KAM pastatas šv. Ignoto g. 8, nuotrauka iš įvykio vietos

Daugiau nei 200 žmonių apsilankė KAM pastate "Open House Vilnius" metu

30
(atnaujinta 16:28 2018.04.29)
Krašto apsaugos ministerija dalyvavo atviros architektūros savaitgalyje ir visuomenei atvėrė 20 metų projektuoto pastato, kuriame dabar įsikūrusi Lietuvos kariuomenės kanceliarija, duris

VILNIUS, balandžio 29 — Sputnik. Krašto apsaugos ministerija, prisijungdama prie jau tradiciniu tapusio atviros architektūros savaitgalio "Open House Vilnius" renginio, balandžio 28 dieną miesto gyventojams atvėrė savo pastato duris, praneša KAM spaudos tarnyba.

Apie 220 iš anksto užsiregistravusių žmonių, lydimi "Open House Vilnius" gidų ir savanorių, turėjo galimybę susipažinti su unikalia pastato, įsikūrusio šv. Ignoto g. 8, architektūra ir interjeru.

LAnkytojai KAM pastate šv. Ignoto g. 8
LAnkytojai KAM pastate šv. Ignoto g. 8

Pastatų kompleksas, kurį užima Krašto apsaugos ministerija, yra Vilniaus senamiestyje, šalia buvusios miesto sienos Totorių vartų. Komplekse ryškūs architektūros istorijos ženklai: viduramžių miesto sienos ir pastatų fragmentai. Naujausias šio istorinio komplekso akcentas — architektės Elenos Nijolės Bučiūtės suprojektuotas administracinis pastatas.

Šis pastatas projektuotas net 20 metų, nuo 1977 iki 1997 metų. Per tą laiką keitėsi ne tik santvarkos — nuo sovietmečio iki Lietuvos nepriklausomybės, bet ir architektūros stiliai — nuo modernizmo iki postmodernizmo. Keitėsi ir pastato paskirtis. Šiandien šis pastatas priklauso Krašto apsaugos ministerijai, čia yra įsikūrusi Lietuvos kariuomenės kanceliarija.

KAM pastato architektūra
KAM pastato architektūra

Krašto apsaugos ministerija atviros architektūros savaitgalyje "Open House Vilnius" dalyvauja nuo 2015 metų. Renginio tikslas — suteikti galimybę kiekvienam iš arčiau pažinti šiuolaikišką ir išskirtinę Vilniaus miesto architektūrą ir aplankyti pastatus, kurie įprastai yra visiškai ar iš dalies neprieinami visuomenei. Šį savaitgalį "Open House Vilnius" sudaro galimybę aplankyti net 62 Vilniaus objektus, pastatytus Vilniuje per kelis pastaruosius dešimtmečius.

30
Tegai:
Open House Vilnius, Krašto apsaugos ministerija (KAM), Lietuva, Vilnius
Temos:
Yra ką pamatyti: parodos Lietuvoje (88)
Dar šia tema
Prezidento rūmų kiemą ir istorinį parką galima lankyti nemokamai
Vilniuje vyks spalvingas judesio performansas "Kūnai miesto erdvėse"

Nicole Kidman suvaidino rusę Mašą naujame seriale video

(atnaujinta 11:00 2021.05.04)
Aktorė seriale suvaidino sveikatingumo centro direktorę, emigrantę iš Rusijos, kuri savo praktikoje naudoja netradicinius psichoterapinius metodus

Išleistas naujo serialo su Nicole Kidman anonsas. Aktorė suvaidino pagrindinį vaidmenį Lianos Moriarty romano "Devyni visiškai nepažįstami žmonės" (angl. "Nine Perfect Strangers") ekranizacijoje.

Megapolių gyventojai atvažiuoja į sveikatingumo centrą. Jie tikisi įveikti stresą ir pradėti naują gyvenimą. Kidman herojė — pansionato direktorė, emigrantė iš Rusijos vardu Maša. Sprendžiant iš anonso, jos psichoterapiniai metodai toli gražu nėra tradiciniai.

Nicole Kidman taip pat suvaidino pagrindinį vaidmenį kito Lianos Moriarty romano — "Didelio mažo melo" (angl. "Big Little Lies") ekranizacijoje. Už Celestos Wright, kuri tapo savo vyro smurtautojo auka, vaidmenį ji 2018 metais gavo "Auksinio gaublio" apdovanojimą mini serialo ar filmo per televiziją geriausios aktorės nominacijoje.

Be Nicole Kidman seriale "Devyni visiškai nepažįstami žmonės" suvaidino Melissa McCarthy, Luke'as Evans'as, Samara Weaving ir kiti. Projektas bus išleistas "Hulu" platformoje. Kol kas premjeros data neskelbiama.

Tegai:
kinas
Temos:
Pasinerk į kino pasaulį
Dar šia tema
Pugačiova nusifilmavo vaizdo klipe Kozlovskio filmui "Černobylis"
Paaiškėjo, koks filmas atidarys Kanų kino festivalį
Ryškiausios 93-osios "Oskarų" apdovanojimų ceremonijos suknelės
Lietuvos dailininkas Valentinas Antanavičius

Lietuvos dailininkas Valentinas Antanavičius mini 85-ąjį jubiliejų

(atnaujinta 14:57 2021.05.03)
Tapytoją, asambliažų kūrėją, scenografą, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą, ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Riterio kryžiumi apdovanotą Antanavičių jubiliejaus proga pasveikino Kultūros ministerija ir ir artimieji

VILNIUS, gegužės 2 — Sputnik. Šiandien tapytojas, scenografas, asambliažų kūrėjas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Valentinas Antanavičius švenčia 85-metį.   

