Kadras iš filmo Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta, archyvinė nuotrauka

Naujas Matelio filmas pripažintas geriausiu Varšuvos kino festivalyje

40
(atnaujinta 12:27 2017.10.23)
Lietuvos režisieriaus Arūno Matelio filmas "Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta" Tarptautiniame kino festivalyje gavo geriausio dokumentinio filmo apdovanojimą

VILNIUS, spalio 23 — Sputnik. Šeštadienį Tarptautiniame Varšuvos kino festivalyje lietuvių kino režisieriaus Arūno Matelio filmas "Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta" pelnė pagrindinį festivalio apdovanojimą — buvo pripažintas geriausiu dokumentiniu ilgametražiu filmu konkursinėje festivalio programoje, praneša Lietuvos kino centro spaudos tarnyba.

Kaip A klasės festivalio laureatas, režisierius Matelis su naujausiu savo filmu automatiškai pateko ir į Europos kino apdovanojimų atrankos procesą.

Pasak režisieriaus, jam tekęs apdovanojimas — nepaprastai svarbus. Nugalėti A klasės festivalio konkursinėje programoje kiekvienam režisieriui yra milžiniškas įvertinimas.  

"Į Varšuvos kino festivalį patenka stipriausi iš stipriausių, todėl vien kvietimas pristatyti filmą festivalyje mums prilygo apdovanojimui. Todėl, net iškviestas į apdovanojimų ceremoniją, nenorėjau prisileisti minties, kad gali pavykti pelnyti pagrindinį festivalio prizą", — sako Matelis.  

Filmas, kuris įtraukia nuo pirmos sekundės

Filmas "Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta" pasakoja apie vienas sudėtingiausių bei populiariausių varžybų pasaulyje — "Giro d'Italia", kuriose vienas svarbiausių vaidmenų tenka dviračių sporto vienuoliams, vadinamiems "gregory", dviratininkams, kurie neturi teisės į asmeninę pergalę, tačiau yra pasiruošę iškęsti pačius sunkiausius iššūkius dėl savo komandos lyderio pergalės.

Filmą, kurį Lietuvoje ketinama parodyti netrukus po Naujųjų, Lenkijoje žiūrovai pasitiko labai šiltai. Anot Tarptautinio Varšuvos kino festivalio direktoriaus Stefan Laudyn, tai filmas, kuris žiūrovus įtraukia į savo pasaulį nuo pirmos sekundės. Jis pakeri net tuos, kurie nėra dviračių lenktynių gerbėjai, o ir kasdienybėje nevažinėja dviračiais. Nes filmo tema universali. Režisierius pirmiausia kalba apie pasiaukojimą dėl kito žmogaus.

"Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta" — tai sudėtingiausias ir rizikingiausias Europos dokumentinio kino projektas, nes 40 metų nė vienas režisierius neturėjo teisės su savo filmavimo grupe fiksuoti lenktynių iš "vidaus". Iki Matelio, paskutinis nepriklausomas kino kūrėjas, kuriam buvo suteikta tokia teisė — legendinis režisierius Jorgen Leth,  1973 metais sukūręs filmą "Stars and Watercarriers".

Kadras iš filmo Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta
Kadras iš filmo "Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta"

"Po 40 metų gauti leidimą filmuoti garsiąsias lenktynes buvo didžiulis iššūkis ir pergalė. Tačiau dabar, kai filmas jau baigtas, dažnai pagalvoju — ar dar kartą ryžčiausi imtis tokio sudėtingo projekto. "Giro d'Italia" visada buvo uždara ir akylai saugoma teritorija. Tik ten patekęs supranti, kodėl. Tai kita planeta", — sako Matelis. 

Filmas "Nuostabieji Lūzeriai. Kita planeta"- tai didžiausias bendros gamybos projektas Europoje. Filmą, inicijuotą režisieriaus Matelio ir "Studija Nominum", kūrė net aštuonios šalys: Lietuva, Italija, Šveicarija, Airija, Šiaurės Airija, Latvija, Ispanija ir Belgija.

40
Tegai:
dokumentinis filmas, režisierius, apdovanojimas, "Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta", Tarptautinis Varšuvos kino festivalis, Arūnas Matelis, Varšuva
Temos:
Pasinerk į kino pasaulį (154)
Dar šia tema
Lietuviškas kinas: 2016-jųjų pasiekimai ir ateities planai
Keltų medinė figūrėlė, aptikta ant ledyno Šveicarijos Alpėse

Archeologai atitirpusiuose ledynuose aptiko senovinius artefaktus

(atnaujinta 13:07 2020.10.24)
Nors mokslininkai suvokia, kokį niokojamą poveikį daro klimato kaita aplinkai, tačiau pažymi ir šio proceso pliusus: tirpstantys ledynai leidžia žymiai išplėsti supratimą apie žmones, gyvenusius kalnuose prieš tūkstantmečius

VILNIUS, spalio 24 — Sputnik. Aktyvus ledynų tirpsmas Alpėse padėjo archeologams aptikti senovės artefaktus šiose vietose, praneša "Daily Mail".

Tyrėjai rado maždaug šešių tūkstančių metų senumo siūlą iš augalinių pluoštų, medinę figūrėlę, suvarstytus batus, datuojamus trečiu tūkstantmečiu prieš mūsų erą, ir kitus lobius. Visi daiktai išliko puikios būklės, nes ledas juos apsaugojo nuo irimo.

Mokslininkai suvokia, kokią niokojamą poveikį daro klimato kaita aplinkai, tačiau yra ir pliusų: tirpstantys ledynai leidžia žymiai išplėsti supratimą apie žmones, gyvenusius kalnuose prieš tūkstantmečius. Atsirado net nauja mokslo sritis su pavadinimu "ledyninė archeologija".

Ilgą laiką buvo manoma, kad priešistorės žmonės nekopė į aukštus kalnus, tačiau naujausi tyrimai įrodo ką kitą. Rugsėjį archeologė Regula Gabler ir jos komanda Šnidejocho perėjoje aptiko virvę, kuriai, mokslininkų manymu, taip pat yra daugiau nei 6000 metų.

2003 metais kita tyrėjų grupė, atlikdama kasinėjimus tame pačiame rajone, beveik trijų tūkstančių metrų aukštyje, rado dėžę su strėlėmis, kurios datuojamos trečiu tūkstantmečiu prieš mūsų erą.

Visa tai leido mokslininkams padaryti išvadą, kad žmonės taip aukštai lipo į kalnus, ieškodami kristalų ir įvairių naudingųjų iškasenų.

Tegai:
artefaktas, ledynai, archeologai
Dar šia tema
Archeologai rado bronzos amžiaus kapus, išklotus auksu
Meksikoje archeologai atrado futbolo aikštės dydžio majų rūmus
Britų archeologai mano, kad rado seniausius meno kūrinius
Archeologai rado senovės gyvenvietės, kurioje gyveno paslaptinga gentis, griuvėsius
Archeologai įrodė, kad pirmieji Eurazijoje kamuoliu pradėjo žaisti kinai
Skulptūra Aukojimas Karoliniškėse

Vilnius kviečia nuvykti į pažintinį maršrutą po Karoliniškes

(atnaujinta 14:21 2020.10.24)
Kur yra vienintelis Lietuvoje kaklaraiščių tiltas? Kodėl "Sodros" pastatas yra piltuvėlio formos? Ką bendro Karoliniškės turi su Karelija? Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus sužinos sostinės gyventojai ir svečiai, keliaujantys naujuoju maršrutu

VILNIUS, spalio 24 — Sputnik. Alternatyvaus Vilniaus pažinimo platforma "Neakivaizdinis Vilnius" paruošė per Karoliniškes vingiuojantį pažintinį maršrutą, praneša sostinės savivaldybės spaudos tarnyba.

"Dangų rėžiantis Televizijos bokštas — turbūt pagrindinis objektas iškylantis vaizduotėje, išgirdus Karoliniškių pavadinimą. Tačiau šis Vilniaus gyvenamasis rajonas slepia daug daugiau įdomių vietų ir istorijų <...>. Kur yra vienintelis Lietuvoje kaklaraiščių tiltas? Kodėl "Sodros" pastatas yra piltuvėlio formos? Ką bendro Karoliniškės turi su Karelija? Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus sužinos keliaujantys naujuoju maršrutu", — sakoma pranešime.

Телевизионная башня в Вильнюсе, архивное фото
© Sputnik / Владислав Адамовский
Televizijos bokštas Vilniuje

Iš kaimelio į kosmosą

Karoliniškių rajono pavadinimas gimė kaip ir dalies kitų Vilniaus rajonų — pagal toje vietoje buvusį kaimą. Šis vadinosi Karolinka. Kurti Karoliniškes pakviestas jaunas architektas iš Klaipėdos Kazimieras Rimantas Balėnas su žmona Genovaite Balėniene. Siekiant savitumo pasirinkta kosmoso ir dangaus kūnų tema: apsipirkti kvietė parduotuvės "Kometa", "Merkurijus", "Saturnas", gatvės pavadintos Perkūno, Žvaigždžių, Žaibo, Viesulo, Mėnulio vardais. Karoliniškių gatvės pradėtos tiesti 1970 metais, 1976-aisiais gyvenamojo rajono statyba iš esmės buvo baigta. Ką Karoliniškėse verta aplankyti šiandien — maršrute ČIA.

Магазин Меркурий
© Photo : Vilnius
Parduotuvė "Merkurijus" Karoliniškėse

Atgal į gamtą

Šis maršrutas — ne vienintelis "Neakivaizdinio Vilniaus" pasiūlymas veiklai Karoliniškėse. Vasarą išleistas ir ornitologinis maršrutas, dedikuotas šiam rajonui. O tiksliau, unikaliai jo daliai — Karoliniškių kraštovaizdžio draustiniui. Tad keliaujantiems nauju Karoliniškių maršrutu, rekomenduojama kelionę prailginti ir dėmesio skirti draustinio gamtos ir čiulbančių jos gyventojų stebėjimui. Išsamų maršrutą "Čiulbantys Karoliniškių šlaitai" galima rasti ČIA.

Природа микрорайона Каролинишкес в Вильнюсе
© Photo : Vilnius
Karoliniškių kraštovaizdis
Tegai:
Vilnius, Lietuva
Regitra

Dviem "Regitros" darbuotojams Vilniuje ir Kaune patvirtinta COVID-19 infekcija

(atnaujinta 12:59 2020.10.29)
Didėjant COVID-19 susirgimų skaičiui visoje Lietuvoje, "Regitros" klientai kviečiami naudotis elektroninėmis paslaugomis

VILNIUS, spalio 29 — Sputnik. Trečiadienį nustatyti du užsikrėtimo koronaviruso infekcija atvejai "Regitros" darbuotojams, pranešė bendrovės spaudos tarnyba.

Vienas iš jų dirba administracijoje Vilniuje, o kitas — egzaminuotoju Kaune. Kol kas egzaminai Kaune vyksta kaip suplanuota, o čia dirbantiems egzaminuotojams bus atlikti COVID-19 testai.

Darbuotojas Vilniuje į darbą nebėjo nuo spalio 27 dienos. Tai jau antras atvejis, kai koronavirusas patvirtintas administracijos darbuotojui.

Visiems šiuo metu egzaminuojantiems darbuotojams Vilniuje buvo atlikti COVID-19 testai, jų rezultatai — neigiami.

Tuo tarpu, egzaminuotojas Kaune paskutinį kartą darbe lankėsi penktadienį. Kaune šiuo metu COVID-19 infekcija serga keturi darbuotojai, iš jų du dirba egzaminavimo srityje.

Tegai:
Vilnius, Kaunas, koronavirusas, Regitra
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Kariuomenė grįžta prie COVID-19 plitimo prevencijos priemonių
Vilniaus miesto klinikinė ligoninė paskirs du korpusus COVID-19 pacientams
Stankūnas pakomentavo galimą lovų trūkumą COVID-19 pacientams