Projekto Dokumentika mokykloje dalyviai, archyvinė nuotrauka

Kokią Lietuvą, sulaukusią šimto metų, mato moksleiviai, atskleis dokumentika

56
(atnaujinta 17:58 2018.03.03)
Visi 7–12 klasių Lietuvos moksleiviai kviečiami savarankiškai kurti video darbus tema "LIETUVA. 100. MES" ir dalyvauti geriausio trumpo dokumentinio filmo konkurse bei laimėti 100 eurų vertės prizą

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Įvairių Lietuvos mokyklų moksleiviai jau ketvirtą kartą dalyvaus kūrybinėse kino dirbtuvėse su profesionaliais kino režisieriais Andriumi Blaževičiumi ir Maratu Sargsyanu, praneša Lietuvos kinos centro spaudos tarnyba.

Kino juosta, archyvinė nuotrauka
© Photo : из архива Госфильмофонда России

Tai tęstinio Lietuvos kino centro inicijuoto kino edukacijos projekto "Dokumentika mokykloje" dalis. Kita šio projekto dalis — video darbų konkursas, kuriame vyresniųjų klasių moksleiviai kviečiami savarankiškai kurti video darbus ir dalyvauti geriausio trumpo dokumentinio filmo konkurse bei laimėti 100 eurų vertės prizą.

Daugiau nei per mėnesį režisieriai Andrius Blaževičius ir Maratas Sargsyanas apsilankys dešimtyje Lietuvos mokyklų Marijampolėje, Ukmergėje, Radviliškyje, Pakruojyje, Plungėje, Klaipėdoje, Jurbarke, Vilniuje, Panevėžio ir Ukmergės rajonuose.

Dalyvaudami jų vedamose kūrybinėse kino dirbtuvėse moksleiviai turės galimybę patys patirti, kaip žingsnis po žingsnio gimsta filmas, susipažins su kino gamybos terminais, filmo kūrimo etapais, išbandys kino profesijas (režisieriaus, operatoriaus, dailininko, montažo, garso režisieriaus ir kitas), naudos tikrą kino techniką. Taip pat moksleiviai susipažins su dokumentinio kino specifika, o kurdami savo filmus ieškos aktualių temų ir herojų.

Šių metų konkurso tema — "LIETUVA. 100. MES". 2018 metais minimas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis. Tai galimybė apmąstyti, kaip pasikeitė Lietuva per šį laikotarpį. Kokią Lietuvą, sulaukusią šimto metų, mato moksleiviai, ką šis šimtmetis reiškia jiems. Nebūtinai tai svarbūs istoriniai įvykiai, ryškūs pasikeitimai ar dideli pasiekimai, gal tiesiog atspindžiai mažose įprasto gyvenimo detalėse. Juk Šimtmetis — ne tik minėjimai ir šventės. Šimtmetį gyvename kasdien, jis yra čia ir dabar, aplink mus su kasdieniais mūsų pasirinkimais.

Dalyvavimas video darbų konkurse — tai galimybė išbandyti savo jėgas kine, kuriant trumpą dokumentinį filmą. Konkurso dalyviai — visi 7-12 klasių Lietuvos moksleiviai. Konkurse galima dalyvauti ir individualiai, ir subūrus komandą.

Vertinant konkurso dalyvius darbus, bus atsižvelgiama į pasirinktos idėjos originalumą, kino dokumentikos pobūdį, kūrybiškumą, vaizdų išraiškingumą, techninį išbaigtumą. Filmo trukmė — ne ilgesnė nei penkios minutės. Konkurso dalyviai bus pakviesti į apdovanojimų ceremoniją, geriausio filmo autoriui bus įteiktas 100 eurų vertės prizas laisvalaikio pramogoms. 

Kino edukacijos projekto "Dokumentika mokykloje" tikslas — ugdyti moksleivių mąstymo "judančiais vaizdais" įgūdžius, lavinti jų vizualinę kalbą, supažindinti ir sudominti moksleivius kino dokumentika, skatinti išmokti kūrybiškai panaudoti skaitmenines technologijas, formuoti bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius.

56
Tegai:
geriausio trumpo dokumentinio filmo konkursas, dokumentinis filmas, moksleiviai, "Dokumentika mokykloje", Lietuva
Temos:
Pasinerk į kino pasaulį (180)
Dar šia tema
Lietuvoje startavo bandomasis projektas: mokyklose jau veikia kino klubai
Roš ha-šanos ( žydų Naujųjų Metų šventė) minėjimas Umane

"Rusija nustebino". Kaip pasikeitė neapykanta žydams pasaulyje

(atnaujinta 13:06 2021.04.11)
Dabar apskritai antisemitizmo yra mažiau, tačiau nuo to netampa lengviau, sako Kantoro centro tyrėjai

2020 metų ataskaitoje apie neapykantos žydams atvejus pažymima, kad daugelyje šalių įvyko reikšmingų pokyčių. Kokios būtent — RIA Novosti autoriaus Antono Skripunovo medžiagoje.

Neapykanta užrakinta

Dėl pandemijos visi, taip pat ir antisemitai, buvo faktiškai užrakinti, dėl to sumažėjo neapykantos žydų atžvilgiu pagrindu padarytų nusikaltimų skaičius. 2020 metais užfiksuota apie 370 fizinių išpuolių prieš žydus. Metais anksčiau jų buvo beveik šimtu daugiau. Padėtis žymiai pagerėjo Prancūzijoje ir Didžiojoje Britanijoje, kurios dar neseniai buvo ksenofobiškiausių šalių sąrašo lyderės.

Tačiau džiuginantys skaičiai yra klaidinantys. "Žinoma, viešoji erdvė tapo saugesnė dėl karantino. Tačiau žydų nekenčiantys žmonės sėdėjo namuose prie savo kompiuterių, jie turėjo laisvą prieigą prie interneto. Kaip rezultatas išaugo žodinių išpuolių skaičius", — sako profesorė Kantoro centro direktorė Dina Porat.

Taigi, pažymi tyrėja, antisemitizmas pasikeitė. Jei XX amžiuje agresija išsiliejo gatvėje, kai buvo niokojamos žydų parduotuvės, išniekinami kapai ir sinagogos, dabar priešiškumas išreiškamas internete. Ir ne tik įžeidžiančiais komentarais socialiniuose tinkluose. Pandemija sukėlė precedento neturintį susidomėjimą įvairiomis sąmokslo teorijomis. Populiariausi iš jų — antisemitinės. Pavyzdžiui, žydai dažnai vadinami "pagrindiniais koronaviruso nešiotojais" arba kaltinami "slapta sukūrę veiksmingą vaistą tik savo tautai".

"Įvairūs nebūti dalykai greitai plinta šiuolaikinių technologijų dėka. Jie sukelia visiškai naujas agresijos pasireiškimo formas. Vienas iš jų yra "zoom-bombardavimas": radikalai įsiveržia į apvalius stalus, kuriuose dalyvauja rabinai, arba į uždaras bendruomenių konferencijas Zoom platformoje", —  pasakoja profesorė Porat.

Priešingai nei tikėtasi

Atrodytų, kad Kantoro centro duomenys apie antisemitų perėjimą į Internetą turėtų šiek tiek nuraminti žydų bendruomenes. Bet ne. Priešingai nei tikėjosi mokslininkai, ksenofobams dažnai nepakanka "neapykantos nuotoliniu būdu". Tai aiškiausiai rodo padėtis Vokietijoje, kur per pastaruosius metus padaugėjo išpuolių: beveik šešiasdešimt incidentų, tai yra vienuolika procentų daugiau nei 2019 m.

Holokausto aukų atminimo diena Vilniuje
© Sputnik / Владислав Адамовский

"Nusikaltimus daugiausia vykdo dešinieji radikalai, taip pat islamistai. Tačiau tai tik paviršutiniški duomenys. Reikalas yra tame, kad policija paprastai nenurodo, kas tiksliai dalyvavo išpuoliuose", — skundžiasi Dina Porat.

Be to, antisemitinius išsišokimus nutyli patys žydai. Tyrėjų teigimu, tik kas ketvirtas bendruomenės narys kreipiasi į policiją. Todėl realus nusikaltimų skaičius yra daug didesnis. Ir ne tik Vokietijoje, bet ir visoje Europoje.

"Mes, žinoma, sustiprinome sinagogų saugumą, tam išleidome daug pinigų. Tačiau saugumo jausmas per šiuos metu taip ir neatėjo pas mus", — apgailėstauja Leipcigo bendruomenės vadovas rabinas Žoltas Bala.

Trys antisemitizmo bangos

Įdomu tai, kad jau antrus metus iš eilės JAV išlieka nepakantumo reitingo lyderėmis. 2020 metais ten buvo daugiau nei šimtas fizinių išpuolių prieš judaizmo pasekėjus. O žodinės agresijos apraiškos ir visiškai negalima suskaičiuoti. Neapykantą pirmiausia paskatino pandemija, kaip ir daugelyje pasaulio šalių. Tačiau vasarą, kai koronaviruso tema trumpam nutilo, kilo aktyvumas dėl judėjimo "Black Lives Matter".

"Po Džordžo Floido mirties žydai buvo apkaltinti tuo, kad jie simbolizuoja "baltąją pranašumą", kad jie yra pagrindiniai vergų savininkai ir apskritai įkūnija rasizmą Valstijose. Tai gana absurdiški pareiškimai", — komentuoja ksenofobijos specialistas Arijė Zukermanas.

Участники акции протеста в городском парке South Park Blocks в Портленде
© Sputnik / Стрингер
Protesto akcijos dalyviai parke South Park Blocks Portlande

O jau rudenį pagrindiniu konfliktų kurstytoju tapo grupuotė "Qanon", kurios šalininkai mano, kad pasaulį valdo "slapta pedofilų satanistų klika". Sektos nariai skleidė įvairias teorijas apie "sionistų dominavimą Vašingtone" ir ne kartą šaukė įžeidžiančius šūkius Amerikos miestų gatvėse. Be to, anot žiniasklaidos pranešimų, jie buvo aktyviausi išpuolių prieš Kapitolijų dalyviai prieš keturis mėnesius.

Nusivylimas

Be Jungtinių Valstijų, spartų antisemitizmo apraiškų augimą parodė Ukraina. Jis išsiskiria kaimynų fone, kur priešiškumo lygis jau keletą metų išlieka žemas. Duomenys nustebina tyrinėtojus: juk tai vienintelė šalis, išskyrus Izraelį, kuriai vadovauja žydas. Prezidentas Vladimiras Zelenskis visaip pabrėžė savo kilmę, kuo nudžiugino žydus. Su juo buvo siejamas situacijos pagerėjimas — visų pirma, Ukrainos sukilėlių armijos* veikėjų, ant kurių rankų yra dešimčių tūkstančių žydų kraujas, šlovinimo klausimais.

Ugnis Holokausto aukoms pagerbti, archyvinė nuotrauka
© CC BY-SA 2.0 / Adam Jones / Memorial Star of David - Holocaust Museum - Odessa - Ukraine

Bet, priešingai sveikam protui, svastikos ant Ukrainos sinagogų 2020 metais piešti nenustojo. Ypač po skandalo rugpjūčio pabaigoje su hasidais, atvykusiais į Umaną aplankyti dvasinio lyderio kapo. Nepaisant išaugusio koronaviruso atvejų skaičiaus, jiems buvo leista atvykti į šalį. Kas, žinoma, supykdė vietinius gyventojus. Be to, antisemitines nuotaikas dažnai kurstė valdžia.

O prieš porą mėnesių Ukrainos valdininkai visiškai susivaidijo su žydų pasauliu. Priežastimi tapo futbolo arenai Ternopilyje Romano Šuchevičiaus — SS hauptmano*, stovėjusio už 1943 metų "Volynės žudynių", vardo paskyrimas. Po to valdžia pranešė apie planus pervadinti stadioną Lvove Stepano Banderos garbei.

Tokios iniciatyvos, kaip pažymi tyrėjai, tik sustiprina antisemitinius jausmus tarp paprastų piliečių. Ukraina yra tarp tų šalių, kur kasdienis antisemitizmas yra gana stiprus. Kažkada panaši situacija buvo ir Rusijoje. Tačiau pastarieji metai, pasak Kantoro centro specialistų, pakeitė situaciją.

"Valdžia ir teisėsaugos institucijos tapo rimtesnės kasdienio antisemitizmo atžvilgiu. Jų reakcija į tokios neapykantos formos apraiškas yra visiškai kitokia. Ir žmonės, tai matydami, supranta, kad turi būti daug atsargesni", — konstatuoja ekspertė Ina Štakser.

Ar yra sprendimas?

Specialistai tikisi, kad situaciją galima pakeisti ir kitose šalyse. Pirma, politiniu lygmeniu: vis daugiau valstybių priima darbinį antisemitizmo apibrėžimą, kurį parengė Europos žydų kongresas. Tai padeda teisėsaugos institucijoms ir teismams daug greičiau pateikti teisinį atskirų išpuolių prieš žydus atvejų įvertinimą.

Antra, būtent 2020 metais didžiausios interneto platformos — pirmiausia "Google", "Twitter", "Facebook" — įvedė griežtą išpuolių Internete kontrolę. Tačiau tai galutinai neišspręs problemos, mano Europos žydų kongreso prezidentas Viačeslavas Mošė Kantoras: "Antisemitizmo kurstymas tiesiog pereis į pogrindį, į alternatyvias platformas".

Jo nuomone, pagrindinis būdas įveikti išankstinius nusistatymus — žmonių švietimas. Visų pirma jaunimo, kuris vis labiau pamiršta ir Holokausto tragediją, ir apskritai siaubingus Antrojo pasaulinio karo įvykius. Kas nepriimtina.

* Rusijoje uždrausta ekstremistų organizacija.

Tegai:
antisemitizmas, žydai
Vilnius

Ruošdamasis 700-mečiui Vilnius kviečia pasivaikščioti po 7 istorines epochas

(atnaujinta 20:18 2021.04.10)
Pirmasis virtualus turas kvies keliauti po XIV amžiaus Vilnių ir sužinoti ne tik tai, ką slepia seniausia katalikų šventovė, bet ir kodėl, spėjama, lietuviai neaugino barzdų

VILNIUS, balandžio 10 — Sputnik. Vilnius pristato projektą "7 kelionės kryptimi — Vilnius 700", skirtą gyventojams atrasti paslaptingą miesto praeitį ir virtualiai aplankyti žymiausius Vilniaus objektus, praneša miesto savivaldybės spaudos tarnyba. 

Šis projektas yra viena iš pasirengimo artėjančiam Vilniaus 700 metų jubiliejui, kuris vyks 2023-iaisiais, dalių. Reikšmingai šventei sostinė ruošiasi jau dabar — siekiama sukurti įspūdingą gimtadienio atmosferą, atspindinčią miesto dvasią.

Virtualios kelionės per epochas

Vilniaus turizmo ir verslo plėtros agentūros "Go Vilnius" pristatomas projektas "7 kelionės kryptimi — Vilnius 700" kas savaitę apžvelgs vis kitą Lietuvos sostinei svarbų laikotarpį ir kvies pamatyti virtualų turą išgirstant netikėčiausias Vilniaus istorijas. Išėję virtualiai pasivaikščioti Vilniaus gatvėmis, miestiečiai nuo šiol galės saugiai leistis į kelionę per epochas ir patirti 7 skirtingus sostinės veidus: pažvelgs į Vilnių kaip legendų miestą, taip pat kaip į žmonių, gastronomijos, apsipirkinėjimo, modernizacijos centrą.

Keliaujant vis kitais virtualiais maršrutais bus galimybė pajusti skirtingų istorinių laikmečių aktualijas — suprasti, kas formavo šiandieninį miestą, patirti nekasdienių nuotykių. Pavyzdžiui, pamatyti, kaip prieš akis išdygsta didingi rūmai su apelsinmedžių giraitėmis, pasisveikinti su Vytautu Didžiuoju, papuotauti su garbingais didikais, gatve prasilenkti su abitus vilkinčiais vienuoliais ar iš paviljonų madingiausiais šilkais viliojančiais prekybininkais.

"Gali būti, kad vaikščiodami Vilniaus gatvėmis nė nenutuokiate, kokias istorijas slepia praeinami pastatai, memorialinės vietos. Sukūrę septynis virtualius teminius maršrutus, apimančius epochas nuo XIV iki XX amžiaus, norime pakviesti vilniečius ir miesto svečius dažniau apsidairyti ir geriau pažinti savo mylimą miestą bei drauge kurti tokią Vilniaus istoriją, apie kurią pasakotų ateities kartos", — sako "Go Vilnius" vadovė Inga Romanovskienė.

Anot jos, vilniečiams ir miesto svečiams visi septyni virtualūs maršrutai bus pristatomi kas savaitę, palaipsniui leidžiant susipažinti su Vilniumi nuo seniausių epochų iki naujųjų amžių.

Pirmajame ture — mistinis Vilniaus miesto atsiradimas

Pirmajame ture bus kviečiama virtualiai nusikelti į XIV a. Vilnių — tokį, koks jis pirmą kartą aprašytas didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškuose ir išlikęs seniausiai aptinkamuose šaltiniuose. Anot istorikės Lukos Sinevičienės, prieš beveik 700 metų ant septynių kalvų, stūgaujant geležiniam vilkui, gimė miestas, kuriam buvo lemta garsinti Lietuvos vardą visame pasaulyje. Jau tuomet Vilnius buvo nepaprastas miestas, dar viduramžiais subūręs įvairias kultūras ir religijas.

Turo metu žiūrovai bus kviečiami kartu aplankyti ir kitas ryškiausias epochos vietas — išgirsti legendą apie vieną seniausių Vilniaus cerkvių, kuri, manoma, buvo pastatyta pagonių dievo Ragučio šventyklos vietoje, sužinoti Medeinės skulptūros istoriją, apžiūrėti XIV a. pylimų vietos liekanas, o apsilankius Šv. Dvasios cerkvėje sužinoti, kodėl lietuviai neaugino barzdų.

Virtualus turas po XIV a. Vilnių užbaigiamas pasakojimu apie Vilniaus Dievo Motinos Ėmimo į Dangų katedrą, tragišką Kreivosios pilies istoriją, Trijų kryžių kalno atsiradimą bei pagonišką Verkių apylinkių kilmę.

Pirmąjį turą galima pamatyti apsilankius portale www.700vilnius.lt.

Tegai:
istorija, Vilnius
Antarktida, archyvinė nuotrauka

Mokslininkai aptiko Antarktidos ledo šelfo griūties grėsmę

(atnaujinta 13:03 2021.04.11)
Naujas tyrimas parodė, kad daugiau nei trečdalis Antarktidos ledo šelfo ploto gali sugriūti į jūrą, jei pasaulinė temperatūra pakils keturiais laipsniais aukščiau.

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Jei temperatūros pakilimą pavyks išlaikyti Paryžiaus susitarime nustatyto dviejų laipsnių lygio lygyje, teritorija, kuriai gresia griūtis, bus perpus mažesnė, taip išvengiant katastrofiško jūros lygio kilimo. Straipsnis su rezultatais buvo paskelbtas leidinyje "Geophysical Research Letters".

Arktis
© Sputnik / Валерий Мельников

Didžiosios Britanijos mokslininkai iš Redingo universiteto, pasitelkdami moderniausius aukštos skiriamosios gebos regioninio klimato modeliavimo metodus, sukūrė prognozuojamą padidėjusio lydymosi ir vandens nuotėkio poveikio Antarktidą supančių ledo lentynų stabilumui modelį.

Autoriai nustatė, kad 34 procentams visų Antarkties ledo šelfų, įskaitant 67 Antarkties pusiasalio ledo šelfus, gresia destabilizacija, jei planetos temperatūra pakils keturiais laipsniais Celsijaus.

Mokslininkai nustatė, kad didžiausia rizika yra didžiausiam Antarkties pusiasalio ledynui Larsen C. 2017 metais nuo jo atsiskyrė didžiulis ledkalnis, kuris ledyno plotą sumažino 12 proc. Shackleton, Pine Island ir Wilkins ledynams taip pat gresia pavojus dėl jų geografinės padėties ir reikšmingo numatomo nuotėkio.

Kiekvieną vasarą ledas tirpsta ant ledo šelfo paviršiaus, vanduo teka į plyšius ir kaupiasi sniego oro kišenėse, kur žiemą vėl užšąla. Tačiau tais metais, kai vasarą ištirpsta daug ledo, vanduo plyšiais ledynų paviršiuje teka, juos gilindamas ir platindamas, kol galiausiai virsta plyšiais, kurie suskaldys ledyną.

"Mes žinome, kad kai ledo šelfų paviršiuje kaupiasi ištirpęs ledas, tai gali sukelti staigų jų skilimą ir griūtį", — universiteto pranešime spaudai sakė viena tyrimo autorių meteorologė Ella Gilbert. — Numatome Antarkties ledo šelfo nuosmukį, o naujame tyrime mes naudojame naujausius modeliavimo metodus, kad atskleistume detales ir pateiktų tikslesnes prognozes".

Mokslininkai mano, kad jei vanduo reguliariai kaupiasi ant ledo šelfo paviršiaus, jis greičiausiai sugrius. Būtent taip nutiko 2002 metais "Larsen B" ledo šelfe, kuris išsiskyrė po kelių šiltų metų iš eilės. Jo žlugimas paskatino žemyninių ledynų judėjimą link jūros, kur dėl to iškrito milijardai tonų ledo.

"Ledo šelfai yra svarbūs buferiai, užkertantys kelią laisvam ledynų srautui iš sausumos į vandenyną, dėl kurio kyla jūros lygis. Jei temperatūra ir toliau kils dabartiniu greičiu, per ateinančius dešimtmečius galime prarasti daugiau Antarkties ledo šelfų nei bet kada anksčiau. Turime įsisąmoninti pasaulinės temperatūros kilimo ribojimo svarbą, jei norime išvengti blogiausio klimato kaitos poveikio", - sako dr. Gilbert.

Tegai:
Antarktida