Spaudos konferencija, skirta filmui Matilda

Ingeborga Dapkūnaitė: artimieji "Matildą" nebarė

154
(atnaujinta 13:52 2017.10.26)
Vieno pagrindinio vaidmens "Matildoje" atlikėja išreiškė susižavėjimą režisieriaus Aleksejaus Učitelio ištvermingumu ir stiprybe, kurias jis parodė, kad filmas patektų į ekranus; Lietuvoje premjera vyks šios savaitės pabaigoje

VILNIUS, spalio 25 — Sputnik, Lev Ryžkov. Rusijoje įvyko oficiali Aleksejaus Učitelio istorinio filmo "Matilda" premjera. Spalio 23 dieną didelio masto istorinę juostą parodė Sankt Peterburge, Marijos teatre. O spalio 24 dieną — Maskvoje, kino teatre "Oktiabr". Lietuvoje  filmas bus pradėtas rodyti spalio 27-ąją. Vieną iš pagrindinių vaidmenų atliko Ingeborga Dapkūnaitė. Sputnik korespondentas pabendravo su aktore spaudos konferencijoje.

Пресс-конференция, посвященная фильму Матильда
© Sputnik / Екатерина Чеснокова
Spaudos konferencija, skirta filmui "Matilda"

Grįžimas iš vaidmens

"Matildoje" Ingeborga Dapkūnaitė atlieka anaiptol ne pozityvų vaidmenį. Jai atiteko imperatorienė Marija Feodorovna. Ji — Aleksandro III žmona (kurį vaidina Sergejus Garmašas) ir Nikolajus II motina. Ingeborgos herojė, kad būtų aiškiau, — pikta motina-karalienė. Anokia Kotryna Mediči, bet — rusiškose dekoracijose. Jos herojė visokeriopai trukdo Nikolajaus ir Matildos laimei. Ir ji visai nesišypso, kas, kaip žinome, Ingeborgai Dapkūnaitei yra nebūdinga.

Tiesą sakant, Dapkūnaitės herojė nors ir buvo apkarstyta briliantais, simpatijos nekėlė. Ir vaidmuo brandus, ir pati imperatorienė — valinga ir niūri.

Pažiūrėjus filmą, šių eilučių autorius netgi šiek tiek išsigando: o jei pasikeitė Ingeborga? Bet ne! Spaudos konferencijoje ji buvo tokia pati — šypsojosi savo garsia šypsena ir atrodė labai jaunatviškai. Ne vyresnė, nei pirmosios "Saulės nualinti" dalies triumfo metu. Nuo širdies, prisipažįstu, atlėgo.

Geriausi prisiminimai

Per spaudos konferenciją Ingeborga išreiškė susižavėjimą Aleksejaus Učitelio orumu, savikontrole ir žmogiškąją galia, kurias jis parodė, kad filmas vis gi patektų į ekranus.

"Norėčiau, kad žiūrovai priimtų filmą pagal jo meninius nuopelnus, o ne skandalo, kuris aplink jį įvyko, kontekste, — pasakė aktorė. — Aleksejaus Efimovičius vadovavo didžiuliam procesui, didžiulei filmavimo grupei, kuri beveik visa dirbo kartais ištisą parą, kad nufilmuotų dideles masines scenas, po keturis šimtus žmonių. Ir visus šiuos žmones reikėjo aprengti, sušukuoti, pakabinti jiems briliantus. Esu dalyvavusi delio masto filmuose, bet tai buvo tikrai įspūdinga".

Imperatorienės-motinos vaidmuo Ingeborgai patiko.

Пресс-конференция, посвященная фильму Матильда
© Sputnik / Екатерина Чеснокова
Spaudos konferencija, skirta filmui "Matilda"

"Tai buvo toks ilgas procesas ir ilgas filmavimo laikotarpis, kad visa tai jau tapo tam tikra mano gyvenimo dalimi, — prisipažino aktorė. — O kadangi tai buvo prieš porą metų, tai dabar tai — gražūs, ryškūs prisiminimai. Aš visada pasimetu, kai man sako: "Tai ne jūsų amplua!" Tačiau aš nežinau, koks yra mano amplua. Buvo laimė dirbti su Vokietijos kolegomis Larsu Eidingeriu ir Luise Wolfram, su Michalina Olszanska, nors mes su ja mažai matėmes. Ir su Sergejumi Garmašu, kuris vaidino karalių, mano vyrą".

Jaučiausi imperatoriene

Režisierius Aleksejus Učitelis pridūrė, kad Ingeborga Dapkūnaitė neįtikėtinai rimtai įsigyveno į vaidmenį.

