Kadras iš filmo Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta, archyvinė nuotrauka

Naujas Matelio filmas pripažintas geriausiu Varšuvos kino festivalyje

38
(atnaujinta 12:27 2017.10.23)
Lietuvos režisieriaus Arūno Matelio filmas "Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta" Tarptautiniame kino festivalyje gavo geriausio dokumentinio filmo apdovanojimą

VILNIUS, spalio 23 — Sputnik. Šeštadienį Tarptautiniame Varšuvos kino festivalyje lietuvių kino režisieriaus Arūno Matelio filmas "Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta" pelnė pagrindinį festivalio apdovanojimą — buvo pripažintas geriausiu dokumentiniu ilgametražiu filmu konkursinėje festivalio programoje, praneša Lietuvos kino centro spaudos tarnyba.

Kaip A klasės festivalio laureatas, režisierius Matelis su naujausiu savo filmu automatiškai pateko ir į Europos kino apdovanojimų atrankos procesą.

Pasak režisieriaus, jam tekęs apdovanojimas — nepaprastai svarbus. Nugalėti A klasės festivalio konkursinėje programoje kiekvienam režisieriui yra milžiniškas įvertinimas.  

"Į Varšuvos kino festivalį patenka stipriausi iš stipriausių, todėl vien kvietimas pristatyti filmą festivalyje mums prilygo apdovanojimui. Todėl, net iškviestas į apdovanojimų ceremoniją, nenorėjau prisileisti minties, kad gali pavykti pelnyti pagrindinį festivalio prizą", — sako Matelis.  

Filmas, kuris įtraukia nuo pirmos sekundės

Filmas "Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta" pasakoja apie vienas sudėtingiausių bei populiariausių varžybų pasaulyje — "Giro d'Italia", kuriose vienas svarbiausių vaidmenų tenka dviračių sporto vienuoliams, vadinamiems "gregory", dviratininkams, kurie neturi teisės į asmeninę pergalę, tačiau yra pasiruošę iškęsti pačius sunkiausius iššūkius dėl savo komandos lyderio pergalės.

Filmą, kurį Lietuvoje ketinama parodyti netrukus po Naujųjų, Lenkijoje žiūrovai pasitiko labai šiltai. Anot Tarptautinio Varšuvos kino festivalio direktoriaus Stefan Laudyn, tai filmas, kuris žiūrovus įtraukia į savo pasaulį nuo pirmos sekundės. Jis pakeri net tuos, kurie nėra dviračių lenktynių gerbėjai, o ir kasdienybėje nevažinėja dviračiais. Nes filmo tema universali. Režisierius pirmiausia kalba apie pasiaukojimą dėl kito žmogaus.

"Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta" — tai sudėtingiausias ir rizikingiausias Europos dokumentinio kino projektas, nes 40 metų nė vienas režisierius neturėjo teisės su savo filmavimo grupe fiksuoti lenktynių iš "vidaus". Iki Matelio, paskutinis nepriklausomas kino kūrėjas, kuriam buvo suteikta tokia teisė — legendinis režisierius Jorgen Leth,  1973 metais sukūręs filmą "Stars and Watercarriers".

Kadras iš filmo Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta
Kadras iš filmo "Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta"

"Po 40 metų gauti leidimą filmuoti garsiąsias lenktynes buvo didžiulis iššūkis ir pergalė. Tačiau dabar, kai filmas jau baigtas, dažnai pagalvoju — ar dar kartą ryžčiausi imtis tokio sudėtingo projekto. "Giro d'Italia" visada buvo uždara ir akylai saugoma teritorija. Tik ten patekęs supranti, kodėl. Tai kita planeta", — sako Matelis. 

Filmas "Nuostabieji Lūzeriai. Kita planeta"- tai didžiausias bendros gamybos projektas Europoje. Filmą, inicijuotą režisieriaus Matelio ir "Studija Nominum", kūrė net aštuonios šalys: Lietuva, Italija, Šveicarija, Airija, Šiaurės Airija, Latvija, Ispanija ir Belgija.

38
Tegai:
dokumentinis filmas, režisierius, apdovanojimas, "Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta", Tarptautinis Varšuvos kino festivalis, Arūnas Matelis, Varšuva
Temos:
Pasinerk į kino pasaulį (134)
Dar šia tema
Lietuviškas kinas: 2016-jųjų pasiekimai ir ateities planai
Vilnius, archyvinė nuotrauka

"Bonjour": Vilnius kviečia į prancūziškas atostogas

(atnaujinta 22:04 2020.07.09)
Nuo penktadienio iki sekmadienio sostinėje vyks “Prancūziškos atostogos" — mieste skambės prancūziška muzika ir rengiami spektakliai

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Ateinantį savaitgalį, liepos 17–19 dienomis, Vilniuje vyks "Prancūziškos atostogos", praneša miesto savivaldybė. 

Nuo penktadienio iki sekmadienio sostinėje nepritrūks prancūziškos muzikos, teatro ir maisto — būtent kultūra ir gastronomija yra tai, kas viso pasaulio turistams labiausiai asocijuojasi su prancūzais.

"Prancūziškų atostogų" Vilniuje pradžios akcentas — prancūzų žvirbliuku vadinamos Edith Piaf dainų repertuaro koncertas. Legendinės dainininkės dainas liepos 17–ąją, penktadienį, Konstantino Sirvydo skvere atliks Evelina Sašenko. 

Šeštadienį, liepos 18-ąją, Užupyje vyks prancūzų menininko Phil Von šokio monospektaklis "Human Lost & Found", o Senamiestyje — prancūzų poezijos bei muzikos improvizacija "Po Paryžiaus dangum", kurią rengia aktorė ir režisierė Birutė Mar. 

Be to, visą savaitgalį prancūziškos gastro kultūros širdimi Vilniuje taps Halės turgus.

"Romantiška muzika, elegantiški vakarai restoranuose, iškylos parkuose, tipiški prancūziški desertai su kava, "Michelin" žvaigždučių verti patiekalai nuneš jus toli toli, du tūkstančius kilometrų pietvakarių kryptimi", — žada Vilniaus turizmo ir verslo plėtros agentūros "Go Vilnius" direktorė Inga Romanovskienė. 

Visą vasarą "Atostogų Vilniuje" savaitgaliais siūlomos nuolaidos nakvynei, pramogoms ir maitinimui. Pigiau bus galima ir atvykti į Vilnių — nuolaidas suteikia projekto partneriai "LG Keleiviams", "Kautra", "BusTuras", "Citybee", pigų parkavimą Vilniaus centre pasiūlys "Unipark".

Informaciją apie nuolaidas ir specialius pasiūlymus galima rasti projekto svetainėje, jais pasinaudoti bus galima su specialiu promo kodu "PrancūzijaVilniuje".

Tegai:
atostogos, Vilnius
Dar šia tema
Pasikeitė atostogų įpročiai: mažėja vienišų keliautojų
Nauja irklavimo bazė Kaune, nuotrauka iš įvykio vietos

Kaunas atidaro naują irklavimo bazę: vyks nemokomas koncertas ant vandens

(atnaujinta 19:24 2020.07.08)
Ketvirtadienį kauniečiai kviečiami iš arčiau apžvelgti naująją Kauno sporto mokyklos "Bangpūtys" irklavimo bazę ir atšvęsti jos atidarymą

VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. Kaune, Lampėdžio ežero pakrantėje, atidaroma nauja irklavimo bazė, praneša miesto savivaldybė. 

Lampėdžio ežero pakrantėje per dvejus metus iškilusi nauja, viena moderniausių Europoje Kauno sporto mokyklos "Bangpūtys" irklavimo bazė atvers duris jau liepos 9-ąją, 19 valandą.

Atidarymo koncertas

Atidarymo ceremonija kauniečius pasitiks simboliškai — iš vandens. Žiūrovai koncertą galės stebėti tik atplaukę nuosavu bei nuomotu vandens transportu — valtimis, baidarėmis — ar tingiai besiirstydami po ežerą ant pripučiamo plaukimo rato. Neturint nuosavos valties ar baidarės, pastarąją bus galima išsinuomoti krante. 

Nuo 19 val. publiką pasitiks scenoje virš vandens įsikūręs didžėjus. 20 val. prasidės iškilminga atidarymo ceremonija simboliškai pakeliant naujutėlaičio elingo vartus.

Гребная база в Каунасе
Nauja irklavimo bazė Kaune

Šventinį vakarą vainikuos ir per Lampėdžio ežerą nuvilnys Monikos Pundziūtės-Moniqué su grupe gyvai atliekamos dainos. Koncertas ant vandens kauniečiams ir visiems miesto svečiams nemokamas.

Kauno miestas į naujo vandens sporto centro statybas investavo 3 mln. eurų. Vyriausybės finansavimas siekia 2 mln. eurų ir bus panaudotas likusiam itin svarbiam darbui — irklavimo trasos gilinimui, kad 2 km ilgio tiesioji atitiktų pačius aukščiausius standartus.

Tegai:
nemokamas koncertas, koncertas, Kaunas
Dar šia tema
Kaune Marių ir Palemono gatvių geležinkelio pervažą pakeitė požeminis tunelis
"Kauno energija" mažina šilumos kainą
Ne "viso gero", o "iki pasimatymo" — kauniečiai atsisveikino su Šarūnu Jasikevičiumi
Dalios Grybauskaitės inauguracija, 2009 metų liepos 12

Kokia šiandien diena: liepos 12-osios šventės

(atnaujinta 14:17 2020.07.11)
Liepos 12 dieną savo vardadienius mini Iza, Izabelė, Margiris, Zabelė, Zabė; Bonifacas, Brunonas, Sigisbertas, Vyliaudė, Sigitas

Liepos 12 yra 193-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais, keliamaisiais metais — 194-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 172 dienos.

Ši diena istorijoje

Šią dieną 1909 metais Čikagoje pradėtas leisti pasaulio lietuvių dienraštis "Draugas".  Tarp emigrantų iš Lietuvos pradėtas leisti laikraštis tapo visų lietuviškų periodinių spaudinių rekordininku — tai ilgiausiai be pertraukos leidžiamas lietuviškas laikraštis pasaulyje. Šiuo metu laikraštis, kurio redakcija įsikūrusi Čikagoje, išeina tris kartus per savaitę.

1990 metų liepos 12 dieną Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas paskelbė kreipimąsi į TSRS Aukščiausiąją Tarybą, kuriuo kvietė "panaikinti neteisėtą 1940 metų rugpjūčio 3 dienos TSRS įstatymą dėl Lietuvos įjungimo į TSRS ir derybomis atkurti tarpvalstybinius santykius, kurių pagrindus padėjo 1920 metų taikos sutartis".

Šiuolaikinėje Lietuvos istorijoje ši diena svarbi tuo, kad 2009 metais buvo inauguruota pirmoji Lietuvos Prezidentė moteris Dalia Grybauskaitė.  Simboliška  tai, kad per tūkstantį Lietuvos metų (tuo metu buvo švenčiamas Lietuvos vardo tūkstantmetis jubiliejus) tai pirmoji sava moteris prie mūsų šalies vairo. Iki tol Lietuvą ir lietuvius yra valdžiusi viena moteris — Rusijos valdovė Jekaterina II, kuri nukariautą Lietuvos-Lenkijos valstybę valdė 1795-1796 metais Lietuvoje taip pat būta stiprių ir įtakingų moterų, bet nei Lietuvos-Voluinės sutartyje (1219 metais) minima kunigaikštienė Plikienė, nei karalienės Morta ir Bona Sforca ar Steigiamojo Seimo pirmojo posėdžio (1920 metais) pirmininkė Gabrielė Petkevičaitė–Bitė niekados nebuvo faktinėmis Lietuvos vadovėmis.

Vardadienius šią dieną švęs Iza, Izabelė, Margiris, Zabelė, Zabė; Bonifacas, Brunonas, Sigisbertas, Vyliaudė, Sigitas.

Tegai:
šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai