstantmečius

VILNIUS, spalio 24 — Sputnik. Aktyvus ledynų tirpsmas Alpėse padėjo archeologams aptikti senovės artefaktus šiose vietose, praneša "Daily Mail".

Tyrėjai rado maždaug šešių tūkstančių metų senumo siūlą iš augalinių pluoštų, medinę figūrėlę, suvarstytus batus, datuojamus trečiu tūkstantmečiu prieš mūsų erą, ir kitus lobius. Visi daiktai išliko puikios būklės, nes ledas juos apsaugojo nuo irimo.

Mokslininkai suvokia, kokią niokojamą poveikį daro klimato kaita aplinkai, tačiau yra ir pliusų: tirpstantys ledynai leidžia žymiai išplėsti supratimą apie žmones, gyvenusius kalnuose prieš tūkstantmečius. Atsirado net nauja mokslo sritis su pavadinimu "ledyninė archeologija".

Ilgą laiką buvo manoma, kad priešistorės žmonės nekopė į aukštus kalnus, tačiau naujausi tyrimai įrodo ką kitą. Rugsėjį archeologė Regula Gabler ir jos komanda Šnidejocho perėjoje aptiko virvę, kuriai, mokslininkų manymu, taip pat yra daugiau nei 6000 metų.

2003 metais kita tyrėjų grupė, atlikdama kasinėjimus tame pačiame rajone, beveik trijų tūkstančių metrų aukštyje, rado dėžę su strėlėmis, kurios datuojamos trečiu tūkstantmečiu prieš mūsų erą.

Visa tai leido mokslininkams padaryti išvadą, kad žmonės taip aukštai lipo į kalnus, ieškodami kristalų ir įvairių naudingųjų iškasenų.

Tegai:
artefaktas, ledynai, archeologai
Dar šia tema
Archeologai rado bronzos amžiaus kapus, išklotus auksu
Meksikoje archeologai atrado futbolo aikštės dydžio majų rūmus
Britų archeologai mano, kad rado seniausius meno kūrinius
Archeologai rado senovės gyvenvietės, kurioje gyveno paslaptinga gentis, griuvėsius
Archeologai įrodė, kad pirmieji Eurazijoje kamuoliu pradėjo žaisti kinai
Skulptūra Aukojimas Karoliniškėse

Vilnius kviečia nuvykti į pažintinį maršrutą po Karoliniškes

(atnaujinta 14:21 2020.10.24)
Kur yra vienintelis Lietuvoje kaklaraiščių tiltas? Kodėl "Sodros" pastatas yra piltuvėlio formos? Ką bendro Karoliniškės turi su Karelija? Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus sužinos sostinės gyventojai ir svečiai, keliaujantys naujuoju maršrutu

VILNIUS, spalio 24 — Sputnik. Alternatyvaus Vilniaus pažinimo platforma "Neakivaizdinis Vilnius" paruošė per Karoliniškes vingiuojantį pažintinį maršrutą, praneša sostinės savivaldybės spaudos tarnyba.

"Dangų rėžiantis Televizijos bokštas — turbūt pagrindinis objektas iškylantis vaizduotėje, išgirdus Karoliniškių pavadinimą. Tačiau šis Vilniaus gyvenamasis rajonas slepia daug daugiau įdomių vietų ir istorijų <...>. Kur yra vienintelis Lietuvoje kaklaraiščių tiltas? Kodėl "Sodros" pastatas yra piltuvėlio formos? Ką bendro Karoliniškės turi su Karelija? Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus sužinos keliaujantys naujuoju maršrutu", — sakoma pranešime.

Телевизионная башня в Вильнюсе, архивное фото
© Sputnik / Владислав Адамовский
Televizijos bokštas Vilniuje

Iš kaimelio į kosmosą

Karoliniškių rajono pavadinimas gimė kaip ir dalies kitų Vilniaus rajonų — pagal toje vietoje buvusį kaimą. Šis vadinosi Karolinka. Kurti Karoliniškes pakviestas jaunas architektas iš Klaipėdos Kazimieras Rimantas Balėnas su žmona Genovaite Balėniene. Siekiant savitumo pasirinkta kosmoso ir dangaus kūnų tema: apsipirkti kvietė parduotuvės "Kometa", "Merkurijus", "Saturnas", gatvės pavadintos Perkūno, Žvaigždžių, Žaibo, Viesulo, Mėnulio vardais. Karoliniškių gatvės pradėtos tiesti 1970 metais, 1976-aisiais gyvenamojo rajono statyba iš esmės buvo baigta. Ką Karoliniškėse verta aplankyti šiandien — maršrute ČIA.

Магазин Меркурий
© Photo : Vilnius
Parduotuvė "Merkurijus" Karoliniškėse

Atgal į gamtą

Šis maršrutas — ne vienintelis "Neakivaizdinio Vilniaus" pasiūlymas veiklai Karoliniškėse. Vasarą išleistas ir ornitologinis maršrutas, dedikuotas šiam rajonui. O tiksliau, unikaliai jo daliai — Karoliniškių kraštovaizdžio draustiniui. Tad keliaujantiems nauju Karoliniškių maršrutu, rekomenduojama kelionę prailginti ir dėmesio skirti draustinio gamtos ir čiulbančių jos gyventojų stebėjimui. Išsamų maršrutą "Čiulbantys Karoliniškių šlaitai" galima rasti ČIA.

Природа микрорайона Каролинишкес в Вильнюсе
© Photo : Vilnius
Karoliniškių kraštovaizdis
Tegai:
Vilnius, Lietuva
Дата 28 ноября, литовский

Kokia šiandien diena: spalio 28-osios šventės

(atnaujinta 17:02 2020.10.27)
Nuo spalio 28 dienos iki metų galo lieka 64 dienos, dienos ilgumas — 09 val. 39 min. Savo gimtadienį šią dieną švenčia Petras Gražulis, jam sukanka 62 metai

Spalio 28 yra 301-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 302-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 64 dienos.

2020 metų spalio 28 dieną saulė teka 07:13, leidžiasi 16:52, dienos ilgumas — 09 val. 39 min.

Simajudas, Vėlių paminėklai

Šią dieną nuo seno lietuviai rengdavo didžiausią turgų. Tai rudens derliaus nuėmimo pabaigtuvės. Buvo tikima, kad šią dieną reikia pakurti pirtį ir palikti ją nakčiai, nes tuomet joje maudosi vėlės. Lietuviai pagonys tikėjo, kad mirusiųjų vėlės lankosi savo gyventose vietose, o dažniausias jų lankymosi metas – vėlyvas ruduo. Spalio 28-oji — pirma iš tokių vėlių svečiavimosi švenčių. Kitos dvi — Visų šventųjų diena (11.01) ir Vėlinės (11.02). Neveltui kažkada spalio ir lapkričio mėnesius lietuviai netgi vadino "vėlinių", ir "vėlių" mėnesiais.

Atėjus krikščionybei, Vėlių minėjimo šventė sutapatinta su šv. Simono ir Šv. Judo varduvėmis, dar kitaip vadinamu Simajudu. Simonas, vadinamas uoliuoju, ir Judas-Tadas (nepainioti su Judu Iskarijotu išdavikas!) buvo Jėzaus Kristaus apaštalai.

Katalikai šią dieną mini šv. apaštalus Simoną ir Judą (Tadą)

Šv. Simonas (I a.) evangelistų dar vadinamas kanaaniečiu arba zelotu (taip vadindavo vienos žydų sektos narius, kuriai Simonas priklausė iki buvo Kristaus pašauktas). Jis buvo vienas iš dvylikos pirmųjų Kristaus mokinių.

Šv. Judas (Tadas) laikomas šv. Jokūbo Jaunesniojo broliu. Jis yra patekusių į beviltišką padėtį globėjas. Judui (Tadui) priskiriamas Judo laiškas, parašytas apie 80 metais.

Ši diena istorijoje

1793 metais — gimė pirmasis lietuviškai rašęs istorikas, rašytojas bei švietėjas Simonas Daukantas. Mirė 1864 metais.

1913 metais — gimė dailininkė Marija Cvirkienė.
1939 metais — Gedimino pilyje iškelta trispalvė. Vilniaus kraštas išvaduotas iš Lenkiškos okupacijos. Vilnius ir Vilniaus kraštas atiteko Lietuvai.

2014 metais — eidamas 76-uosius metus mirė lietuvių rašytojas Romualdas Granauskas.

Savo vardadienius šiandien švenčia: Almana, Almanas, Almė, Almilė, Almis, Daukanta, Daukantas, Daukintė, Gaudrė, Gaudrimas, Gaudrius, Sima, Simanas, Simas, Simona, Simonas, Skirmantas, Simonas, Tadas, Tadė.

Savo gimtadienį šią dieną švenčia garsus politikas, neseniai vėl perrinktas į Seimą Petras Gražulis .

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai