Palangos kurorto šventė, archyvinė nuotrauka

Palangoje savaitgalį šurmuliuos Kurorto šventė

41
(atnaujinta 18:33 2018.05.22)
Kurorto šventėje bus visko: ir geros muzikos, ir meno parodų, ir sporto, šurmuliuos kermošius, tad veiklos ras ir mažas, ir didelis, o šeštadienio vakarą dangų nušvies fejerverkas

VILNIUS, gegužės 22 — Sputnik. Palanga sutinka vasarą — apie tai didžiausias šalies kurortas garsiai paskelbs jau šį penktadienį, gegužės 25-27 dienomis pakviesdamas į Kurorto šventę, praneša miesto savivaldybės spaudos tarnyba.

Tris dienas šurmuliuosianti šventė siūlys mėgautis išties turininga šventine programa, kad įdomios veiklos Palangoje atrastų įvairaus amžiaus ir pomėgių vietos gyventojai ir svečiai.

Šventėje laukiama per penkis tūkstančius dalyvių, įvyks daugiau nei šimtas renginių. Palangiškius ir miesto svečius džiugins sporto, kultūros renginiai, spektakliai, unikalios parodos, įvairūs koncertai — nuo folkloro iki populiariosios muzikos.

"Rengdami Kurorto šventės programą kėlėme sau tikslą suderinti kuo daugiau skirtingo žanro renginių, kad Kurorto šventė būtų įvairialypė. Norime kartu su palangiškiais pasidžiaugti, o taip pat — kurorto svečiams parodyti tai, ką mūsų krašte turime gražiausio. Todėl šventės metu bus apstu tiek populiariosios muzikos, tiek ir folkloro, sporto renginių, parodų. Pristatysime ir patyrusius scenos grandus, ir jaunuosius Palangos talentus, jau šiandien ryškiai spindinčius Lietuvos muzikos pasaulyje", — sakė vienas ir šventės organizatorių Nerijus Stasiulis.

Penktadienį, gegužės 25 dieną, be kitų renginių, Palangoje skambės liaudies muzika — Palangos folkloro kolektyvas "Mėguva", šiemet minintis trisdešimtąjį veiklos jubiliejų, pakvies į modernizuoto folkloro koncertą "Išgirsk šimtmečio jūrą". Į Palangą ta proga atvyks liaudies muzikos ansambliai iš Kauno, Šilalės, Priekulės, Kretingos, Klaipėdos, savo programas pristatys ir Palangos kolektyvai.

Penktadienio vakaro kulminacija taps ekspresyvios folkloro muzikos grupės "Žalvarinis" koncertas, publikos dėmesio lauksiantis Jūratės ir Kastyčio skvere.

Šį kolektyvą vėliau pakeis šokėjai — nuo 21:30 iki 23:00 skvere numatoma ZUMBA šokių naktis.

Sveikatingumą, sveiką gyvenseną bei sportą pamėgusieji Kurorto šventėje taip pat nenuobodžiaus — kartu su Kurorto švente Palangoje vyks festivalis "Sportas visiems".

Festivalį "Sportas visiems" galima vadinti savotiškomis olimpinėmis žaidynėmis, skirtomis ne profesionaliems sportininkams, o mėgėjams. Šio festivalio organizatoriai visiems norintiems siūlys savo jėgas išmėginti įvairiose sporto rungtyse — iš viso "Sportas visiems" surengs per septyniasdešimties sporto šakų varžybas. 

Be kitų atrakcijų, Kurorto šventėje dėmesys skiriamas ir populiariajai muzikai — šeštadienį  Palangoje vyks vaikų ir jaunimo šokių konkursas "Ant bangos", kurio metu šokėjai varžysis įvairiausiuose šokių stiliuose ir žanruose — nuo populiariojo, šiuolaikinio šokio iki jaunimo pamėgtų gatvės šokių.

