Paryžius, archyvinė nuotrauka.

Prancūzija domisi Lietuvos menininkais ir kūrėjais

27
(atnaujinta 10:42 2018.08.17)
Prancūzija – labai svarbi Lietuvos kultūrai, o mūsų menininkai ir kūrėjai yra įdomūs Prancūzijai

VILNIUS, rugpjūčio 17 — Sputnik. Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson, ketvirtadienį susitikusi su netrukus pareigas pradėsiančia eiti naująja Lietuvos kultūros atašė Prancūzijoje Auste Zdančiūte, palinkėjo jai atrasti kuo daugiau naujų jungčių visose Lietuvos ir Prancūzijos kultūrinio bendradarbiavimo srityse, praneša Kultūros ministerija.

"Prancūzija – labai svarbi Lietuvos kultūrai, o mūsų menininkai ir kūrėjai yra įdomūs Prancūzijai", —  sakė kultūros ministrė. 

Ministrė tikisi, kad naujosios kultūros atašė patirtis ir energija padės tęsti ilgalaikius ryšius ir atrasti naujų bendradarbiavimo galimybių tarp menininkų iš Lietuvos ir Prancūzijos, tarp meno vadybos profesionalų ir abiejų šalių meno, kultūros centrų ir institucijų. 

Pasak jos, tai yra svarbu vizualiųjų, scenos ir tarpdisciplininiams menams, muzikai, kinui, literatūrai ir visoms kitoms kultūros bei meno sritims.

Susitikime kalbėta, kad palankias perspektyvas abiejų šalių bendradarbiavimui kultūros srityje atveria ir šių metų pradžioje atnaujintas Lietuvos ir Prancūzijos strateginės partnerystės veiksmų planas.

Jame numatyta plėtoti kultūros srities profesionalų bendradarbiavimo projektus, aukštųjų meno mokyklų dėstytojų, kūrėjų ir meno kūrinių mainus, taip paskatinti mobilumą, įskaitant pristatymus festivaliuose bei mugėse. Svarbūs strateginiai instrumentai bendradarbiavimui skatinti taip pat yra Lietuvos kultūros instituto kuruojamos ekspertų vizitų ir vertimų skatinimo programos bei Lietuvoje taikoma pelno mokesčio lengvata filmų gamybai.

Zdančiūtė yra įgijusi kultūros vadybos ir kultūros politikos magistro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje, Vilniaus universitete baigusi komunikacijos ir informacijos bakalauro studijas, taip pat įgijusi leidybos profesinio bakalauro laipsnį Paryžiaus Rene Descartes'o universitete. Ji daugelį metų dirbo su kino projektais, paskutiniu metu buvo VšĮ "Meno avilys" projektų vadovė ir koordinatorė, taip pat Žmogaus teisių kino festivalio "Nepatogus kinas" programos sudarytoja ir koordinatorė.

Austė Zdančiūtė Lietuvos kultūros atašė Prancūzijoje pareigas pradės eiti nuo rugpjūčio 27 dienos.

27
Tegai:
menas, Prancūzija, kultūra, Lietuva
Dar šia tema
Lietuvos aktorius Adomaitis apdovanotas premija "Baltijos žvaigždė"
Sankt Peterburge veikia paroda "Mstislavo Dobužinskio Lietuva"
Operos ir baleto teatras bei Dramos teatras gavo daugiausiai pinigų kūrybai
Dalai Lama Vilniuje mokė laimės meno
Vilniuje prasideda meno mugė "ArtVilnius'18"
Kanų kino festivalis

Paaiškėjo, koks filmas atidarys Kanų kino festivalį

(atnaujinta 18:02 2021.04.20)
74-asis Kanų kino festivalis vyks liepos 6–17 dienomis. Žiuri ir konkurso programa bus paskelbta vėliau

VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Prancūzų režisieriaus Leoso Karakso (Leos Carax) miuziklas "Anet" atidarys 74-ąjį Kanų kino festivalį, praneša "Deadline".

"Kiekvienas Leoso Karakso filmas — tai įvykis. Ir šis kūrinys išpildo visus lūkesčius! "Anet" — tai dovana, kurios tikisi kino, muzikos ir kultūros mylėtojai", — pasakė Kanų kino festivalio prezidentas Pjeras Leskiuras (Pierre Lescure).

Vaidmenis filme, kuris tapo pirmuoju Karakso projektu anglų kalba, atliko Marion Kotijar ir Adamas Draiveris (Adam Driver).

Filmo veiksmas vyksta šiuolaikiniame Los Andžele. Pagrindiniai veikėjai — "stendaperis" Henris (Draiveris) ir jo žmona, dainininkė En (Kotijar). Jie gyvena idealų gyvenimą, tačiau dukros Anet, kuri turi neįprastą talentą, gimimas pakeičia jų gyvenimą.

Garsi amerikiečių poproko grupė "Sparks" įrašė ne tik garso takelį filmui, bet ir dalyvavo kuriant scenarijų.

Premjera įvyks festivalyje liepos 6 dieną, filmas pasirodys ir Prancūzijos kino teatruose.

Ankstesnis Leoso Karakso filmas "Šventieji varikliai" ("Holly Motors") 2012 metais taip pat buvo pristatytas Kanuose. Tarp kitų režisieriaus darbų — "Vaikinas sutinka merginą" ("Boy Meets Girl"), "Pont Neuf meilužiai" ("The Lovers on the Bridge"), "Pola X".

Kanų kino festivalis turėtų vykti liepos 6–17 dienomis. Žiuri ir konkurso programa bus paskelbta vėliau.

Tegai:
kinas, Kanų festivalis
Temos:
Pasinerk į kino pasaulį
Dar šia tema
Paskelbta, kada vyks dėl koronaviruso pandemijos atidėtas Kanų kino festivalis
Klaipėda vaizdo įraše parodė buvusio kino teatro "naują gyvenimą"
Lietuvoje po kelių mėnesių neveikimo atsidarė prekybos centrai ir kino teatrai
Kadras iš serialo Sostų karai

"Sostų karų" kūrėjai užsiminė, kad gali naujo nufilmuoti šou finalą

(atnaujinta 09:37 2021.04.20)
Fantastinio serialo oficialioje Twitter paskyroje pasirodė paslaptingas įrašas, kuriame gerbėjai įžvelgė užuominą į finalinio sezono perdarymą

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Fantastinio serialo "Sostų karai" gerbėjai aktyviai diskutuoja apie paslaptingą įrašą, pasirodžiusį oficialioje "HBO" šou Twitter paskyroje.

​"Žiema artėja", — įrašas apsiriboja šia visiems gerbėjams pažįstama fraze.

Vartotojai iškart pasiūlė, kad šou prodiuseriai tokiu būdu užsiminė apie paskutinio, aštuntojo serialo sezono perdarymą. Finaliniai epizodai buvo išleisti beveik prieš dvejus metus ir sukėlė milijonų žiūrovų nepasitenkinimą.

Tačiau dabar, kai praėjo dešimt metų nuo pirmos labiausiai vertinto fantastinio šou serijos pasirodymo, gerbėjai tikisi, kad projekto kūrėjai perdarys ginčytiną pabaigą.

"Dieve, gal šis įrašas reiškia, kad jie perdaro praeitą sezoną", "Vaikinai, ar jūs pagaliau iš naujo nufilmavote aštuntąjį sezoną?", "Ateina finalo remeikas?" — komentuoja socialinių tinklų vartotojai.

Po finalinio epizodo pasirodymo 2019 metų gegužę, žiūrovai užgriuvo kritika scenaristus Deividą Beniofą (David Benioff) ir Danielį Bretą Vaisą (Daniel Brett Weiss). Gerbėjai netgi parengė peticiją, kuri surinko daugiau nei milijoną parašų, reikalaudami perdaryti finalą.

Vėliau apie tai pasisakė kanalo "HBO" direktorius Keisis Bloisas (Casey Bloys). Jo nuomone, paskutinis sezonas išėjo labai geras. "32  nominacijos "Emmy" apdovanojimui — aiškus įrodymas, kad mes viską padarėme teisingai", — pasakė Bloisas.

Tuomet šou kūrėjus palaikė ir pagrindinių vaidmenų atlikėjai. Aktorė Sofi Terner (Sophie Turner) (Sansa Stark) gerbėjų reikalavimus pavadino "nepagarbiais", o Kitas Haringtonas (Kit Harington) (Džonas Snou) pareiškė, kad visi, kam nepatinka finalas, gali "eiti į mišką".

Televizijos serialas "Sostų karai" buvo sukurtas pagal Džordžo Martino fantastinį ciklą "Ledo ir ugnies giesmė". Romanų ir serialo veiksmas vyksta dviejuose išgalvotuose žemynuose, kur kelios aristokratiškos šeimos varžosi dėl viešpatavimo septyniose Vesteroso karalystėse, o visai žmonijai tuo metu gresia sunaikinimas dėl anapusinių jėgų įsiveržimo.

Tegai:
"Sostų karai"
Temos:
Pasinerk į kino pasaulį
Dar šia tema
Džordžas Martinas pareiškė, kad "Sostų karai" galėjo turėti dar penkis sezonus
"Sostų karų" žvaigždės Kitas Haringtonas ir Rouz Lesli tapo tėvais
Televizijos kanalas "HBO" pažadėjo nufilmuoti "Sostų karų" priešistorę
Gerbėjai įvardijo populiariausias scenas seriale "Sostų karai"
"Sostų karų" kūrėjai filmuos naują serialą
NATO kariai, archyvinė nuotrauka

"Tai daug pakeis": kokio ginklo Kijevas paprašė JAV

(atnaujinta 16:47 2021.04.21)
Kijevo politikų ir generolų apetitas auga kiekvieną dieną — dabar jie maldauja Vašingtono priešlėktuvinių raketų sistemų "Patriot", kurių šaudymo spindulys yra iki 100 kilometrų

VILNIUS, balandžio 21 — Sputnik. Vakarai nuo pat konflikto Donbase pradžios ginklais rėmė Ukrainą, tačiau tokios rimtos Kijevo paraiškos dar nebuvo gautos, rašo RIA Novosti autorius Nikolajus Protopopovas.

"Jie turi būti čia"

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrejus Jermakas tikrąja to žodžio prasme pareikalavo amerikiečių perkelti oro gynybos sistemą Ukrainai. Argumentai, kaip visada, yra "geležiniai".

"Ukraina rengia gynybą prieš Rusiją ne tik dėl savęs, bet ir dėl Vakarų, — interviu "Time" žurnalui sakė Jermakas. — Kur JAV dislokuoja savo raketas "Patriot"? Artimiausios yra Lenkijoje. Jos turi būti čia".

Tai nėra pirmas Kijevo bandymas prašyti oro gynybos sistemų iš JAV. 2018 metais Ukrainos kariuomenės tyrimų, pertvarkymo ir nusiginklavimo centro vadovas Valentinas Badrakas atkreipė dėmesį, kad priešraketinės gynybos bazė ir keletas Ukrainos "Patriot" padalinių pagreitintų šalies įstojimą į NATO.

Toks, kaip jis tuo metu teigė, "super žingsnis" padarys Ukrainą saugesnę nei tokios NATO narės kaip Graikija ir Bulgarija, nes Kijevas "turi pakankamai savo pajėgų ir ryžto".

Tačiau dar anksti rimtai kalbėti apie tokios sudėtingos ir brangios įrangos perkėlimą į Kijevą. Karo eksperto Aleksejaus Leonkovo ​​teigimu, patriotai neturi ką veikti Ukrainoje — Ukrainos ginkluotosios pajėgos turi S-300 ir Buk, dislokuotas netoli Kramatorsko.

"Lenkija yra NATO narė. Varšuva priėmė "Patriotus" dėl to, kad čia buvo sukurta priešraketinės gynybos pozicijos zona ir ją reikia pridengti, — priminė jis. — Ukrainoje nieko panašaus nesitikima. Be to, šios oro gynybos sistemos turi nesvarbią reputaciją. Paimkime, pavyzdžiui, atvejį, kai jiems nepavyko susitvarkyti su bepiločio oro smūgiu Saudo Arabijos naftos įmonėse. Ir vėlgi vargu, ar amerikiečiai norės kažkur patekti į balą".

"Ukrainos politikų prašymus galima palyginti su Kijevo noru pamatyti, pavyzdžiui, 101-ąją oro desanto diviziją, porą jūrų pėstininkų brigadų ar iš karto lėktuvnešį "Harį Trumaną", — šaiposi Leonkovas.

Taps trofėjumi

Jei vis dėlto teoriškai manytume, kad amerikiečiai sutiks apginkluoti Kijevą savo oro gynybos sistemomis, reikės išspręsti daugybę sudėtingų problemų.

"Norint užtikrinti šimtą kilometrų šaudymo nuotolį, mums reikia specialios komandinės eilutės ir "Avacs" orlaivių vedimo sistemų, — aiškina analitikas. — Amerikiečiai turi išlaikyti paslaptyje "Patriot" pajėgumus ir savybes. Ką daryti, jei prasidės karas ir Ukraina pralaimės? O kas tada gaus šiuos kompleksus? Akivaizdu, kad Rusija. Yra daugybė pavojų, dėl kurių vargu ar JAV rizikuos".

