Juodkrantėje praeivių akis džiugina nendrinės skulptūros ant vandens, nuotrauka iš įvykio vietos

Juodkrantėje praeivių akis džiugina nendrinės skulptūros ant vandens

82
(atnaujinta 14:54 2017.08.06)
Sustoti ir pasigrožėti menininkų darbais pritraukia Gintaro įlanką puošianti unikali nendrinių skulptūrų ekspozicija, kuri rudens lygiadienį, Baltų vienybės dieną, bus sudeginta teatralizuoto renginio metu

Vilnius, rugpiūčio 6 — Sputnik. Visą vasarą, iki rug­sė­jo 22 dшутos Gintaro įlan­ką, Juodkrantėje puoš penkios Lie­tu­vos ir Latvi­jos me­ni­nin­kų su­kur­tos nendrinės skulp­tū­ros, praneša  Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras "Agila".

Šiais metais nendrinių skulptūrų kūrybinėje stovykloje kūrė patirties jau turintis menininkas iš Latvijos Zigmunds Vilnis, menininkas iš Birštono Martynas Gaubas, autorius iš Šilutės Andrius Sirtautas. Autorius Kazys Venclovas kūręs pačiame pirmajame nendrinių skulptūrų simpoziume. Pirmąkart dalyvavo menininkė iš Vilniaus Viktorija Bitinaitė Stankevičienė.

Kiekvienas skulptūrų ekspozicijos meno kūrinys turi savo reikšmę ir prasmę, kuria dalinasi patys jų kūrėjai.

"Mirusios kopos"

"Paradoksalu, į mirusias kopas žvelgiu kaip į gyvas. Po smėliu slepiasi kaimai ir senosios kapinaitės. Jos vėjo talžomos juda nuo vieno vandens prie kito. Skulptūros užpildymas yra ažūriškas ir vertikalus, simbolizuojantis kopų supustymo bangeles", — dalijasi skulptūros autorius Andrius Sirtautas.

Mirusios kopos Nuotr. J. Gedžiuvienės
© Photo : A. Sirtautas : "Mirusios kopos"
Autorius Andrius Sirtautas "Mirusios kopos"

"Neprarastas ryšys"

Skulptūros autorius Martynas Gaubas pažymi, kad vykstant šių dienų urbanizacijai, industrializacijai bei socializacijai galima teigti, kad atstumas tarp žmogaus ir gamtos vis didėja.

"Tačiau neįsivaizduosime šiuolaikinio interjero be augalo ar naminio gyvūno. Sutinku, kad tai įgauna šiek tiek kitokias formas, bet tikiu, kad ir toliau žmogus sieks būti arčiau gamtos. Nes tik turėdamas santykį su gamta, žmogus gali būti laimingas, harmoningas ir mylintis", — sako memininkas.

Skulptūroje pavaizduota dekoratyvus žmogaus siluetas atvira širdim. Lyg kamienas jungiantis vandenį bei orą, žuvis bei paukščius sukurdamas ramybės, bei harmonijos pojūtį.

Neprarastas ryšys
© Photo : Autorius M. Gaubas : "Neprarastas ryšys"
Autorius Martynas Gaubas "Neprarastas ryšys"

"Mėnesiena"

Kazio Venclovo skulptūra sukurta panaudojant konstrukcijos ažūriškumą bei plastinius elementus būdingus Kuršių nerijos krašto vėtrungėms, sukuriant stilizuotą iki ženkliškumo žuvies įvaizdį, kuri perteikia marių nuotaiką, ramią mėnesienos naktį.

Mėnesiena
© Photo : Kazys Venclovas : "Mėnesiena"
Autorius Kazys Venclovas

"Krikštas"

Pasak skulptūros  autorės Viktorijos Bitinaitės Stankevičienės, ši skulptūra skirta pagerbti, atkurti labai archajišką pamario krašto tradiciją — "krikštų" statymą. Medinis antkapinis paminklas krikštas buvo statomas kojūgalyje, o jo kotas siekdavo kapo duobės dugną. Jo medieną ir formą lėmė mirusiojo lytis ir amžius.  

"Atvykusi į Juodkrantę radau nuostabų paskutinei kuršei, kuršinininkei Annai Pietsch statytą krikštą. Apsidžiaugiau, kad jis sukurtas būtent mano pamėgtas varlės — rupūžės silueto su karūna — lelija arba tulpe vietoje galvos. Manoma, kad siela prieš iškeliaudama pasiilsi nutūpusi ant krikšto ir tada kyla aukštyn į dangų", — sako menininkė.