Šeštadienio vakare, 18:00, Jūratės ir Kastyčio skvere įrengtoje scenoje vyks iškilmingas Kurorto šventės atidarymas, kurį praturtins miesto vadovų ir svečių sveikinimo žodžiai, Mėlynosios vėliavos įteikimo ceremonija, Palangos miesto garbės piliečio, Palangos miesto partnerio Simrishamno (Švedija) gyventojo Larso Tomo Larsono dovana švenčiančiai Palangai — Simrishamno orkestro 40-mečio jubiliejinis koncertas.

Kurorto šventėje pristatant populiariąją muziką, bus akcentuojama atlikėjų patirtis ir jaunystė — Jūratės ir Kastyčio skvere įrengtoje scenoje vienas kitą keis jaunieji Palangos talentai — moksleiviai, jaunimo grupės. Scenoje pasirodys "Lietuvos balso 2012" dalyvė Elvina Milkauskaitė bei 2017-ųjų "Lietuvos balso" finalininkė Paulina Skrabytė, o šiuos muzikinius pasirodymus vainikuos Lietuvos popmuzikos žvaigždė, mininti 45-ąjį savo sceninės veiklos sezoną, — Edmundas Kučinskas. 

Artėjant vidurnakčiui Kučinską scenoje pakeis kitos žvaigždės — vyks "Lietuvos Balso VI-ojo sezono" mokytojų šou. Gyvo garso Lietuvos muzikos grandų pasirodyme žinomiausi hitai skambės kitaip, akomponuojant gyvo garso grupei. Renginį palydės ir jo kulminacija taps fejerverkų šou nuo jūros tilto.

Kurorto šventės organizatoriai džiaugiasi, kad šventinių renginių programą savo originaliais sumanymais papildo būtent Palangos miesto gyventojai. Vienas iš jų — menininkas Vytautas Kusas, penktadienio vakarą pakviesiantis į vienintelės šalyje miniatiūrų galerijos atidarymą Vytauto gatvėje. Menininkas pristatys Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečiui paminėti skirtą unikalią mini galeriją, kurioje bus eksponuojamos net šimtas Kuso sukurtų miniatiūrų.

Viena iš šiemetinės šventės naujovių — šokių mokyklos "CODA" ir "Palangos vasaros parko" sieks pagerinti "Super špagato" rekordą. Šeštadienio vakare, 17:00, prie šio rekordo kūrimo prisijungti bus kviečiami visi, galintys ir norintys padaryti špagatą. Siekiamybė — nuo jūros tilto per Basanavičiaus gatvę nusitęsusi ne mažiau kaip 500 metrų ilgio špagatą darančiųjų eilė.  

Be to, visą savaitgalį Palangoje šurmuliuos kermošius "Palangos Juzė", šeštadienio rytą Palangos orkestras tradiciškai žadins miestą, o prieš vidurnaktį, 23:00, dangų ties jūros tiltu nušvies fejerverkas.

Išsamiau su kurorto šventės programa galima susipažinti Palangos savivaldybės tinklalapyje.

41
Tegai:
šventiniai fejerverkai, kultūriniai renginiai, sporto renginiai, Kurorto šventė, Palanga, Lietuva
Dar šia tema
Aplinkos ministerija išspręs problemą su tualetais Palangos paplūdimyje
Patraukli Nida: įvažiavimas atpigo iki 5 eurų
Ala Pugačiova, archyvinė nuotrauka

Pugačiova nusifilmavo vaizdo klipe Kozlovskio filmui "Černobylis"

(atnaujinta 13:03 2021.04.11)
Primadonai Danilos Kozlovskio juosta ne tik geras filmas, bet ir gyvenimo dalis. 1986 metais, beveik iškart po avarijos Černobylio atominėje elektrinėje, Pugačiova viena pirmųjų paskelbė, kad reikia surinkti lėšų aukoms ir likvidatoriams

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Central Partnership kino studijos "YouTube" kanale paskelbtas vaizdo klipas Danilos Kozlovskio filmui "Černobylis", kuriame Ala Pugačiova skaito poetės Tatjanos Snežinos eilėraštį "Mes šiame gyvenime esame tik svečiai".

