Kadras iš filmo Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta, archyvinė nuotrauka

Filmo "Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta" premjera Lietuvoje vyks vasarį

86
(atnaujinta 16:49 2017.11.30)
Pagaliau paaiškėjo, kada įvyks režisieriaus Arūno Matelio filmo, pasakojančio apie vienas sudėtingiausių bei populiariausių dviratininkų varžybų pasaulyje, premjera

VILNIUS, lapkričio 30 — Sputnik. Laukiamiausia kitų metų premjera — režisieriaus Arūno Matelio filmas "Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta" — lietuvių lauks vasario 9 dieną, praneša Lietuvos kino centro spaudos tarnyba.

Lietuvos žiūrovai galės išvysti filmą, kuris jau dabar yra nuskynęs laurus ne viename tarptautiniame A klasės kino festivalyje, yra pelnęs ir labiausiai žiūrimo filmo apdovanojimą.

Pats režisierius džiaugiasi, kad Nacionalinei filmo premjerai pasirinkta būtent tokia data.

"Žiema — labai geras laikas eiti į kiną. Nes pavasaris visus vilioja į gatves. Juo labiau dviratininkus. O jie, tikrai žinau, ypatingai laukia šio filmo premjeros", — juokiasi Matelis.  

Filmas "Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta" pasakoja apie vienas sudėtingiausių bei populiariausių varžybų pasaulyje — "Giro d'Italia", kuriose vienas svarbiausių vaidmenų tenka vadinamiems "gregory", dviratininkams, kurie metai iš metų rizikuoja savo sveikata ir gyvybe, alina save be gailesčio, sąmoningai atsisakydami pergalės skonio vardan kitų triumfo.

Anot paties režisieriaus, nematoma šio sporto pasaulio pusė, atskleidžianti nugalėtojams pasiaukojusių žmonių nuopelnus, jam tapo pretekstu kalbėti universalia pasiaukojimo tema.

"Nematomus herojus, šešėlyje liekančius tikruosius didvyrius galime atpažinti visur — ne tik sporto pasaulyje, bet ir namuose, darbe, gatvėje", — sako Matelis.

Kadras iš filmo Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta
Kadras iš filmo "Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta"

Po pasaulinės filmo premjeros Varšuvos kino festivalyje festivalio direktorius Stefan Laudyn sakė, kad tai filmas, kuris tave įtraukia į savo pasaulį nuo pirmos sekundės.

"Jau nuo pirmojo kadro visu savo kūnu jauti, kad dviratininkų skausmas tampa ir tavo skausmu, jų žaizdos tampa ir tavo žaizdomis, ir tik filmui pasibaigus suvoki, kad viskas baigta — grįžai į savo realybę. Šis filmas pakeri, net jei nesi dviračių lenktynių gerbėjas ir pats kasdienybėje nevažinėji dviračiu, nes jis pasakoja apie autentišką aistrą ir pasiaukojimą dėl bendro siekio. Pasiaukojimą dėl kito žmogaus", — sakė Stefan Laudyn.  

Ne vienas žiūrovas po filmo premjeros Varšuvoje antrino festivalio direktoriui, kad tai filmas net ne apie dviračių sportą, bet apie žmogaus gebėjimą paminti savo egoizmą vardan kito gerovės, todėl jo tema turėtų būti artima visiems žiūrovams, nepriklausomai nuo interesų, socialinės klasės, amžiaus ar tautybės.

Beveik aštuonerius metus režisieriaus Matelio kurtas filmas — didžiausias bendros gamybos Europoje kino projektas, kuriame dalyvavo net aštuonios šalys: Lietuva, Italija, Šveicarija, Airija, Šiaurės Airija, Latvija, Ispanija ir Belgija.