Jubiliejaus proga dailininką pasveikino Kultūros ministerija.

"Turbūt daugeliui žmonių jūsų kūryba pirmiausia asocijuojasi su nonkonformistine laikysena, dėl kurios savo kritinių metaforų kupinus darbus plačiajai visuomenei galėjote pristatyti tik mūsų nepriklausomybės atkūrimo priešaušriu. Šiandien bene geriausiai esate žinomas ir atpažįstamas kaip talentingas asambliažų kūrėjas, kuriuose savita maniera aktualizuojate mūsų kasdienybės reiškinius. Sveikindamas šios sukakties proga linkiu Jums negęstančios kūrybinės ugnies, jėgų ir idėjų naujiems prasmingiems darbams", — sakoma kultūros ministro Simono Kairio sveikinime.

Lietuvos politinis veikėjas, kalbininkas, filologijos pedagogas Arvydas Vidžiūnas pasveikino dailininką ir pasidalijo Antanavičiaus padaryto asambliažo nuotrauka.

Nuoširdžiausius sveikinimus jubiliatui siunčia kolegos, draugai ir artimieji.

Valentinas Antanavičius gimė 1936 metų gegužės 2 dieną Kušlikių kaime (Šakių apskr.). 1962 metais baigęs studijas Lietuvos valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija), pradėjo dėstyti M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje, nuo 1988 metų dėsto Vilniaus dailės akademijoje (nuo 1995 metų docentas). Nuo 1962 metų dalyvauja parodose; surengė virš 20 personalinių parodų. Nuo 1964 metų yra Lietuvos dailininkų sąjungos narys.

1992 metais dailininkas buvo apdovanotas Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premija, 2006 metais — ordinu "Už nuopelnus Lietuvai" Riterio kryžiumi.

Dailininko kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Tretjakovo galerija Maskvoje, Malborko pilies muziejus Lenkijoje, Zimmerli dailės muziejus JAV ir kiti.

Antanavičius sukūrė tapybos paveikslų, asambliažų, estampų, scenovaizdžių.

Dailėtyrininkas Alfonsas Andiuškevičius apie Antanavičiaus kūrybą rašė: "Raišku, lakoniška, paprasta. Antanavičius naudojasi asambliažo technika. Labai svarbus jos principas — perkelti objektą iš vienos sistemos į kitą taip, kad jis, šauniai funkcionuodamas naujojoje, vis dėlto primintų, iš kur yra paimtas; ir juo netikėtesnis šitas šuolis (t. y. nenuspėjamesnė naujoji sistema ir funkcijos), juo didesnis efektas".

Tegai:
menas, Lietuva
Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Džo Baidenas

JAV prezidento vizitas Lietuvoje "jau nebėra fantazija", pareiškė Nausėda

(atnaujinta 19:24 2021.05.11)
Pastaruoju metu respublika dėjo daug pastangų, kad po kelerių metų Vilniuje būtų surengtas NATO viršūnių susitikimas, sakė valstybės vadovas

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad galimybės, jog Lietuvą 2023 metais aplankys jo kolega Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Džo Baidenas, nereikėtų laikyti "fantazija". Tai jis pareiškė per diskusiją apie Lietuvos užsienio politikos perspektyvas, kurią transliavo Rytų Europos studijų centras (RESC) savo paskyroje Facebook

Pasak Lietuvos vadovo, pastaruoju metu Lietuva dėjo daug pastangų, kad po kelerių metų Vilniuje būtų surengtas NATO viršūnių susitikimas.

"Mes šiuo klausimu dirbame jau nuo praėjusių metų, tik pernelyg daug apie tai nekalbėjome ir šiandien apie tai dar labai garsiai trimituoti neverta, nes sprendimai nėra priimti", – sakė Nausėda.

Prezidentas akcentavo, kad atliktas darbas jau duoda tam tikrų rezultatų.

"Darbas, kurį padarėme, jau duoda tam tikrą įdirbį, ir aš tikiu, kad 2023 metais NATO viršūnių susitikimas Vilniuje nebėra kažkokia fantazija. Tai yra realus klausimas, dėl kurio bus apsispręsta ateityje. 2022 metais jau yra nuspręsta, kur tai bus, o 2023 metais  [...] Vilnius gali įgyti šią garbę ir šią atsakomybę pamatyti visus, įskaitant ir JAV prezidentą. Reikalingas politinis, diplomatinis darbas ir visos institucijos įsijungia į tai ir visos nuoširdžiai vieningai dirba", – sakė Nausėda.

Baltijos šalys paprastai ragina NATO šalis bendradarbiauti gynybos srityje ir dalyvauti bendrose pratybose, vadovaujantis tuo, kad neva egzistuoja nuolatinė Rusijos "grėsmė".

Tuo tarpu Maskva ne kartą pareiškė, kad neketina nieko pulti ir yra suinteresuota ramia situacija pasienyje. 

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas jau pareiškė, kad iš tikrųjų NATO puikiai supranta, jog Maskva nesiruošia pulti, ir tiesiog naudojasi pretekstu apie grėsmę, kad parduotų ginklus ir dislokuotų kuo daugiau technikos šalia Rusijos sienų.

Tegai:
Vilnius, Gitanas Nausėda, JAV, Lietuva
Dar šia tema
Nausėda papasakojo, kokios vakcinos turėtų būti ES "žaliajame pase"
Nausėda paragino ES lyderius išreikšti solidarumą su Čekija
Nausėda pareiškė, kad Rusija išlieka pagrindine grėsme NATO