"Ala Borisovna buvo viena pirmųjų, kuri pamatė filmą, ir juosta įkvėpė legendinę dainininkę visiškai naujam Tatjanos Snežinos kompozicijos atlikimui", — sakoma vaizdo klipo aprašyme.

Primadonai Danilos Kozlovskio juosta ne tik geras filmas, bet ir gyvenimo dalis. 1986 metais, beveik iškart po avarijos Černobylio atominėje elektrinėje, Pugačiova viena pirmųjų paskelbė, kad reikia surinkti lėšų aukoms ir likvidatoriams. Tam Maskvos olimpiniame sporto komplekse buvo surengtas labdaros koncertas "Sąskaita 904“", kuris buvo transliuojamas net užsienyje.

Praėjus keturiems mėnesiams po nelaimės, dainininkė, nepaisant rimto pavojaus sveikatai, viena pirmųjų surengė koncertą devyniems tūkstančiams likvidatorių netoli Pripetės.

"Alla Pugačiova yra epocha. Vardas, kurį žino absoliučiai visi mūsų šalies gyventojai. Puiki dainininkė ir žmogus. Tai buvo didžiulis įvykis — nors ir mažas, bet man svarbiausią —  bendras darbas su Alla Borisovna", — sakė Danila Kozlovskis studijoje.

Filmas pasakoja apie jauną ugniagesį iš Pripetės — Aleksejų Karpušiną, kuris planuoja kartu su savo mergina ir sūnumi persikelti prie jūros. Ketvirtojo reaktoriaus sprogimas kelia grėsmę jų svajonei. Pagrindinis veikėjas tampa vienu iš avarijos likvidatorių ir padeda išvengti kito sprogimo.

Kartu su Kozlovskiu filme vaidino Oksana Akinšina,Filipas Avdeevas, Ravšana Kurkova, Nikolajus Kozakas, Igoris Černevič ir kiti.

"Černobylio" premjera įvyks balandžio 15 dieną.

Tegai:
Černobylis, Ala Pugačiova
Roš ha-šanos ( žydų Naujųjų Metų šventė) minėjimas Umane

"Rusija nustebino". Kaip pasikeitė neapykanta žydams pasaulyje

(atnaujinta 13:06 2021.04.11)
Dabar apskritai antisemitizmo yra mažiau, tačiau nuo to netampa lengviau, sako Kantoro centro tyrėjai

2020 metų ataskaitoje apie neapykantos žydams atvejus pažymima, kad daugelyje šalių įvyko reikšmingų pokyčių. Kokios būtent — RIA Novosti autoriaus Antono Skripunovo medžiagoje.

Neapykanta užrakinta

Dėl pandemijos visi, taip pat ir antisemitai, buvo faktiškai užrakinti, dėl to sumažėjo neapykantos žydų atžvilgiu pagrindu padarytų nusikaltimų skaičius. 2020 metais užfiksuota apie 370 fizinių išpuolių prieš žydus. Metais anksčiau jų buvo beveik šimtu daugiau. Padėtis žymiai pagerėjo Prancūzijoje ir Didžiojoje Britanijoje, kurios dar neseniai buvo ksenofobiškiausių šalių sąrašo lyderės.

Tačiau džiuginantys skaičiai yra klaidinantys. "Žinoma, viešoji erdvė tapo saugesnė dėl karantino. Tačiau žydų nekenčiantys žmonės sėdėjo namuose prie savo kompiuterių, jie turėjo laisvą prieigą prie interneto. Kaip rezultatas išaugo žodinių išpuolių skaičius", — sako profesorė Kantoro centro direktorė Dina Porat.

Taigi, pažymi tyrėja, antisemitizmas pasikeitė. Jei XX amžiuje agresija išsiliejo gatvėje, kai buvo niokojamos žydų parduotuvės, išniekinami kapai ir sinagogos, dabar priešiškumas išreiškamas internete. Ir ne tik įžeidžiančiais komentarais socialiniuose tinkluose. Pandemija sukėlė precedento neturintį susidomėjimą įvairiomis sąmokslo teorijomis. Populiariausi iš jų — antisemitinės. Pavyzdžiui, žydai dažnai vadinami "pagrindiniais koronaviruso nešiotojais" arba kaltinami "slapta sukūrę veiksmingą vaistą tik savo tautai".

"Įvairūs nebūti dalykai greitai plinta šiuolaikinių technologijų dėka. Jie sukelia visiškai naujas agresijos pasireiškimo formas. Vienas iš jų yra "zoom-bombardavimas": radikalai įsiveržia į apvalius stalus, kuriuose dalyvauja rabinai, arba į uždaras bendruomenių konferencijas Zoom platformoje", —  pasakoja profesorė Porat.

Priešingai nei tikėtasi

Atrodytų, kad Kantoro centro duomenys apie antisemitų perėjimą į Internetą turėtų šiek tiek nuraminti žydų bendruomenes. Bet ne. Priešingai nei tikėjosi mokslininkai, ksenofobams dažnai nepakanka "neapykantos nuotoliniu būdu". Tai aiškiausiai rodo padėtis Vokietijoje, kur per pastaruosius metus padaugėjo išpuolių: beveik šešiasdešimt incidentų, tai yra vienuolika procentų daugiau nei 2019 m.

Holokausto aukų atminimo diena Vilniuje
© Sputnik / Владислав Адамовский

"Nusikaltimus daugiausia vykdo dešinieji radikalai, taip pat islamistai. Tačiau tai tik paviršutiniški duomenys. Reikalas yra tame, kad policija paprastai nenurodo, kas tiksliai dalyvavo išpuoliuose", — skundžiasi Dina Porat.

Be to, antisemitinius išsišokimus nutyli patys žydai. Tyrėjų teigimu, tik kas ketvirtas bendruomenės narys kreipiasi į policiją. Todėl realus nusikaltimų skaičius yra daug didesnis. Ir ne tik Vokietijoje, bet ir visoje Europoje.

"Mes, žinoma, sustiprinome sinagogų saugumą, tam išleidome daug pinigų. Tačiau saugumo jausmas per šiuos metu taip ir neatėjo pas mus", — apgailėstauja Leipcigo bendruomenės vadovas rabinas Žoltas Bala.

Trys antisemitizmo bangos

Įdomu tai, kad jau antrus metus iš eilės JAV išlieka nepakantumo reitingo lyderėmis. 2020 metais ten buvo daugiau nei šimtas fizinių išpuolių prieš judaizmo pasekėjus. O žodinės agresijos apraiškos ir visiškai negalima suskaičiuoti. Neapykantą pirmiausia paskatino pandemija, kaip ir daugelyje pasaulio šalių. Tačiau vasarą, kai koronaviruso tema trumpam nutilo, kilo aktyvumas dėl judėjimo "Black Lives Matter".

"Po Džordžo Floido mirties žydai buvo apkaltinti tuo, kad jie simbolizuoja "baltąją pranašumą", kad jie yra pagrindiniai vergų savininkai ir apskritai įkūnija rasizmą Valstijose. Tai gana absurdiški pareiškimai", — komentuoja ksenofobijos specialistas Arijė Zukermanas.

Участники акции протеста в городском парке South Park Blocks в Портленде
© Sputnik / Стрингер
Protesto akcijos dalyviai parke South Park Blocks Portlande

O jau rudenį pagrindiniu konfliktų kurstytoju tapo grupuotė "Qanon", kurios šalininkai mano, kad pasaulį valdo "slapta pedofilų satanistų klika". Sektos nariai skleidė įvairias teorijas apie "sionistų dominavimą Vašingtone" ir ne kartą šaukė įžeidžiančius šūkius Amerikos miestų gatvėse. Be to, anot žiniasklaidos pranešimų, jie buvo aktyviausi išpuolių prieš Kapitolijų dalyviai prieš keturis mėnesius.

Nusivylimas

Be Jungtinių Valstijų, spartų antisemitizmo apraiškų augimą parodė Ukraina. Jis išsiskiria kaimynų fone, kur priešiškumo lygis jau keletą metų išlieka žemas. Duomenys nustebina tyrinėtojus: juk tai vienintelė šalis, išskyrus Izraelį, kuriai vadovauja žydas. Prezidentas Vladimiras Zelenskis visaip pabrėžė savo kilmę, kuo nudžiugino žydus. Su juo buvo siejamas situacijos pagerėjimas — visų pirma, Ukrainos sukilėlių armijos* veikėjų, ant kurių rankų yra dešimčių tūkstančių žydų kraujas, šlovinimo klausimais.

Ugnis Holokausto aukoms pagerbti, archyvinė nuotrauka
© CC BY-SA 2.0 / Adam Jones / Memorial Star of David - Holocaust Museum - Odessa - Ukraine

Bet, priešingai sveikam protui, svastikos ant Ukrainos sinagogų 2020 metais piešti nenustojo. Ypač po skandalo rugpjūčio pabaigoje su hasidais, atvykusiais į Umaną aplankyti dvasinio lyderio kapo. Nepaisant išaugusio koronaviruso atvejų skaičiaus, jiems buvo leista atvykti į šalį. Kas, žinoma, supykdė vietinius gyventojus. Be to, antisemitines nuotaikas dažnai kurstė valdžia.

O prieš porą mėnesių Ukrainos valdininkai visiškai susivaidijo su žydų pasauliu. Priežastimi tapo futbolo arenai Ternopilyje Romano Šuchevičiaus — SS hauptmano*, stovėjusio už 1943 metų "Volynės žudynių", vardo paskyrimas. Po to valdžia pranešė apie planus pervadinti stadioną Lvove Stepano Banderos garbei.

Tokios iniciatyvos, kaip pažymi tyrėjai, tik sustiprina antisemitinius jausmus tarp paprastų piliečių. Ukraina yra tarp tų šalių, kur kasdienis antisemitizmas yra gana stiprus. Kažkada panaši situacija buvo ir Rusijoje. Tačiau pastarieji metai, pasak Kantoro centro specialistų, pakeitė situaciją.

"Valdžia ir teisėsaugos institucijos tapo rimtesnės kasdienio antisemitizmo atžvilgiu. Jų reakcija į tokios neapykantos formos apraiškas yra visiškai kitokia. Ir žmonės, tai matydami, supranta, kad turi būti daug atsargesni", — konstatuoja ekspertė Ina Štakser.

Ar yra sprendimas?

Specialistai tikisi, kad situaciją galima pakeisti ir kitose šalyse. Pirma, politiniu lygmeniu: vis daugiau valstybių priima darbinį antisemitizmo apibrėžimą, kurį parengė Europos žydų kongresas. Tai padeda teisėsaugos institucijoms ir teismams daug greičiau pateikti teisinį atskirų išpuolių prieš žydus atvejų įvertinimą.

Antra, būtent 2020 metais didžiausios interneto platformos — pirmiausia "Google", "Twitter", "Facebook" — įvedė griežtą išpuolių Internete kontrolę. Tačiau tai galutinai neišspręs problemos, mano Europos žydų kongreso prezidentas Viačeslavas Mošė Kantoras: "Antisemitizmo kurstymas tiesiog pereis į pogrindį, į alternatyvias platformas".

Jo nuomone, pagrindinis būdas įveikti išankstinius nusistatymus — žmonių švietimas. Visų pirma jaunimo, kuris vis labiau pamiršta ir Holokausto tragediją, ir apskritai siaubingus Antrojo pasaulinio karo įvykius. Kas nepriimtina.

* Rusijoje uždrausta ekstremistų organizacija.

Tegai:
antisemitizmas, žydai
Scena, archyvinė nuotrauka

Kaune planuojama steigti pirmą šalyje scenos meno mokyklą vaikams ir jaunimui

(atnaujinta 13:03 2021.04.11)
tokią įstaigą siekiama sukurti Kaune ant esamų ir sėkmingai veikiančių pamatų, prie Kauno Miko Petrausko muzikos mokyklos prijungiant Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmus bei Kauno choreografijos mokyklą

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Kauno savivaldybė planuoja įsteigti iki šiol analogų Lietuvoje neturinčią scenos meno mokyklą, rašoma savivaldybės pranešime.