86
Tegai:
filmas, kinas, dviračių sportas, "Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta", Arūnas Matelis, Lietuva
Temos:
Pasinerk į kino pasaulį (154)
Dar šia tema
Naujas Matelio filmas pripažintas geriausiu Varšuvos kino festivalyje
Keltų medinė figūrėlė, aptikta ant ledyno Šveicarijos Alpėse

Archeologai atitirpusiuose ledynuose aptiko senovinius artefaktus

(atnaujinta 13:07 2020.10.24)
Nors mokslininkai suvokia, kokį niokojamą poveikį daro klimato kaita aplinkai, tačiau pažymi ir šio proceso pliusus: tirpstantys ledynai leidžia žymiai išplėsti supratimą apie žmones, gyvenusius kalnuose prieš tūkstantmečius

VILNIUS, spalio 24 — Sputnik. Aktyvus ledynų tirpsmas Alpėse padėjo archeologams aptikti senovės artefaktus šiose vietose, praneša "Daily Mail".

Tyrėjai rado maždaug šešių tūkstančių metų senumo siūlą iš augalinių pluoštų, medinę figūrėlę, suvarstytus batus, datuojamus trečiu tūkstantmečiu prieš mūsų erą, ir kitus lobius. Visi daiktai išliko puikios būklės, nes ledas juos apsaugojo nuo irimo.

Mokslininkai suvokia, kokią niokojamą poveikį daro klimato kaita aplinkai, tačiau yra ir pliusų: tirpstantys ledynai leidžia žymiai išplėsti supratimą apie žmones, gyvenusius kalnuose prieš tūkstantmečius. Atsirado net nauja mokslo sritis su pavadinimu "ledyninė archeologija".

Ilgą laiką buvo manoma, kad priešistorės žmonės nekopė į aukštus kalnus, tačiau naujausi tyrimai įrodo ką kitą. Rugsėjį archeologė Regula Gabler ir jos komanda Šnidejocho perėjoje aptiko virvę, kuriai, mokslininkų manymu, taip pat yra daugiau nei 6000 metų.

2003 metais kita tyrėjų grupė, atlikdama kasinėjimus tame pačiame rajone, beveik trijų tūkstančių metrų aukštyje, rado dėžę su strėlėmis, kurios datuojamos trečiu tūkstantmečiu prieš mūsų erą.

Visa tai leido mokslininkams padaryti išvadą, kad žmonės taip aukštai lipo į kalnus, ieškodami kristalų ir įvairių naudingųjų iškasenų.

Tegai:
artefaktas, ledynai, archeologai
Dar šia tema
Archeologai rado bronzos amžiaus kapus, išklotus auksu
Meksikoje archeologai atrado futbolo aikštės dydžio majų rūmus
Britų archeologai mano, kad rado seniausius meno kūrinius
Archeologai rado senovės gyvenvietės, kurioje gyveno paslaptinga gentis, griuvėsius
Archeologai įrodė, kad pirmieji Eurazijoje kamuoliu pradėjo žaisti kinai
Skulptūra Aukojimas Karoliniškėse

Vilnius kviečia nuvykti į pažintinį maršrutą po Karoliniškes

(atnaujinta 14:21 2020.10.24)
Kur yra vienintelis Lietuvoje kaklaraiščių tiltas? Kodėl "Sodros" pastatas yra piltuvėlio formos? Ką bendro Karoliniškės turi su Karelija? Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus sužinos sostinės gyventojai ir svečiai, keliaujantys naujuoju maršrutu

VILNIUS, spalio 24 — Sputnik. Alternatyvaus Vilniaus pažinimo platforma "Neakivaizdinis Vilnius" paruošė per Karoliniškes vingiuojantį pažintinį maršrutą, praneša sostinės savivaldybės spaudos tarnyba.

"Dangų rėžiantis Televizijos bokštas — turbūt pagrindinis objektas iškylantis vaizduotėje, išgirdus Karoliniškių pavadinimą. Tačiau šis Vilniaus gyvenamasis rajonas slepia daug daugiau įdomių vietų ir istorijų <...>. Kur yra vienintelis Lietuvoje kaklaraiščių tiltas? Kodėl "Sodros" pastatas yra piltuvėlio formos? Ką bendro Karoliniškės turi su Karelija? Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus sužinos keliaujantys naujuoju maršrutu", — sakoma pranešime.

Телевизионная башня в Вильнюсе, архивное фото
© Sputnik / Владислав Адамовский
Televizijos bokštas Vilniuje

Iš kaimelio į kosmosą

Karoliniškių rajono pavadinimas gimė kaip ir dalies kitų Vilniaus rajonų — pagal toje vietoje buvusį kaimą. Šis vadinosi Karolinka. Kurti Karoliniškes pakviestas jaunas architektas iš Klaipėdos Kazimieras Rimantas Balėnas su žmona Genovaite Balėniene. Siekiant savitumo pasirinkta kosmoso ir dangaus kūnų tema: apsipirkti kvietė parduotuvės "Kometa", "Merkurijus", "Saturnas", gatvės pavadintos Perkūno, Žvaigždžių, Žaibo, Viesulo, Mėnulio vardais. Karoliniškių gatvės pradėtos tiesti 1970 metais, 1976-aisiais gyvenamojo rajono statyba iš esmės buvo baigta. Ką Karoliniškėse verta aplankyti šiandien — maršrute ČIA.

Магазин Меркурий
© Photo : Vilnius
Parduotuvė "Merkurijus" Karoliniškėse

Atgal į gamtą

Šis maršrutas — ne vienintelis "Neakivaizdinio Vilniaus" pasiūlymas veiklai Karoliniškėse. Vasarą išleistas ir ornitologinis maršrutas, dedikuotas šiam rajonui. O tiksliau, unikaliai jo daliai — Karoliniškių kraštovaizdžio draustiniui. Tad keliaujantiems nauju Karoliniškių maršrutu, rekomenduojama kelionę prailginti ir dėmesio skirti draustinio gamtos ir čiulbančių jos gyventojų stebėjimui. Išsamų maršrutą "Čiulbantys Karoliniškių šlaitai" galima rasti ČIA.

Природа микрорайона Каролинишкес в Вильнюсе
© Photo : Vilnius
Karoliniškių kraštovaizdis
Tegai:
Vilnius, Lietuva
Turkish Stream statyba

Ekspertas: "Turkijos srautas" bus naudingas, jei iškils problemos su Ukraina

(atnaujinta 11:15 2020.10.29)
Keleto atšakų, per kurias galima tiekti dujas, buvimas prisideda prie rinkos stabilumo, mano ekspertas Jurijus Rykovas

VILNIUS, spalio 29 — Sputnik. "Turkish Stream" yra teigiamas komponentas Turkijos siekime diversifikuoti dujų srautus, interviu Sputnik radijui pasakė Energetikos ir finansų instituto energetikos departamento vedėjas Jurijus Rykovas.

Jungiamasis dujotiekis iš Bulgarijos į Vengriją, kuris yra "Turkijos srauto" Serbijoje tęsinys, gali būti užbaigtas iki metų pabaigos, pareiškė Rusijos ambasadorius Belgrade Aleksandras Bocanas-Charčenka. Apie tai praneša RIA Novosti.

Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius spalį Rusijos ambasadoriui pranešė, kad Belgradas iki 2020 metų pabaigos visiškai užbaigs dujotiekio nuo Bulgarijos sienos iki Vengrijos sienos statybą.

Ekspertas Jurijus Rykovas pažymėjo, kad Turkija planavo sukurti dujų mazgą ir dalyvauti dujų tiekime tranzito būdu iš Rusijos Federacijos. Jo nuomone, šie planai niekur nedingo.

"Taip, bet koks diversifikavimas — tai neblogai, todėl tai, kad yra dar vienas alternatyvus kelias į Europą, dujų srautų pasiskirstymo požiūriu yra neblogai. Jei, pavyzdžiui, dujų rinka toliau sėkmingai vystysis... Jei, galbūt, bus vėl kokios nors problemos su Ukraina, akivaizdu, kad dviejų šakų, per kurias galima tiekti dujas, buvimas, tai yra "Nord Stream" ir "Turkish Stream", — tai teigiamas komponentas. Tai prisideda prie šios rinkos stabilumo", — pasakė jis.

"Turkijos srautas" ("Turkish Stream") — tai eksporto dujotiekis iš Rusijos į Turkiją per Juodąją jūrą. Projektinis pajėgumas siekia 31,5 mlrd. kubinių metrų dujų per metus.

Tegai:
Ukraina, Turkija, dujų tiekimas, "Turkish Stream"