"Scenarijaus tekstas buvo patvirtintas, prakalbėtas daug kartų po aibės repeticijų, — pasakojo režisierius. — Ir staiga Ingeborga pareiškė: "Taip carienė kalbėti negalėjo!" Aš pasimečiau, nes tekstas jau tūkstantį kartų perskaitytas. O ji tai taip jautriai reaguoja. Ir Ingeborga buvo teisi. Ir mes iš tiesų kaitėme kai kuriuos žodžius, nes taip imperatorienė, iš tikrųjų, negalėjo pasakyti. Bet tą ji praleisdavo per save. Ir jautėsi būtent imperatoriene".

Sputnik korespondentas paklausė Ingeborgos, kaip nusiteikę filmui, jau sukėlusiam skandalą Rusijoje, žiūrovai Lietuvoje? Ir ar nesiruošia aktorė į premjerą Vilniuje?

"Aš nežinau nei oficialios reakcijos, nei to, ką rašė spaudoje, — pasakė Dapkūnaitė. — Bet mano artimieji mano nieko nesako. O jei pakvies į Vilnių, aš su malonumu atvyksiu".

Пресс-конференция, посвященная фильму Матильда
© Sputnik / Екатерина Чеснокова
Spaudos konferencija, skirta filmui "Matilda"
154
Tegai:
premjera, kinas, Ingeborga Dapkunaitė, Rusija
Dar šia tema
Lietuvoje uždraustos trys rusiškos knygos
Seimo nariai siūlo būtinai versti rusiškus filmus į lietuvių kalbą
Ritualiniai veksmai: VGTRK apie Lietuvos grasinimus uždrausti rusiškus kanalus
Lietuvos televizijoje liks tik 10% rusiškos produkcijos
Trakų pilis, archyvinė nuotrauka

Trakuose "Tautišką giesmę" kviečiama giedoti Galvės ežero

(atnaujinta 15:49 2020.07.06)
Norintys dalyvauti minėjime turi rasti laisvą ir patinkančią vandens transporto priemonę ir plaukti į Galvės ežero akvatoriją šalia Salos pilies, kur bus giedama "Tautiška giesmė"

VILNIUS, liepos 6 — Sputnik. Liepos 6 dieną Trakų rajono savivaldybė kviečia kartu minėti Valstybės dieną ir giedoti "Tautišką giesmę" Galvės ežere.

Pirmadienį vakare Trakų pilyje po istoriko pranešimo apie Karaliaus Mindaugo laikų Lietuvą susirinkusiųjų lauks valstybinio Šiaulių dramos teatro spektaklis "Mindaugas". Po spektaklio visi norintieji galės "Tautišką giesmę" giedoti iš Galvės ežero.

20 val. Galvės ežero pakrantėje (nuo Gelbėjimo stoties iki meno galerijos-laivo "Vytinė"), taip pat prieplaukoje prie Salos pilies, dalyvių lauks Kultūros sostinės logotipu pažymėtas vandens transportas (valtys, vandens dviračiai, laiveliai, laivai, jachtos), kuris minėjimo dalyvius plukdys nemokamai. 

Norintys plaukti ir dalyvauti minėjime nuo 20 val. turi rasti laisvą ir patinkančią vandens transporto priemonę ir 20:30 val. drauge su visais plaukti į Galvės ežero akvatoriją šalia Salos pilies, kur 21 val. bus giedama "Tautiška giesmė".

Šiandien Lietuvoje švenčiama Valstybės diena. Ši diena simboliškai laikoma pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo 1253 metais data. 

Dar šia tema
Su pliažu Lukiškių aikštėje ir be Vyčio: kokia Lietuva mini Valstybės dieną
Prezidentas ir premjeras sveikina Valstybės dienos proga
Valstybės dienos orai: po šilto savaitgalio orai atvės
Kompozitorius Ennio Morricone

Mirė kompozitorius Ennio Morricone

(atnaujinta 17:12 2020.07.06)
Prieš kelias dienas muzikantas susilaužė koją. Naktį į pirmadienį jis mirė Romos klinikoje

VILNIUS, liepos 6 — Sputnik. Romoje būdamas 91 metų mirė garsus italų kompozitorius Ennio Morricone. Tai praneša italų leidinys "La Repubblica".

Morricone mirė pirmadienio vakarą Romos klinikoje "nuo kritimo padarinių". Prieš kelias dienas krisdamas jis susilaužė koją.

Композитор Эннио Мариконе
© AP Photo / Andrew Medichini
Kompozitorius Ennio Maricone

Ennio Morricone gimė 1928 metų lapkričio 10 dieną Romoje. Būdamas 12 metų jis įstojo į Šventosios Cecilijos konservatoriją, kur vėliau gavo tris diplomus — pučiamųjų, instrumentų ir kompozicijos klasėje.