Kelio ženklai kontroliniame punkte Džankoj Rusijos ir Ukrainos pasienyje
© Sputnik / Владислав Сергиенко

Savo ruožtu analitinio klubo "Valdai" karo ekspertas Artiomas Kurejevas neatmetė riboto oro gynybos sistemų tiekimo Ukrainai. "Keli kompleksai su pompastika ir reklama žiniasklaidai — kodėl gi ne? — teigia jis. — Bet nelabai greitai ir tikrai ne tiek, kad apimtų teritoriją nuo Černigovo iki Chersono".

Tačiau esama padėtis vargu ar bus naudinga Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, įsitikinęs Kurejevas.

"Pirma, jiems reikia apmokytų įgulų, — tęsia jis. — Antra, kaip jie padės Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms vykdyti karinę operaciją prieš DLR ir LLR? ZRK sistemos aprėps Ukrainą tik įvykus visapusiškai invazijai. Trečia, tikrai operatyvus dislokavimas. Oro gynybos sistema įmanoma tik iš Lenkijos kartu su kariniu kontingentu, tačiau tai reiškia, kad NATO iš tikrųjų kišis į konfliktą, o Briuselis ir Vašingtonas to nenori".

Kurejevas pridūrė, kad reikėtų skirti daugiau dėmesio Kijevo dažniems pasisakymams apie "visų Vakarų gynybą nuo Rusijos". Ukrainos vadovybė užsimena apie nepakankamą karinę pagalbą ir, Vašingtonui pritarus, daro spaudimą kitoms NATO šalims.

"Amerika mums padės"

Pastaraisiais metais Kijevas vis dažniau prašo Vakarų mecenatų įrangos ir ginklų Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.
Ukrainos valdžia pripažįsta rimtas kovinių lėktuvų problemas. Šiandien jie turi tik senus sovietinius lėktuvus — apie 80 naikintuvų Su-27 ir MiG-29, 14 bombonešių Su-24, 30 kovos lėktuvų Su-25 ir apie 50 sraigtasparnių. Didžioji dalis įrangos yra netinkama naudoti dėl nekokybiškos priežiūros ir atsarginių dalių trūkumo.

Kijevas planuoja atgaivinti orlaivių parką NATO tipo naikintuvų sąskaita, įsigydamas švedų "Gripen" ar amerikiečių F-15. Iki 2025 metų ukrainiečiai tikisi gauti pirmąją lėktuvų partiją, dar po penkerių metų — iš naujo aprūpinti dvi taktinės aviacijos brigadas, o iki 2035 metų oro pajėgos bus visiškai aprūpintos nauja įranga. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovybė neatmeta naikintuvų F-35 tiekimo.

Tačiau visa tai yra labai brangu, o Ukraina neturi pinigų. Kariuomenė vis dar tvarkosi su ribotu atsargų kiekiu panaudotos NATO įrangos kreditu, kuris aljanso pratybose įveikė šimtus tūkstančių kilometrų.

Pavyzdžiui, nuo 2014 metais Ukrainos ginkluotosios pajėgos gavo dešimtis šarvuotų HMMWV mašinų, kurios ginkluotų konfliktų metu nepasitvirtino: transporto priemonės yra labai pažeidžiamos minų, be to, nebuvo pakankamai gamyklinių šarvų. Tačiau Ukrainos kariuomenei, nesant nieko geresnio, "Hummer" pravertė — jie ne kartą buvo matomi kovos zonoje Donbase.

Kita "humanitarinė" pagalba — valtys laivynui. Prieš porą metų Kijevas iš Danijos nusipirko kelis nebenaudojamus minosvaidžius. Didžiausias sandoris — 16 "Mark VI" patrulinių katerių pristatymas iš JAV. Kiek anksčiau karinis jūrų laivynas buvo papildytas dviem visiškai nusidėvėjusiais mažais "Island" tipo laivais.

Vakarai taip pat reguliariai siunčia Kijevui šaulių ginklus, radijo stotis, radarų stotis ir uniformas kariškiams. Tačiau kai tik kalbama apie rimtus ginklus, jie vengia dialogo.

FGM-148 "Javelin" prieštankinių sistemų istorija yra labai orientacinė. Kijevas ilgai maldavo jų iš Vašingtono, tikėdamasis, kad pasitelkus naujus ginklus bus numalšinta padėtis Donbase, tačiau galiausiai viskas baigėsi niekuo. Nors 2018 metais keli šimtai raketų buvo perduotos Ukrainai, JAV uždraudė jas naudoti kontaktinėje linijoje. Be to, vėliau paaiškėjo, kad "Javelin" šaudmenų galiojimo laikas jau seniai baigėsi.

Tegai:
ginklas, Kijevas, JAV