Gedimino prospektas, archyvinė nuotrauka

Gedimino prospektą ryškiausiomis spalvomis nuklos "Tautų mugė"

71
(atnaujinta 08:52 2017.09.17)
"Tautų mugė", skirta Lietuvoje gyvenančioms tautinėms bendrijoms ir jų kultūroms pristatyti, Vilniuje rengiama nuo 2008 metų

VILNIUS, rugsėjo 15 — Sputnik. Vilniuje, Gedimino prospekte, rugsėjo 15-17 dienomis vyks "Tautų mugė", praneša miesto savivaldybės spaudos tarnyba.

Anot šventės organizatoriaus Vytenio Urbo, didžiausias dėmesys bus skiriamas veiklai ir pramogoms šeimai.

"Šiemet turėsime neįprastai daug įdomios veiklos mažiesiems mugės svečiams, šeimoms. Žmonėms, besidomintiems įvairiomis kultūromis, taip pat bus įdomu atvykti į mugę — šiemet Gedimino prospekte bus galima sutikti svečių net iš Peru ir Omano valstybių", — sako jis.

Mugės svečiai bus kviečiami skanauti įvairių nacionalinių valgių, galės sužinoti jų ruošimo subtilybes ir receptūrų įvairoves, susipažins su tautiniais papročiais ir buities tradicijomis.

Карта Ярмарки народов
"Tautų mugės" žemėlapis

Oficialus "Tautų mugės" atidarymas vyks penktadienį Vinco Kudirkos aikštėje, vėliau prasidės koncertinė programa, kuri tęsis iki pat vakaro.

Vinco Kudirkos aikštėje įrengtose palapinėse vyks Omano valstybės programa — mugės svečiai bus kviečiami paragauti omanietiškos kavos, pažinti omanietišką kultūrą ir kvapų pasaulį.

Nuo 18:00 Arkikatedros aikštėje vyks akcija "Visa Lietuva šoka".

Jau ne pirmus metus iš eilės bus surengtas tarptautinis gatvės teatro festivalis "Mozaika", o Vinco Kudirkos aikštėje koncertuos  Vilniaus universiteto ir Vilniaus kolegijos studentai.

Pačių mažiausių lauks "Hapchico" vaikų fantazijų šalis, įkurta Vinco Kudirkos aikštėje. Čia vaikai bus kviečiami įsitraukti į spalvinimo-piešimo dirbtuvėles, praleisti popietę su stebuklingais personažais, tapti herojais, pasinerti į muilo burbulų jūrą ar pasigaminti savo mėgstamą uogienę.

Ярмарка народов в Вильнюсе
"Tautų mugė"

Paskutiniąją mugės dieną vainikuos rekordinė kompozicija "Šimtmečio žaislas", skirta Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiui paminėti. Pasak organizatorių, sukūrus rekordinę kompoziciją iš vaikų nuspalvintų žaislų, bus siekiama patekti ne tik į Lietuvos rekordų, bet ir į Lietuvos vaikų rekordų knygą.

Speciali "Tautų mugei" sudarytą orientacinio dviračių sporto maršrutą po Vilniaus rajoną kviečiami aktyvaus laisvalaikio mėgėjai.

Nuo 11:00 Vingio parke visus orientacinio sporto entuziastus suburs renginys "Pažink parką su orientavimosi sportu".

Popietę Gedimino prospekto ir Gynėjų gatvės sankirtoje bus surengtos linksmosios dviratukų varžybos "Herojai linksmais ratais", kuriose azartiškiausi mugės lankytojai rungsis trasose vairuodami vaikiškus dviratukus.

Be to, sekmadienį vyks jau tradicija tapęs Tautų mugės šeimų krepšinio turnyras, kuriame dėl prizų rungsis šeimų komandos tris prieš tris.

Šiais metais renginiai ir pramogos vyks visame Gedimino prospekte, Odminių skvere, Lukiškių aikštės prieigose, Arkikatedros aikštėje, Žemaitės skvere, kur bus surengtas projektas — knygų mainai "(Ne)perskaitytos knygos".

Eismo ribojimai

Nuo rugsėjo 14-osios 20:00 iki rugsėjo 17 d-osios 22:00 draudžiamas transporto eismas Gedimino prospektu nuo Šventaragio iki Gynėjų gatvės.

Временные изменения в организации движения в Вильнюсе
Laikini eismo ribojimai Gedimino prospekte

Renginių metu viešojo maršrutinio transporto eismas nesikeis, tačiau rugsėjo 15-17 dienomis galimi Gedimino prospektą kertančių maršrutų (1G, 3G, 10, 22, 33, 53, 73, 88 autobusų ir 2, 3, 4, 6, 10, 12, 14, 17, 20 troleibusų) viešojo transporto vėlavimai.