Krikštas
V. BItinaitė / "Krikštas"
Autorė Viktorija Bitinaitė Stankevičienė "Krikštas"

"Pilkasis garnys "

"Pilkieji garniai būdami XVIII amžiaus Juodkrantės gyvenvietės įprastos kasdienybės dalimi, palaipsniui pralaimėjo kovą Didiesiems kormoranams, užleisdami jiems savo lizdus ir pasitraukdami į pakraščius", — pasakojo skulptūros autorius iš Latvijos Zigmunds Vilnis.

Pilkasis garnys
© Photo : Z. Vilnis : "Pilkasis garnys"
Autorius Zigmunds Vilnis "Pilkasis garnys"

Kasmet pavasarį Gintaro įlankoje, Juodkrantėje darbuojasi menininkų būrys. Gintaro įlankoje jie palieka po įspūdingą nendrinę skulptūrą, o iš jų suformuota unikali nendrinių skulptūrų ekspozicija ant vandens — džiugina praeivių akis.

Per rudens lygiadienį, Bal­tų vie­ny­bės die­ną, šios skulptūros bus paaukotos. Su­de­gin­ant kūrinius pagerbiamos saulės palydos ir protėvių atminimas. Rudens lygiadienio šventės metu skulptūros virsta liepsnojančiais meno kūriniais.

Per daugiau nei dešimtį metų, šis nendrinių skulptūrų virsmas skulptūriniais laužais, jau įsitvirtino bei tapo tradicija ir vietos kultūros dalimi, reprezentuojančia menininkų bei vietinių gyventojų darnų santykį su juos supančia aplinka. Kasmet "gimstančios" naujos nendrinės skulptūros Gintaro įlankoje, Juodkrantėje, bei kulminacinis renginys pritraukia vis daugiau svečių.

82
Tegai:
nendrinės skulptūros ant vandens, Baltų vienybės diena, Gintaro įlanka, Juodkrantė
Dar šia tema
Juodkrantėje prasideda trijų dienų Pamario krašto žvejo šventė
Neringa kviečia į muziką ir ekologiją jungiantį festivalį "Nepaklusniųjų žemė"
Konkursas: naujos nendrinės skulptūros Gintaro įlankai Juodkrantėje
Keltų medinė figūrėlė, aptikta ant ledyno Šveicarijos Alpėse

Archeologai atitirpusiuose ledynuose aptiko senovinius artefaktus

(atnaujinta 13:07 2020.10.24)
Nors mokslininkai suvokia, kokį niokojamą poveikį daro klimato kaita aplinkai, tačiau pažymi ir šio proceso pliusus: tirpstantys ledynai leidžia žymiai išplėsti supratimą apie žmones, gyvenusius kalnuose prieš tūkstantmečius

VILNIUS, spalio 24 — Sputnik. Aktyvus ledynų tirpsmas Alpėse padėjo archeologams aptikti senovės artefaktus šiose vietose, praneša "Daily Mail".

Tyrėjai rado maždaug šešių tūkstančių metų senumo siūlą iš augalinių pluoštų, medinę figūrėlę, suvarstytus batus, datuojamus trečiu tūkstantmečiu prieš mūsų erą, ir kitus lobius. Visi daiktai išliko puikios būklės, nes ledas juos apsaugojo nuo irimo.

Mokslininkai suvokia, kokią niokojamą poveikį daro klimato kaita aplinkai, tačiau yra ir pliusų: tirpstantys ledynai leidžia žymiai išplėsti supratimą apie žmones, gyvenusius kalnuose prieš tūkstantmečius. Atsirado net nauja mokslo sritis su pavadinimu "ledyninė archeologija".

Ilgą laiką buvo manoma, kad priešistorės žmonės nekopė į aukštus kalnus, tačiau naujausi tyrimai įrodo ką kitą. Rugsėjį archeologė Regula Gabler ir jos komanda Šnidejocho perėjoje aptiko virvę, kuriai, mokslininkų manymu, taip pat yra daugiau nei 6000 metų.

2003 metais kita tyrėjų grupė, atlikdama kasinėjimus tame pačiame rajone, beveik trijų tūkstančių metrų aukštyje, rado dėžę su strėlėmis, kurios datuojamos trečiu tūkstantmečiu prieš mūsų erą.

Visa tai leido mokslininkams padaryti išvadą, kad žmonės taip aukštai lipo į kalnus, ieškodami kristalų ir įvairių naudingųjų iškasenų.

Tegai:
artefaktas, ledynai, archeologai
Dar šia tema
Archeologai rado bronzos amžiaus kapus, išklotus auksu
Meksikoje archeologai atrado futbolo aikštės dydžio majų rūmus
Britų archeologai mano, kad rado seniausius meno kūrinius
Archeologai rado senovės gyvenvietės, kurioje gyveno paslaptinga gentis, griuvėsius
Archeologai įrodė, kad pirmieji Eurazijoje kamuoliu pradėjo žaisti kinai
Skulptūra Aukojimas Karoliniškėse

Vilnius kviečia nuvykti į pažintinį maršrutą po Karoliniškes

(atnaujinta 14:21 2020.10.24)
Kur yra vienintelis Lietuvoje kaklaraiščių tiltas? Kodėl "Sodros" pastatas yra piltuvėlio formos? Ką bendro Karoliniškės turi su Karelija? Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus sužinos sostinės gyventojai ir svečiai, keliaujantys naujuoju maršrutu

VILNIUS, spalio 24 — Sputnik. Alternatyvaus Vilniaus pažinimo platforma "Neakivaizdinis Vilnius" paruošė per Karoliniškes vingiuojantį pažintinį maršrutą, praneša sostinės savivaldybės spaudos tarnyba.

"Dangų rėžiantis Televizijos bokštas — turbūt pagrindinis objektas iškylantis vaizduotėje, išgirdus Karoliniškių pavadinimą. Tačiau šis Vilniaus gyvenamasis rajonas slepia daug daugiau įdomių vietų ir istorijų <...>. Kur yra vienintelis Lietuvoje kaklaraiščių tiltas? Kodėl "Sodros" pastatas yra piltuvėlio formos? Ką bendro Karoliniškės turi su Karelija? Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus sužinos keliaujantys naujuoju maršrutu", — sakoma pranešime.

Телевизионная башня в Вильнюсе, архивное фото
© Sputnik / Владислав Адамовский
Televizijos bokštas Vilniuje

Iš kaimelio į kosmosą

Karoliniškių rajono pavadinimas gimė kaip ir dalies kitų Vilniaus rajonų — pagal toje vietoje buvusį kaimą. Šis vadinosi Karolinka. Kurti Karoliniškes pakviestas jaunas architektas iš Klaipėdos Kazimieras Rimantas Balėnas su žmona Genovaite Balėniene. Siekiant savitumo pasirinkta kosmoso ir dangaus kūnų tema: apsipirkti kvietė parduotuvės "Kometa", "Merkurijus", "Saturnas", gatvės pavadintos Perkūno, Žvaigždžių, Žaibo, Viesulo, Mėnulio vardais. Karoliniškių gatvės pradėtos tiesti 1970 metais, 1976-aisiais gyvenamojo rajono statyba iš esmės buvo baigta. Ką Karoliniškėse verta aplankyti šiandien — maršrute ČIA.

Магазин Меркурий
© Photo : Vilnius
Parduotuvė "Merkurijus" Karoliniškėse

Atgal į gamtą

Šis maršrutas — ne vienintelis "Neakivaizdinio Vilniaus" pasiūlymas veiklai Karoliniškėse. Vasarą išleistas ir ornitologinis maršrutas, dedikuotas šiam rajonui. O tiksliau, unikaliai jo daliai — Karoliniškių kraštovaizdžio draustiniui. Tad keliaujantiems nauju Karoliniškių maršrutu, rekomenduojama kelionę prailginti ir dėmesio skirti draustinio gamtos ir čiulbančių jos gyventojų stebėjimui. Išsamų maršrutą "Čiulbantys Karoliniškių šlaitai" galima rasti ČIA.

Природа микрорайона Каролинишкес в Вильнюсе
© Photo : Vilnius
Karoliniškių kraštovaizdis
Tegai:
Vilnius, Lietuva
Spalio 31

Kokia šiandien diena: spalio 31-osios šventės

(atnaujinta 18:01 2020.10.30)
Nuo spalio 31 dienos iki metų galo lieka 61 dienos, dienos ilgis — 09 val. 26 min. Šiandien švenčiamas Helovinas bei minima svarbi bažnytinė šventė — Reformacijos diena

Spalio 31 yra 304-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 305-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 61 dienos.

2020 metų spalio 31 dieną saulė teka 07:19, leidžiasi 16:45, dienos ilgis — 09 val. 26 min.

Helovinas

Į Lietuvą vis dažniau pūsteli modernūs europietiški ar amerikietiški vėjai. Vieniems tai suteikia džiaugsmo ir pelno, kitiems kelia pasipiktinimą.

Helovinas — tai šventė, vykstanti spalio 31 dieną JAV šios šventės metu vaikai dėvi specialius kostiumus ir vaikšto po žmonių namus, sakydami: "Pokštas arba saldainis". Daugelis iš moliūgų išsiskaptuoja žibintus. Taip pat pasakojamos baisios istorijos, žiūrimi siaubo filmai, krečiamos šunybės. Pavadinimas Helovinas (angl. Halloween, sutraukta iš All Hallows' Eve 'Visų šventųjų vakaras') kilęs iš senosios anglų kalbos.

Helovino šaknys glūdi senovėje švęstų naujųjų metų ir mirusiųjų šventėse. 800 metais katalikų bažnyčia šią šventę pavadino Visų šventųjų diena ir leido ją oficialiai švęsti lapkričio 1 dieną. Taigi, žmonės ir toliau galėjo švęsti įprastą šventę, tik kitu pavadinimu. Tą dieną būdavo laikomos mišios ir jos buvo vadinamos Visų šventųjų mišiomis.

Tradicija persirenginėti įvairiais kostiumais atsirado Airijoje ar Škotijoje maždaug XIX amžiuje. JAV ji išplito XX amžiaus pradžioje. Ketvirtajame dešimtmetyje JAV parduotuvėse jau pasirodė pirmieji masinės gamybos šventiniai kostiumai. Tradiciškai, kostiumai imituoja antgamtines, dažniausiai baisias būtybes — vaiduokliai, skeletai, raganos, velniai. Naujesniais laikais įkvėpimo semiamasi ir iš fantastikos kūrinių — "Svetimas", "Grobuonis" ir panašiai. Taip pat iš superherojų komiksų, siaubo filmų ir kt.

Reformacijos diena

Spalio 31 dieną drauge su visu evangeliškuoju pasauliu minima Reformacijos šventė. 1517 metų spalio 31-ąją Vitenberge augustinų vienuolis, kunigas, teologijos mokslų daktaras Martynas Liuteris paskelbė 95 tezes, kviesdamas diskutuoti apie to meto bažnyčioje įsigalėjusias nuo Biblijos mokymo nutolusias praktikas.

Ši diena laikoma Bažnyčios atgimimo — Reformacijos sąjūdžio, per kelerius metus apėmusio didžiąją Europos dalį, pradžia. Reformacija keitė Bažnyčios sampratą, o kartu buvo ir reikšmingas visuomenės raidos veiksnys, skatinęs švietimą, gimtosios kalbos vartojimą. Taip pat Lietuvoje.

Reformacijos diena — spalio 31-oji — yra įtraukta į Lietuvos Respublikos atmintinų dienų sąrašą. Dėl Reformacijos dienos oficialaus pripažinimo 2017 metais, minint Reformacijos 500 metų jubiliejų, į Lietuvos Respublikos Seimą kreipėsi Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija.   

Ši diena Lietuvos istorijoje

1904 metais suvaidintas pirmasis spektaklis lietuviškai — Keturakio komedija "Amerika pirtyje";

1938 metais Kaune oficialiai pristatyta pirmoji lietuviška farmakopėja;

1940 metais Lietuvos TSR nutarė nacionalizuoti namus, kurių naudingasis plotas viršijo 220 kv.m;

1950 metais buvo pasirašytas TSRS aukštojo mokslo ministro Sergejaus Kaftanovo įsakymas "Dėl Kauno universiteto reorganizavimo į Kauno politechnikos ir Kauno medicinos institutus"

2015 metais įvyko didžiausia žaidimų kultūros paroda Baltijos šalyse "GameON".

Savo vardadienį šiandien švenčia Antoninas, Benignas, Liucilė, Tanvilė, Vygandas.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai