Liepkalnio vandens saugykla Vilniuje, archyvinė nuotrauka

Pasivaikščiojimas po Vilniaus požemį: atvirų durų diena vandens saugykloje

316
Jeigu niekada nesate girdėjęs 5-6 kartus aidinčio savo balso, tai pats metas tai padaryti nusileidus į šimtametę vandens saugyklą, kur bus galima apžiūrėti įspūdingų didžių objektą ir pažinti jo istoriją

VILNIUS, gegužės 16 — Sputnik. "Vilniaus vandenys" antrą kartą atveria Liepkalnio vandens saugyklos duris vilniečiams ir miesto svečiams.

"Nei karto negirdėjote savo balso aidinčio 5-6 kartus? Jums įdomu, kaip ir kur kūrėsi Vilniaus miesto vandens tiekimo sistema? Mėgstate apžiūrinėti įspūdingo dydžio ir konstrukcijų objektus? Smalsu geriau pažinti Vilniaus istoriją?— Jei bent kartą atsakėte taip, kviečiame jus į atvirų durų dieną šimtametėje Liepkalnio vandens saugykloje!" — rašo organizatoriai renginio Facebook paskyroje.

Čia sukonstruotas įspūdingas skliautinis kupolas dengia penkių metrų gylio apskritą patalpą, kurioje anksčiau buvo saugomos vandens atsargos.

Lankytojai laukiami penktadienį, gegužės 19 dieną, nuo 14:00 iki 19:00 ir šeštadienį, gegužės 20 dieną, nuo 10:00 iki 14:00 Liepkalnio vandens saugykloje (Liepkalnio gatvė 20), kur turės unikalią galimybę pažinti jos istoriją, suprasti jos reikšmę miestui ir pamėginti susikalbėti šioje erdvėje.

Istorikas, poetas, vertėjas ir knygos "100 istorinių Vilniaus reliktų" autorius Darius Pocevičius pasidalins savo surinkta informacija apie Liepkalnio vandens saugyklą su vilniečiais, jo pasakojimai — kas valandą: 14:00, 15:00, 16:00, 17:00 ir 18:00 penktadienį, bei 10:00, 11:00, 12:00 ir 13:00 šeštadienį. 

Apsilankymas — nemokamas, registracija nereikalinga.

316
Tegai:
požemis, atvirų durų diena, Liepkalnio vandens saugykla, Vilnius
Dar šia tema
Pirmąkart Lietuvoje vyks "Atviros dienos kaime"
Muitinės muziejus Muziejų naktį papasakos apie tai, kas nutylima
Gegužės savaitgaliais Pavilnių ir Verkių parkai kviečia į pažintinius žygius
Gegužę vyks atvirų durų dienos ES lėšomis finansuojamuose objektuose
Keltų medinė figūrėlė, aptikta ant ledyno Šveicarijos Alpėse

Archeologai atitirpusiuose ledynuose aptiko senovinius artefaktus

(atnaujinta 13:07 2020.10.24)
Nors mokslininkai suvokia, kokį niokojamą poveikį daro klimato kaita aplinkai, tačiau pažymi ir šio proceso pliusus: tirpstantys ledynai leidžia žymiai išplėsti supratimą apie žmones, gyvenusius kalnuose prieš tūkstantmečius

VILNIUS, spalio 24 — Sputnik. Aktyvus ledynų tirpsmas Alpėse padėjo archeologams aptikti senovės artefaktus šiose vietose, praneša "Daily Mail".

Tyrėjai rado maždaug šešių tūkstančių metų senumo siūlą iš augalinių pluoštų, medinę figūrėlę, suvarstytus batus, datuojamus trečiu tūkstantmečiu prieš mūsų erą, ir kitus lobius. Visi daiktai išliko puikios būklės, nes ledas juos apsaugojo nuo irimo.

Mokslininkai suvokia, kokią niokojamą poveikį daro klimato kaita aplinkai, tačiau yra ir pliusų: tirpstantys ledynai leidžia žymiai išplėsti supratimą apie žmones, gyvenusius kalnuose prieš tūkstantmečius. Atsirado net nauja mokslo sritis su pavadinimu "ledyninė archeologija".

Ilgą laiką buvo manoma, kad priešistorės žmonės nekopė į aukštus kalnus, tačiau naujausi tyrimai įrodo ką kitą. Rugsėjį archeologė Regula Gabler ir jos komanda Šnidejocho perėjoje aptiko virvę, kuriai, mokslininkų manymu, taip pat yra daugiau nei 6000 metų.

2003 metais kita tyrėjų grupė, atlikdama kasinėjimus tame pačiame rajone, beveik trijų tūkstančių metrų aukštyje, rado dėžę su strėlėmis, kurios datuojamos trečiu tūkstantmečiu prieš mūsų erą.

Visa tai leido mokslininkams padaryti išvadą, kad žmonės taip aukštai lipo į kalnus, ieškodami kristalų ir įvairių naudingųjų iškasenų.

Tegai:
artefaktas, ledynai, archeologai
Dar šia tema
Archeologai rado bronzos amžiaus kapus, išklotus auksu
Meksikoje archeologai atrado futbolo aikštės dydžio majų rūmus
Britų archeologai mano, kad rado seniausius meno kūrinius
Archeologai rado senovės gyvenvietės, kurioje gyveno paslaptinga gentis, griuvėsius
Archeologai įrodė, kad pirmieji Eurazijoje kamuoliu pradėjo žaisti kinai
Skulptūra Aukojimas Karoliniškėse

Vilnius kviečia nuvykti į pažintinį maršrutą po Karoliniškes

(atnaujinta 14:21 2020.10.24)
Kur yra vienintelis Lietuvoje kaklaraiščių tiltas? Kodėl "Sodros" pastatas yra piltuvėlio formos? Ką bendro Karoliniškės turi su Karelija? Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus sužinos sostinės gyventojai ir svečiai, keliaujantys naujuoju maršrutu

VILNIUS, spalio 24 — Sputnik. Alternatyvaus Vilniaus pažinimo platforma "Neakivaizdinis Vilnius" paruošė per Karoliniškes vingiuojantį pažintinį maršrutą, praneša sostinės savivaldybės spaudos tarnyba.

"Dangų rėžiantis Televizijos bokštas — turbūt pagrindinis objektas iškylantis vaizduotėje, išgirdus Karoliniškių pavadinimą. Tačiau šis Vilniaus gyvenamasis rajonas slepia daug daugiau įdomių vietų ir istorijų <...>. Kur yra vienintelis Lietuvoje kaklaraiščių tiltas? Kodėl "Sodros" pastatas yra piltuvėlio formos? Ką bendro Karoliniškės turi su Karelija? Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus sužinos keliaujantys naujuoju maršrutu", — sakoma pranešime.

Телевизионная башня в Вильнюсе, архивное фото
© Sputnik / Владислав Адамовский
Televizijos bokštas Vilniuje

Iš kaimelio į kosmosą

Karoliniškių rajono pavadinimas gimė kaip ir dalies kitų Vilniaus rajonų — pagal toje vietoje buvusį kaimą. Šis vadinosi Karolinka. Kurti Karoliniškes pakviestas jaunas architektas iš Klaipėdos Kazimieras Rimantas Balėnas su žmona Genovaite Balėniene. Siekiant savitumo pasirinkta kosmoso ir dangaus kūnų tema: apsipirkti kvietė parduotuvės "Kometa", "Merkurijus", "Saturnas", gatvės pavadintos Perkūno, Žvaigždžių, Žaibo, Viesulo, Mėnulio vardais. Karoliniškių gatvės pradėtos tiesti 1970 metais, 1976-aisiais gyvenamojo rajono statyba iš esmės buvo baigta. Ką Karoliniškėse verta aplankyti šiandien — maršrute ČIA.

Магазин Меркурий
© Photo : Vilnius
Parduotuvė "Merkurijus" Karoliniškėse

Atgal į gamtą

Šis maršrutas — ne vienintelis "Neakivaizdinio Vilniaus" pasiūlymas veiklai Karoliniškėse. Vasarą išleistas ir ornitologinis maršrutas, dedikuotas šiam rajonui. O tiksliau, unikaliai jo daliai — Karoliniškių kraštovaizdžio draustiniui. Tad keliaujantiems nauju Karoliniškių maršrutu, rekomenduojama kelionę prailginti ir dėmesio skirti draustinio gamtos ir čiulbančių jos gyventojų stebėjimui. Išsamų maršrutą "Čiulbantys Karoliniškių šlaitai" galima rasti ČIA.

Природа микрорайона Каролинишкес в Вильнюсе
© Photo : Vilnius
Karoliniškių kraštovaizdis
Tegai:
Vilnius, Lietuva
Karalienė Elžbieta II ir karališkoji šeima

Britai įvertino princo Hario ir Megan Markl įtaką karališkajai šeimai

(atnaujinta 17:58 2020.10.30)
Po to, kai pora paskelbė atsisakanti karališkųjų titulų ir norinti tapti finansiškai nepriklausoma, maištingųjų hercogų reitingai smarkiai krito

VILNIUS, spalio 30 — Sputnik. Koronaviruso pandemijos metu Didžiosios Britanijos karalienės Elžbietos II reitingai augo, tuo tarpu Sasekso hercogų princo Hario ir jo žmonos Megan Markl — smuko. Apie tai liudija apklausos duomenys, kurių rezultatus cituoja "Daily Mail".

Be to, krito Jorko hercogo princo Endriu populiarumas, nors jis atsisakė viešųjų pareigų.

Edinburgo hercogo princo Filipo reitingai augo — nuo kovo mėnesio jo populiarumas išaugo trimis punktais, iki 28 punktų.

Visuomenė mano, kad Kembridžo hercogų Viljamo ir Keitės Midlton įtaka karališkajai šeimai per ateinantį dešimtmetį persvers Hario ir Megan, taip pat Velso princo Čarlzo ir Kornvalio hercogienės Kamilos įtaką.

Apie 68 procentai apklaustųjų mano, kad Viljamas ir Keitė turės didžiausią įtaką karališkajai šeimai per ateinančius dešimt metų. Tuo tarpu 12 procentų balsavo už Čarlzą ir Kamilą, septyni procentai — už Harį ir Megan.

Remiantis apklausa, per pastaruosius 12 mėnesių palanki visuomenės nuomonė apie Sasekso hercogus sumažėjo, kai jie sausio pradžioje paskelbė atsisakantys karališkųjų titulų ir norintys tapti finansiškai nepriklausomi. Hario reputacija nukrito nuo 71 iki 55 proc., o Megan — nuo 55 iki 38 proc.

Paklausus visuomenės, ar jos požiūris į karalienę yra teigiamas, 83 proc. atsakė "taip" (kovą šis rodiklis siekė 79 proc.). 80 procentų britų teigiamai įvertino Viljamą, 76 procentai — Keitę.

Teigiamas Čarlzo įvertinimas siekė 59 proc., o Kamilos nežymiai padidėjo — iki 44 proc.

Sausio mėnesį Sasekso hercogai oficialiai paskelbė, kad nori "subalansuoti" savo laiką tarp Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Amerikos, todėl atsisako vyresniųjų karališkosios šeimos pareigų ir planuoja tapti finansiškai nepriklausomi.

Elžbieta II sutiko su sandoriu, tačiau pagal susitarimą Haris ir Megan nebeturės titulų "Jo karališkoji aukštybė" ir "Jos karališkoji aukštybė". Princas taip pat prarado karinius laipsnius. Be to, jie turės sumokėti Didžiosios Britanijos mokesčių mokėtojams 2,4 mln. svarų (daugiau nei 2,8 mln. eurų), kad kompensuotų Frogmoro kotedžo įrengimo išlaidas, ir kasmet mokėti už jo nuomą.

Tegai:
Princas Haris, Megan Markle, karališkoji šeima, Didžioji Britanija
Temos:
Karališkosios naujienos
Dar šia tema
Apklausa: beveik pusė britų nori, kad Haris ir Megan netektų titulo
Pastebima, kad Megan Markl "pernelyg pasitiki savimi"
Elžbieta II svajojo išsiųsti Megan Markl į Afriką