Vilnius, archyvinė nuotrauka

Pasinerk į lemtingus Lietuvos valstybės atkūrimo įvykius: ekskursija po Vilnių

51
(atnaujinta 15:26 2018.02.13)
Vasario 15, 16 ir 17 dienomis Lietuvos valstybės atkūrimo švenčių proga vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami nemokamai dalyvauti Lietuvos valstybės atkūrimui skirtose ekskursijose

VILNIUS, vasario 13 — Sputnik. Specialiai Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui Vilniuje sukurtas ekskursijos maršrutas, praneša sostinės savivaldybės spaudos tarnyba.

Lietuvos Nepriklausomybės aktas buvo pasirašytas Vilniuje, čia prieš šimtą metų vyko ir dauguma kitų svarbiausių įvykių, suteikusių pagrindą Lietuvos valstybės atkūrimui. To laiko įvykių epicentre buvęs miestas gali daug ką papasakoti šiandieniniams gyventojams ir svečiams. Šias istorijas sužinoti bus galima keliaujant po Vilnių šiuo maršrutu.

Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūra "Go Vilnius" kviečia vilniečius ir miesto svečius maršrutu "100 Lietuvos valstybingumo metų" keliauti savarankiškai arba su gidu.

Maršrutą galima nemokamai parsisiųsti iš interneto svetainės vilnius-tourism.lt arba pasiimti spausdintą leidinį iš bet kurio Vilniaus turizmo informacijos centro. Be to, šiuo maršrutu visus metus ekskursijas ves profesionalūs gidai.

Vasario 15, 16 ir 17 dienomis Lietuvos valstybės atkūrimo švenčių proga vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami Lietuvos valstybės atkūrimui skirtose ekskursijose dalyvauti nemokamai. Ekskursijos vyks lietuvių ir anglų kalbomis. Norintys gali registruotis interneto svetainėje vilnius-tourism.lt nuo vasario 12 dienos.

"Vilniaus pastatų sienos saugo šimtus čia gyvenusių ir tebegyvenančių žmonių istorijų. Kai kurios jų pakeitė Lietuvos istorijos tėkmę. Pasivaikščiojimas šiuo maršrutu leis ne tik geriau pažinti Vilnių ir Lietuvos istoriją, bet ir pajusti tuometinį gyvenimo ritmą ir spalvas", — sakė "Go Vilnius" direktorė Inga Romanovskienė.

Maršrutas kviečia keliauti po vietas, kuriose vyko svarbiausi valstybės atkūrimą nulėmę įvykiai, kur rinkosi lietuvybės puoselėtojai, leido laikraščius, organizavo kultūros įvykius. 

Pasivaikščiojimo metu rekomenduojama užsukti į mažutę Šv. Mikalojaus bažnyčią, kuri papasakos "Dvylikos Viniaus apaštalų" istoriją apie pirmąsias lietuviškas mišias ir pirmąjį lietuvišką dienraštį "Vilniaus žinios". Keliautojai naujoje šviesoje pamatys Lietuvos nacionalinę filharmoniją: šiame pastate XX amžiaus pradžioje įvyko Didysis Vilniaus Seimas, kurio metu pirmą kartą buvo iškeltas Lietuvos politinės autonomijos reikalavimas. Dabartinis Rusų dramos, anuometinis lenkiškas Pohuliankos teatras, atskleis pasakojimą apie 1917-ųjų Lietuvių konferenciją ir Lietuvos Tarybos, įgaliotos atkurti nepriklausomą valstybę, išrinkimą.

51
Tegai:
nemokama ekskursija, Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis, Lietuva, Vilnius
Temos:
Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis (45)
Dar šia tema
Nemokamas viešasis transportas sostinėje Vasario 16-ąją
Amerikiečių aktorė Elliot Page

Filmo "Pradžia" žvaigždė pakeitė lytį ir tapo vyru

(atnaujinta 11:18 2020.12.05)
Socialinių tinklų vartotojai aktyviai aptarinėja netikėtą ir drąsų Holivudo aktoriaus Elliot Page žingsnį

VILNIUS, gruodžio 5 — Sputnik. Amerikiečių aktorė Ellen Page pakeitė lytį ir tapo vyru: dabar filmų "Džuno" ir "Pradžia" žvaigždė turi vardą Elliotas.

Paige išgarsėjo ne tik dėl savo aktorinio talento, bet ir dėl sensacingų prisipažinimų. 2014 metais Paige sukrėtė gerbėjus pasiskelbusi lesbiete. Nuo to laiko visa visuomenė stebėjo jos elgesį, laukė kito "šūvio". Ir tai įvyko.

Svarbi žinia pasirodė Elliot Page socialiniuose tinkluose: kažkada aktorė, o dabar aktorius paskelbė, kad tapo translyčiu vyru ir prisistatė kaip Elliotas.

"Esu tikras laimingas žmogus, nes rašau šias eilutes. Jaučiu neįtikėtiną dėkingumą nuostabiems žmonėms, kurie palaikė mane šiame sprendime. Negaliu išreikšti, kokia laimė pagaliau mylėti save tokį, koks tu esi, ir surasti savo Aš", — rašoma Instagram paskyroje.

Aktorius taip pat pažadėjo padaryti viską, kad pakeistų pasaulį ir suteiktų pagalbą translyčiams asmenims, kenčiantiems nuo priekabiavimų, neapykantos ir smurto.

Tegai:
Holivudas, aktorė
Temos:
Pasinerk į kino pasaulį
Dženifer Lopez ir Aleksas Rodrigesas

Dženifer Lopez papasakojo, kad du kartus atidėjo vestuves dėl COVID-19

(atnaujinta 20:26 2020.12.04)
Amerikiečių dainininkė ir aktorė pažymėjo, jog vestuvės — ne pats svarbiausias dalykas gyvenime, svarbiau — mėgautis vienas kito draugija, leisti laiką kartu ir būti dėkingiems už tai, ką turi

VILNIUS, gruodžio 4 — Sputnik. Amerikiečių dainininkė ir aktorė Dženifer Lopez laidoje "Access Hollywood" papasakojo, kad ji jau du kartus atidėjo savo vestuves su Aleksu Rodrigesu dėl koronaviruso pandemijos.

"Pernai vestuves turėjome atidėti dėl karantino, ir mes darėme tai net du kartus, nes planavome dvi ceremonijas skirtingu laiku. Mes atšaukėme pirmąją, o paskui ir antrąją. Nežinau, ką darysime dabar. Manau, kad reikia pasitikėti aplinkybėmis", — pasidalijo aktorė.

Ji pridūrė, kad daugybė veiksnių turi įtakos tam, kokios galiausiai bus vestuvės: prašmatnios ar kuklios.

"Manau, kad mums reikia tik palaukti. Nėra jokios skubos. Mums viskas gerai. Tai įvyks tada, kai atsiras tokia galimybė", — patikslino 51 metų dainininkė ir aktorė ir pridūrė, kad jai netgi patinka tai, jog jai dabar nereikia planuoti vestuvių renginių.

"Jaučiu, kad nėra būtinybės rengti prašmatnių vestuvių šiuo metu. Tai nėra pats svarbiausias dalykas gyvenime. Svarbu mėgautis vienas kito draugija, leisti laiką kartu ir būti dėkingiems už tai, ką turime", — pasakė Lopez.

Iš pradžių buvo suplanuota, jog vestuvės vyks Italijoje vasarą. Buvęs beisbolininkas Aleksas Rodrigesas pasipiršo Lopez 2019 metais. Iki tol jie jau buvo pora dvejus metus.

Tegai:
COVID-19, JAV, vestuvės, Jennifer Lopez
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Sutuoktiniai

Kaip santuokos metai atsispindi sutuoktinių veide

(atnaujinta 18:07 2020.12.05)
Devintajame dešimtmetyje mokslininkai iškėlė hipotezę, kad po daug santuokos metų vyras ir žmona gali išoriškai būti panašūs į brolį ir seserį

Anksčiau versija buvo patvirtinta, tačiau mokslininkai iš Stanfordo universiteto ja suabejojo: jų duomenimis, sutuoktinių panašumą lemia visiškai kiti veiksniai. Kokie būtent, aiškinosi RIA Novosti autorė Alfija Jenikejeva.

Vienas veidas dviem

1987 m. Mičigano universiteto (JAV) specialistai paprašė savanorių poromis išdėlioti nepažįstamų žmonių nuotraukas. Nuotraukos buvo pasirinkti atsižvelgiant į išorinį panašumą. Pirmoji dalyvių grupė gavo jaunų žmonių ir merginų nuotraukas vestuvių metais, antroji — kuriose jie nufotografuoti po 25 santuokinio gyvenimo metų.

Tie, kurie žiūrėjo jaunavedžių nuotraukas, dažniau klydo ir pateikė tiek mažai teisingų atsakymų, kad tyrėjai juos laikė atsitikimu. Tačiau savanoriai teisingai sudarė pagyvenusias poras. Tuo pačiu metu jie pažymėjo: veido bruožų panašumas nėra toks ryškus — greičiau tos pačios išraiškos ir raukšlės.

Mokslininkai nusprendė: tai yra pakankamas pagrindas hipotezei, kad bėgant metams vyras ir žmona išvaizda tampa panašūs, naudai. Praleisdami daug laiko kartu, sutuoktiniai nesąmoningai kopijuoja vienas kito veido išraiškas. Kaip įrodymą tyrėjai pateikė švedų psichologo Olafo Dimbergo darbą: jo eksperimente savanoriai automatiškai šypsojosi ar niūrėjo, žiūrėdami į žmonių, turinčių tokią išraišką, nuotraukas. Amerikos ekspertai padarė išvadą, kad tos pačios emocijos, patirtos per ilgą gyvenimą kartu, paveikia kraujagysles ir veido raumenis. Todėl nepažįstamas žmogus, žiūrėdamas į sutuoktinius su stažu, randa daug bendro.

Mylėti save

2006 metais Liverpulio universiteto (Britanija) mokslininkai patvirtino savo kolegų amerikiečių išvadas apie išorinį sutuoktinių panašumą. Tiesa, jie reiškinį paaiškino kitaip: jų nuomone, žmogus tiesiog pasirenka sau partnerį panašų į save.

Savanoriams buvo parodytos 320 vyrų ir moterų — susituokusių porų nuotraukos. Tyrimo dalyviai apie tai nežinojo. Jų buvo paprašyta įvardyti apytikslį žmonių nuotraukose amžių, įvertinti jų patrauklumą ir rasti bendrų bruožų.

Savanoriai laikė panašiais tuos vyrus ir moteris, kurie buvo susituokę kelerius metus — ir kuo santuoka ilgesnė, tuo labiau tai buvo pastebima. Tyrėjai padarė prielaidą, kad veido bruožai, panašūs į mūsų pačius, mums atrodo patrauklesni. Todėl išoriškai panašūs žmonės dažniau susituokia, o laikui bėgant panašumas tik stiprėja.

Po ketverių metų šią prielaidą įrodė Ilinojaus universiteto (JAV) mokslininkai. Savanoriai tyrinėjo priešingos lyties nepažįstamų žmonių nuotraukas, tarp kurių buvo ir jų pačių nuotrauka — tik pakeista: kompiuterinė programa mergaites pavertė jaunais vyrais, o vyrus — moterimis. Bet apskritai veido bruožai liko tie patys. Beveik visi dalyviai laikė save patraukliausiais, ir jei tarp nuotraukų vietoj jų atvaizdo atsidūrė (taip pat perdaryta) jų motinos ar tėvo nuotrauka, tada jie pasirinko ją.

Pašalinti žmogiškąjį faktorių

Visai neseniai šias išvadas iš dalies patvirtino Stanfordo universiteto specialistai. Anot jų, žmonės tikrai teikia pirmenybę kuo panašesniems į save partneriams. Tiesa, laikui bėgant panašumas nedidėja, o kai kuriais atvejais, priešingai, mažėja.

Tyrėjai pašalino žmogiškąjį faktorių ir, be savanorių, įtraukė dirbtinį intelektą — VGGFace2 veido atpažinimo algoritmą — analizuoti nuotraukas. Tai, jų nuomone, turėjo garantuoti objektyvesnius rezultatus.

Dalyviai ir kompiuterinė programa ištyrė beveik tūkstančio vedusių vyrų ir moterų vaizdus. Kaip ir 1983 m. tyrime, jie pirmiausia įvertino jaunų žmonių nuotraukas, o po to jų gi nuotraukas po 20–69 metų vedybinio gyvenimo.

Eksperimentas parodė, kad nuotaka ir jaunikis dažniausiai iš tiesų yra panašūs išvaizda — savanoriai ir veido atpažinimo algoritmas padarė tokias išvadas. Tačiau hipotezę, kad vyras ir žmona bėgant metams įgyja daugiau bendrų bruožų, paneigė ir žmonės, ir dirbtinis intelektas. Kai kurie savanoriai netgi pažymėjo, kad po kelerių santuokos metų sutuoktiniai nebėra tokie panašūs vienas į kitą, kaip šeimos gyvenimo pradžioje.

Darbo autoriai pabrėžia: jų išvados negali būti pritaikytos visiems žmonėms planetoje. Pirma, imtis yra nedidelė — tik 517 susituokusių porų. Antra, jie paėmė tik baltų heteroseksualių vyrų ir moterų nuotraukas. Be to, jie neatsižvelgė į tyrinėjusių savanorių amžiųs ir tautybę. O šie veiksniai, pasak mokslininkų, gali turėti įtakos nuotraukų vertinimui.

Tegai:
mokslas, šeima, sutuoktiniai