Tvirtą palaikymą šiam miesto siekiui išreiškė ir pripažinti kultūros srities autoritetai, pasisakantys už sistemingą bei įvairiapusišką vaikų meninių gebėjimų ugdymą, stiprinant tarpdisciplinines programas neformaliajame ugdyme.

"Nepriklausomai nuo amžiaus tarpsnio, ar tai būtų 4 metukų vaikas, ar 24 metų jaunuolis, jam privalo būti sudarytos sąlygos augti ir pažinti labai plačią kultūrinę įvairovę, kad jis taptų kūrybinga ir laisva asmenybe. Tą pasiekti galime stiprindami visas įmanomas savybes, kurių reikia XXI amžiuje – kūrybiškumą, integralumą, emocinį intelektą bei kritinį mąstymą. Kuo daugiau ir kuo plačiau visa tai vyks, tuo daugiau visko mūsų vaikai pasiims", – įžvalgomis dalijosi edukologė ir VDU Muzikos akademijos prodekanė doc. dr. Daiva Bukantaitė.

Pasak jos, Lietuvoje ir dalyje Europos sąjungos šalių vis dar labai giliai įsišaknijusi "diržo kultūra", kuri yra orientuota į stiprų profiliavimą ir "teisingų kompetencijų" ugdymą. Tai ypač stipriai jaučiama tradicinio muzikos ir šokio ugdymo kultūroje, kur vyrauja įsitikinimas, kad svarbiausios yra būtent tos savybės, iš kurių bus "valgoma duona".

Tuo tarpu laisvojo ugdymo kryptis didžiausią dėmesį skiria įvairialypėms patirtims, kadangi jos yra kiekvieno vaiko mokymosi šaltinis. Integralus ir skirtingas kompetencijas apimantis ugdymas yra būtinas vaiko kūrybiškumo skatinimui bei saviraiškai, o bendradarbiavimas su skirtingų disciplinų atstovais gerina socialinius, komunikavimo bei meno aplinkos pažinimo įgūdžius.

VDU muzikos akademijos dekanas doc. dr. Saulius Gerulis pristatytą scenos meno mokyklos idėją vadino sveikintina.

"Koncepcija per laisvą vaikų ir tėvų pasirinkimą yra tikrai viliojanti. Ji nėra siaura – turinys aprėpia daug sričių. Pavojų čia nematau. Svarbiausia pasirūpinti žmogiškaisiais faktoriais",— sako jis.

JAV, Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje jau kuris laikas veikia integralios scenos menų (angl. Integrated Performing Arts) mokyklos, kurios siekia didinti akredituotų programų patrauklumą, sistemingai ir nuosekliai ugdyti prigimtinius vaikų meninius gebėjimus bei formuoti suvokimą apie skirtingų meno sričių tarpusavio sąsajas.

Užsienio praktika rodo, kad tokių mokyklų programos grindžiamos dualizmo principu: vaikai mokosi privalomųjų dalykų ir renkasi iš plataus spektro susijusių veiklų. Būtent tokią įstaigą siekiama sukurti Kaune ant esamų ir sėkmingai veikiančių pamatų, prie Kauno Miko Petrausko muzikos mokyklos prijungiant Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmus bei Kauno choreografijos mokyklą.

Be to, greta organizacinių darbų miestas nusiteikęs atverti turimą infrastruktūrą vaikų popamokinėms veikloms. Jie galės išbandyti atsinaujinusias legendinio „Romuvos“ kino teatro, "Girstučio" bei Kauno kultūros centro scenas, taip pat išnaudoti baigiamą rekonstruoti Kauno sporto halę. Pastaroji bus kaip tik pritaikyta neformaliajam ugdymui su multifunkcinėmis įvairaus dydžio erdvėmis.

Tegai:
neformalus ugdymas, Kaunas
Temos:
Kaunas — antroji Lietuvos sostinė