Eismo dalyviai prašomi būti atidūs, laikytis kelių eismo taisyklių ir eismo reguliuotojų nurodymų.

"Tautų mugė", skirta Lietuvoje gyvenančioms tautinėms bendrijoms ir jų kultūroms pristatyti, Vilniuje rengiama nuo 2008 metų. Kasmet šis renginys sulaukia apie 250 tūkstančių vilniečių ir miesto svečių apsilankymų.

71
Tegai:
masiniai renginiai, Tautų mugė, Vilnius
Dar šia tema
Startuoja Kauno šviesų festivalis
Dalyvauk Geologinio paveldo dienai skirtoje išvykoje
Lietuvius nustebins povandeninis muzikinis spektaklis "AquaSonic"
Ala Pugačiova, archyvinė nuotrauka

Pugačiova nusifilmavo vaizdo klipe Kozlovskio filmui "Černobylis"

(atnaujinta 15:48 2021.04.12)
Primadonai Danilos Kozlovskio juosta ne tik geras filmas, bet ir gyvenimo dalis. 1986 metais, beveik iškart po avarijos Černobylio atominėje elektrinėje, Pugačiova viena pirmųjų paskelbė, kad reikia surinkti lėšų aukoms ir likvidatoriams

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. "Central Partnership" kino studijos "YouTube" kanale paskelbtas vaizdo klipas Danilos Kozlovskio filmui "Černobylis", kuriame Ala Pugačiova skaito poetės Tatjanos Snežinos eilėraštį "Mes šiame gyvenime esame tik svečiai".

"Ala Borisovna buvo viena pirmųjų, kuri pamatė filmą, ir juosta įkvėpė legendinę dainininkę visiškai naujam Tatjanos Snežinos kūrinio atlikimui", — sakoma vaizdo klipo aprašyme.

Primadonai Danilos Kozlovskio juosta ne tik geras filmas, bet ir gyvenimo dalis. 1986 metais, beveik iškart po avarijos Černobylio atominėje elektrinėje, Pugačiova viena pirmųjų paskelbė, kad reikia surinkti lėšų aukoms ir likvidatoriams. Tam Maskvos olimpiniame sporto komplekse buvo surengtas labdaros koncertas "Sąskaita 904", kuris buvo transliuojamas net užsienyje.

Praėjus keturiems mėnesiams po nelaimės, dainininkė, nepaisant rimto pavojaus sveikatai, viena pirmųjų surengė koncertą devyniems tūkstančiams likvidatorių netoli Pripetės.

"Ala Pugačiova yra epocha. Vardas, kurį žino absoliučiai visi mūsų šalies gyventojai. Puiki dainininkė ir žmogus. Tai buvo didžiulis įvykis — nors ir mažas, bet man svarbiausias — bendras darbas su Ala Borisovna", — sakė Danila Kozlovskis studijoje.

Filmas pasakoja apie jauną ugniagesį iš Pripetės — Aleksejų Karpušiną, kuris planuoja kartu su savo mergina ir sūnumi persikelti prie jūros. Ketvirtojo reaktoriaus sprogimas kelia grėsmę jų svajonei. Pagrindinis veikėjas tampa vienu iš avarijos likvidatorių ir padeda išvengti kito sprogimo.

Kartu su Kozlovskiu filme vaidino Oksana Akinšina, Filipas Avdeevas, Ravšana Kurkova, Nikolajus Kozakas, Igoris Černevič ir kiti.

"Černobylio" premjera įvyks balandžio 15 dieną.

Tegai:
Černobylis, Ala Pugačiova
Roš ha-šanos (žydų Naujųjų metų) minėjimas Umanėje

"Rusija nustebino". Kaip pasikeitė neapykanta žydams pasaulyje

(atnaujinta 12:10 2021.04.12)
Dabar apskritai antisemitizmo yra mažiau, tačiau nuo to netampa lengviau, sako Kantoro centro tyrėjai

2020 metų ataskaitoje apie neapykantos žydams atvejus pažymima, kad daugelyje šalių įvyko reikšmingų pokyčių. Kokios būtent — RIA Novosti autoriaus Antono Skripunovo medžiagoje.