Композитор Эннио Мариконе
© AFP 2020 / HEIKKI SAUKKOMAA
Kompozitorius Ennio Morricone

Morricone pradėjo rašyti muziką filmams 1961 metais. Jis išgarsėjo po to, kai dirbo prie filmų, kuriuos režisavo Sergio Leone, kuris buvo jo klasės draugas. Muzikantas taip pat dirbo su žinomais italų režisieriais, įskaitant Bernardo Bertolucci ir Pier Paolo Pasolini. Per visą gyvenimą jis parašė muziką daugiau nei 400 filmų ir televizijos serialų iš įvairių šalių.

Композитор Эннио Мариконе с призом Оскар
© AFP 2020 / ROBYN BECK
Kompozitorius Ennio Maricone su "Oskaru"

Kaip kompozitorius, Morricone šešis kartus buvo nominuotas Akademijos apdovanojimui. 2007 metais jis gavo "Oskarą" už puikų indėlį į kiną, antrąjį prizą, kurį 2016 metais gavo už muziką Quentino Tarantino filmui "Bjaurusis aštuntukas". Be to, jis yra laimėjęs kelis prestižinius apdovanojimus — "Auksinį gaublį", "BAFTA" ir kt.

Tegai:
mirtis
Temos:
Metų netektys — 2020
Dar šia tema
ULAC vadovas: COVID-19 gali sukelti diabetą sveikiems žmonėms
Sraigtasparnis Mi-2 sunkiai nusileido netoli Rostovo, yra aukų
Vilniaus Senamiestis, archyvinė nuotrauka

Vilniaus Senamiestyje keičiasi eismo tvarka: turi žinoti vairuotojai?

(atnaujinta 11:32 2020.07.07)
Nuo liepos 7 dienos judėti Senamiestyje reikės keturiomis kilpomis, kurios apims visą istorinį miesto centrą

VILNIUS, liepos 7 – Sputnik. Jau nuo šiandien, liepos 7 dienos, Vilniaus senamiestyje įsigalioja kilpinis eismas. Senamiesčio lankytojai bei gyventojai ir toliau galės privažiuoti automobiliu prie traukos objektų, darbo vietų ir savo namų, tačiau negalės kirsti istorinio miesto centro skersai, praneša Vilniaus savivaldybė.

Kas keičiasi nuo liepos 7 dienos?

Nuo liepos 7-os dienos judėti Senamiestyje reikės keturiomis kilpomis, kurios apims visą istorinį miesto centrą. Pagrindiniai įvažiavimai bus Trakų, Islandijos, Subačiaus ir Latako gatvėse, o išvažiavimai – Visų Šventųjų, Klaipėdos, Rūdininkų ir Universiteto gatvėse. Kiekviena kilpa turės 1–2 išvažiavimus.

Kad vairuotojams būtų patogiau įsiminti maršrutus, Senamiestis pagal kilpas suskirstytas į keturias spalvines zonas: rudą (Trakų g. zona), oranžinę (Islandijos g. zona), violetinę (Subačiaus g. zona) ir žydrą (Latako g. zona).

Ką reiškia "kilpinis eismas"?

Judėjimas kilpiniu eismu reiškia tai, kad į Senamiestį įvažiavus vienoje pusėje, išvažiuoti bus galima irgi tik toje Senamiesčio dalyje, taigi neliks galimybės kirsti jo skersai. Į Senamiesčio teritoriją bus galima patekti ir smulkesnėmis gatvelėmis, tačiau visos jos priklausys vienai iš keturių kilpų.

Kaip orientuotis?

Eismas kiekvienoje kilpoje bus tik vienpusis, reguliuojamas draudžiamaisiais kelio ženklais ir užtvarais. Svarbiausia – stebėti ženklus ir neviršyti rekomenduojamo greičio (20 km/val.).

"Svarbiausia – reikia neskubėti ir važiuoti gyvenamajai zonai nustatytu greičiu, kad suspėtumėt stebėti kelio ženklus. O jeigu jau taip atsitiko, kad padarėte klaidą ir įvažiavote į netinkamą įvažiavimą, ramiai iš jo išvažiuokite ir keliaukite iki reikiamo. Arba tiesiog palikite automobilį parkavimo vietoje ir likusį atstumą įveikite pėsčiomis iš vienos zonos į kitą, tuo pačiu prasivaikščiodamit ir pasigrožėdami Senamiesčiu“, – patarė mero pavaduotojas Vytautas Mitalas.

Atrasti tinkamą įvažiavimą bus paprasta –  tik verta iš anksto pasižiūrėti žemėlapyje, kokios spalvos zonoje yra jūsų tikslas, ir bus aišku, per kurią gatvę turite atvykti į Senamiestį. Priprasti prie judėjimo pokyčių padės ir maršrutų programėlių, tokių kaip "Waze" arba "Google Maps", naudojimas.

 Схема кольцевого движения в старом городе, Вильнюс
© Photo : Vilnius
Eismo tvarka Vilniaus Senamiestyje

Kokia kilpinio eismo nauda Senamiesčio gyventojams ir verslui?

Senamiesčio gyventojai ir toliau galės privažiuoti prie savo namų, tačiau gali keistis privažiavimo ir išvažiavimo maršrutas. Kilpinio eismo įvedimu siekiama pagerinti Senamiesčio gyventojų gyvenimo kokybę – jie galės džiaugtis mažesniu automobiliu srautu, triukšmu ir švaresniu oru.

Verslo vystytojams šie pokyčiai suteiks naujų galimybių. Mažiau mašinų – daugiau pėsčiųjų, dviratininkų ir klientų. Tam, kad verslas lengviau prisitaikytų prie permainų, bus numatyti laikai, kuomet bus galima patogiai atsivežti ir išsikrauti prekes palankiausiu maršrutu.

Kaip judės taksi ir viešasis transportas?

Taksi ir kiti pavėžėjimo paslaugų teikėjai klientus pasiimti arba atvežti automobiliu galės taip pat, tik naudodamiesi judėjimo kilpiniu eismu taisyklėmis. Klientų ir vairuotojų patogumui Senamiesčio centre ateityje planuojama įrengti klientų įlaipinimo bei išlaipinimo vietas.

Viešojo transporto sistema nepakis. Miestiečiai bei sostinės svečiai ir toliau galės keliauti 89-uoju ir kitais įprastais autobusų maršrutais. Keleivių patogumui Rotušės aikštės prieigose įrengiama nauja viešojo transporto stotelė. Joje stos 89 maršruto autobusai, važiuojantys link stoties. Kursuodami iš stoties autobusai stos jau įprastoje Rotušės stotelėje.

Введение кольцевого движения в старом городе, Вильнюс
© Photo : Vilnius
Vilniaus Senamiestyje keičiasi eismo tvarka

Taip pat minimaliai keisis autobusų judėjimas šalia Rotušės aikštės – važiuodami link Didžiosios gatvės jie judės mažesniu nei iki šiol lanku.

Pagal galimybes ir toliau kursuos aplinkai draugiškesnis, visų visuomenės grupių atstovams pritaikytas transportas.

Kokios baudos gresia tiems, kurie nesilaikys kilpinio eismo tvarkos?

Tokios pačios kaip ir visiems, nesilaikantiems kelių eismo taisyklių. Nauja eismo tvarka bus kontroliuojama pasitelkus miesto stebėjimo kameras, o užfiksuoti pažeidimai perduodami Lietuvos kelių policijos tarnybai. 

Vėliau bus testuojama ir video stebėjimo sistema su numerių atpažinimu, kuri automatiškai fiksuotų automobilių įvažiavimą į skirtingas zonas. Ilgainiui vietose, kur dabar pastatyti granitiniai stulpeliai ir kiti fiziniai barjerai, atsiras išmanūs, numerius atpažįstantys pakeliami užtvarai.

Kodėl Vilniuje reikia kilpinio eismo?

Sprendimas įvesti kilpinio eismo reguliavimą buvo priimtas, siekiant sumažinti tranzitinį eismą. Šiuo metu tranzitinis eismas Vilniaus širdyje sudaro 40 proc., o rytais – iki 70 proc.

Automobilių srautai šioje miesto dalyje didina taršos ir triukšmo rodiklius, mažina eismo dalyvių saugumą, o visa tai daro neigiamą įtaką tiek istorinių pastatų būklei, tiek gyvenimo ar laisvalaikio kokybei. Tad nuspręsta įvesti kilpinį eismą ir taip eliminuoti galimybę naudotis jo gatvėmis savojo maršruto trumpinimui.

Užsienio šalių pavyzdžiai rodo, kad pirmus tris mėnesius dauguma jaus nepasitenkinimą dėl būtinybės keisti įpročius, bet vėliau, apsipratus su naujove, sumažėjus eismo, visi pajunta tylesnio, švaresnio miesto ir saugesnio, patrauklesnio laisvalaikio miesto širdyje pranašumus. 

Tegai:
eismas, Senamiestis, Vilnius
Dar šia tema
Klaipėdoje atsiras nauji pusiau požeminiai konteineriai
Dėl Vilniaus senamiestyje kilusių vandalizmo atvejų atliekami ikiteisminiai tyrimai