Neapykanta užrakinta

Dėl pandemijos visi, taip pat ir antisemitai, buvo faktiškai užrakinti, dėl to sumažėjo neapykantos žydų atžvilgiu pagrindu padarytų nusikaltimų skaičius. 2020 metais užfiksuota apie 370 fizinių išpuolių prieš žydus. Metais anksčiau jų buvo beveik šimtu daugiau. Padėtis žymiai pagerėjo Prancūzijoje ir Didžiojoje Britanijoje, kurios dar neseniai buvo ksenofobiškiausių šalių sąrašo lyderės.

Tačiau džiuginantys skaičiai yra klaidinantys. "Žinoma, viešoji erdvė tapo saugesnė dėl karantino. Tačiau žydų nekenčiantys žmonės sėdėjo namuose prie savo kompiuterių, jie turėjo laisvą prieigą prie interneto. Kaip rezultatas išaugo žodinių išpuolių skaičius", — sako profesorė Kantoro centro direktorė Dina Porat.

Taigi, pažymi tyrėja, antisemitizmas pasikeitė. Jei XX amžiuje agresija išsiliejo gatvėje, kai buvo niokojamos žydų parduotuvės, išniekinami kapai ir sinagogos, dabar priešiškumas išreiškamas internete. Ir ne tik įžeidžiančiais komentarais socialiniuose tinkluose. Pandemija sukėlė precedento neturintį susidomėjimą įvairiomis sąmokslo teorijomis. Populiariausi iš jų — antisemitinės. Pavyzdžiui, žydai dažnai vadinami "pagrindiniais koronaviruso nešiotojais" arba kaltinami "slapta sukūrę veiksmingą vaistą tik savo tautai".

"Įvairūs nebūti dalykai greitai plinta šiuolaikinių technologijų dėka. Jie sukelia visiškai naujas agresijos pasireiškimo formas. Vienas iš jų yra "zoom-bombardavimas": radikalai įsiveržia į apvalius stalus, kuriuose dalyvauja rabinai, arba į uždaras bendruomenių konferencijas Zoom platformoje", —  pasakoja profesorė Porat.

Priešingai nei tikėtasi

Atrodytų, kad Kantoro centro duomenys apie antisemitų perėjimą į Internetą turėtų šiek tiek nuraminti žydų bendruomenes. Bet ne. Priešingai nei tikėjosi mokslininkai, ksenofobams dažnai nepakanka "neapykantos nuotoliniu būdu". Tai aiškiausiai rodo padėtis Vokietijoje, kur per pastaruosius metus padaugėjo išpuolių: beveik šešiasdešimt incidentų, tai yra vienuolika procentų daugiau nei 2019 m.

Holokausto aukų atminimo diena Vilniuje
© Sputnik / Владислав Адамовский

"Nusikaltimus daugiausia vykdo dešinieji radikalai, taip pat islamistai. Tačiau tai tik paviršutiniški duomenys. Reikalas yra tame, kad policija paprastai nenurodo, kas tiksliai dalyvavo išpuoliuose", — skundžiasi Dina Porat.

Be to, antisemitinius išsišokimus nutyli patys žydai. Tyrėjų teigimu, tik kas ketvirtas bendruomenės narys kreipiasi į policiją. Todėl realus nusikaltimų skaičius yra daug didesnis. Ir ne tik Vokietijoje, bet ir visoje Europoje.

"Mes, žinoma, sustiprinome sinagogų saugumą, tam išleidome daug pinigų. Tačiau saugumo jausmas per šiuos metu taip ir neatėjo pas mus", — apgailėstauja Leipcigo bendruomenės vadovas rabinas Žoltas Bala.

Trys antisemitizmo bangos

Įdomu tai, kad jau antrus metus iš eilės JAV išlieka nepakantumo reitingo lyderėmis. 2020 metais ten buvo daugiau nei šimtas fizinių išpuolių prieš judaizmo pasekėjus. O žodinės agresijos apraiškos ir visiškai negalima suskaičiuoti. Neapykantą pirmiausia paskatino pandemija, kaip ir daugelyje pasaulio šalių. Tačiau vasarą, kai koronaviruso tema trumpam nutilo, kilo aktyvumas dėl judėjimo "Black Lives Matter".

"Po Džordžo Floido mirties žydai buvo apkaltinti tuo, kad jie simbolizuoja "baltąją pranašumą", kad jie yra pagrindiniai vergų savininkai ir apskritai įkūnija rasizmą Valstijose. Tai gana absurdiški pareiškimai", — komentuoja ksenofobijos specialistas Arijė Zukermanas.

Участники акции протеста в городском парке South Park Blocks в Портленде
© Sputnik / Стрингер
Protesto akcijos dalyviai parke South Park Blocks Portlande

O jau rudenį pagrindiniu konfliktų kurstytoju tapo grupuotė "Qanon", kurios šalininkai mano, kad pasaulį valdo "slapta pedofilų satanistų klika". Sektos nariai skleidė įvairias teorijas apie "sionistų dominavimą Vašingtone" ir ne kartą šaukė įžeidžiančius šūkius Amerikos miestų gatvėse. Be to, anot žiniasklaidos pranešimų, jie buvo aktyviausi išpuolių prieš Kapitolijų dalyviai prieš keturis mėnesius.

Nusivylimas

Be Jungtinių Valstijų, spartų antisemitizmo apraiškų augimą parodė Ukraina. Jis išsiskiria kaimynų fone, kur priešiškumo lygis jau keletą metų išlieka žemas. Duomenys nustebina tyrinėtojus: juk tai vienintelė šalis, išskyrus Izraelį, kuriai vadovauja žydas. Prezidentas Vladimiras Zelenskis visaip pabrėžė savo kilmę, kuo nudžiugino žydus. Su juo buvo siejamas situacijos pagerėjimas — visų pirma, Ukrainos sukilėlių armijos* veikėjų, ant kurių rankų yra dešimčių tūkstančių žydų kraujas, šlovinimo klausimais.

Ugnis Holokausto aukoms pagerbti, archyvinė nuotrauka
© CC BY-SA 2.0 / Adam Jones / Memorial Star of David - Holocaust Museum - Odessa - Ukraine

Bet, priešingai sveikam protui, svastikos ant Ukrainos sinagogų 2020 metais piešti nenustojo. Ypač po skandalo rugpjūčio pabaigoje su hasidais, atvykusiais į Umaną aplankyti dvasinio lyderio kapo. Nepaisant išaugusio koronaviruso atvejų skaičiaus, jiems buvo leista atvykti į šalį. Kas, žinoma, supykdė vietinius gyventojus. Be to, antisemitines nuotaikas dažnai kurstė valdžia.

O prieš porą mėnesių Ukrainos valdininkai visiškai susivaidijo su žydų pasauliu. Priežastimi tapo futbolo arenai Ternopilyje Romano Šuchevičiaus — SS hauptmano*, stovėjusio už 1943 metų "Volynės žudynių", vardo paskyrimas. Po to valdžia pranešė apie planus pervadinti stadioną Lvove Stepano Banderos garbei.

Tokios iniciatyvos, kaip pažymi tyrėjai, tik sustiprina antisemitinius jausmus tarp paprastų piliečių. Ukraina yra tarp tų šalių, kur kasdienis antisemitizmas yra gana stiprus. Kažkada panaši situacija buvo ir Rusijoje. Tačiau pastarieji metai, pasak Kantoro centro specialistų, pakeitė situaciją.

"Valdžia ir teisėsaugos institucijos tapo rimtesnės kasdienio antisemitizmo atžvilgiu. Jų reakcija į tokios neapykantos formos apraiškas yra visiškai kitokia. Ir žmonės, tai matydami, supranta, kad turi būti daug atsargesni", — konstatuoja ekspertė Ina Štakser.

Ar yra sprendimas?

Specialistai tikisi, kad situaciją galima pakeisti ir kitose šalyse. Pirma, politiniu lygmeniu: vis daugiau valstybių priima darbinį antisemitizmo apibrėžimą, kurį parengė Europos žydų kongresas. Tai padeda teisėsaugos institucijoms ir teismams daug greičiau pateikti teisinį atskirų išpuolių prieš žydus atvejų įvertinimą.

Antra, būtent 2020 metais didžiausios interneto platformos — pirmiausia "Google", "Twitter", "Facebook" — įvedė griežtą išpuolių Internete kontrolę. Tačiau tai galutinai neišspręs problemos, mano Europos žydų kongreso prezidentas Viačeslavas Mošė Kantoras: "Antisemitizmo kurstymas tiesiog pereis į pogrindį, į alternatyvias platformas".

Jo nuomone, pagrindinis būdas įveikti išankstinius nusistatymus — žmonių švietimas. Visų pirma jaunimo, kuris vis labiau pamiršta ir Holokausto tragediją, ir apskritai siaubingus Antrojo pasaulinio karo įvykius. Kas nepriimtina.

* Rusijoje uždrausta ekstremistų organizacija.

Tegai:
antisemitizmas, žydai
Balandžio 13-oji

Kokia šiandien diena: balandžio 13-osios šventės

(atnaujinta 17:03 2021.04.12)
Šią dieną gimė pasaulio šachmatų čempionas Garis Kasparovas, be to, į orbita buvo paleistas pirmasis pasaulyje dirbtinis Žemės palydovas

Balandžio 13-oji yra 103-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 262 dienos.

Šiandien saulė teka 06:25, leidžiasi 20:16, dienos ilgumas 13 val. 51 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Algaudė, Ida, Idalija, Liaugaudas, Liaugintė, Martynas, Mingaudas.

Balandžio 13-ąją katalikų pasaulis mini Šv. Martyną I.

Šv. Martynas (†655), popiežius, kankinys. Jis Laterano Sinode pasmerkė monotelitų ereziją. Po to, imperatoriaus Konstanto II įsakymu, egzarchui Kaliopai įsibrovus į Laterano baziliką, buvo nušalintas nuo sosto ir pervežtas į Konstantinopolį, kur grasos namuose buvo labai griežtai saugomas. Vėliau perkeltas į Chersonesą, po maždaug dvejų metų užbaigė kančias ir pasiekė amžinybės vainiką.

Ši diena Lietuvos istorijoje

1871 metais gimė Katalikų bažnyčios veikėjas, arkivyskupas Jurgis Matulaitis. Mirė 1927 metais. 1987 metais paskelbtas palaimintuoju.

1926 metais gimė tapytoja, dailininkė Sofija Veiverytė-Lingailienė.

1931 metais gimė žurnalistas Liubomiras Žeimantas.

1975 metais vėlų vakarą plūstant miniai iš Vilniaus koncertų ir sporto rūmų į miesto centrą sugriuvo pontoninis tiltas per Nerį. Į vandenį įkrito daug žmonių, tikslus aukų skaičius nežinomas.

1987 metais švenčiant Lietuvos Krikšto 600 metų jubiliejų, popiežius Jonas Paulius II arkivyskupą Jurgį Matulaitį paskelbė palaimintuoju.

2000 metais Kauno miesto meru išrinktas Lietuvos laisvės sąjungos lyderis Vytautas Šustauskas.

2003 metais mirė lietuvių teatro ir kino aktorius Balys Barauskas. Gimė 1929 metais.  

2004 metais Seimas pritarė Konstitucijos pataisai, nustatančiai fiksuotą parlamento rinkimų datą (antrąjį spalio sekmadienį).

2012 metais už demokratinės ir atviros Lietuvos visuomenės, už pilietinio solidarumo, asmens ir visuomenės santykių darnos stiprinimą Niujorke gyvenančiam menininkui Jonui Mekui įteiktas Kultūros ministerijos apdovanojimas — garbės ženklas "Nešk savo šviesą ir tikėk".

Ši diena pasaulio istorijoje

1059 metais popiežius Mikalojus II išleido dekretą, kuriuo nustatė, kad popiežių rinks tik kardinolai.

1605 metais po Boriso Godunovo mirties Fiodoras II tapo Rusijos caru.

1743 metais gimė trečiasis JAV prezidentas, Virdžinijos Universiteto įkūrėjas (1801—1809) Tomas Džefersonas.

1796 metais iš Indijos į JAV atgabentas pirmasis dramblys.

1848 metais Sicilija paskelbė nepriklausomybę nuo Neapolio.

1906 metais gimė airių dramaturgas, poetas ir kritikas Semiuelis Beketas. Mirė 1989 metais.

1932 metais Vokietijos vyriausybė uždraudė karinių nacių formuočių — SS.

1941 metais Rusija ir Japonija pasirašė penkerių metų neutralumo paktą Antrajame pasauliniame kare.

1943 metais Berlyno radijas pranešė, kad Katynės miške rasti 12 000 lenkų karininkų palaikai. Taip pasaulis sužinojo apie Katynės žudynes.

1945 metais sąjungininkų karo aviacija sugriovė didesnę Tokijo miesto dalį.

1960 metais į orbita paleistas pirmasis pasaulyje dirbtinis Žemės palydovas.

1963 metais Baku gimė pasaulio šachmatų čempionas Garis Kasparovas.

1975 metais prasidėjo Libano pilietinis karas.

1988 metais Estijoje įkurtas Liaudies frontas.

2010 metais amerikiečių erdvėlaivio "Discovery" astronautai Kleitonas Andersonas ir Rikas Mastračijus sėkmingai baigė jau trečią savo išėjimą, trukusį pusseptintos valandos, į atvirą kosmosą iš Tarptautinės kosmoso stoties (TKS).

2013 metais Lenkijoje, Čenstakavos mieste, atidengta aukščiausia pasaulyje popiežiaus Jono Pauliaus II statula. Ji sveria 10 tonų ir yra 13,8 metro aukščio.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai