Vilnius žiemą, archyvinė nuotrauka

Bus atnaujinti Lietuvos nacionalinis dramos teatras bei Žilinsko dailės galerija

51
(atnaujinta 14:25 2019.01.31)
Projektams numatoma skirti daugiau nei 4,8 mln. eurų; atnaujinti objektai turės pasiekti ne mažesnę nei C energinio efektyvumo klasę

VILNIUS, sausio 31 — Sputnik. Lietuvos nacionalinio dramos teatro Vilniuje ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. Žilinsko dailės galerijos Kaune pastatams atnaujinti numatoma skirti daugiau nei 4,8 mln. eurų, praneša Energetikos ministerija. 

Šiedu projektai papildo kitus šešis objektus, kuriems atnaujinti finansavimas skirtas praeitų metų spalį. Tada numatyta skirti lėšas keturiems Panevėžio pataisos namų pastatams, Kauno apskrities viešajai bibliotekai bei Respublikiniam priklausomybės ligų centrui Vilniuje modernizuoti. Šiems šešiems projektams numatyta skirti daugiau nei 1,8 mln. eurų.

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Sausio viduryje paskirtas finansavimas ir dar vienam pastatui — Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Operacinių korpusui — atnaujinti, kuriam planuojama skirti beveik 476 tūkst. eurų.

Įgyvendinant visus devynis projektus, bus atnaujinta daugiau kaip 47 tūkst. kvadratinių metrų viešųjų pastatų ploto. Atnaujinti objektai turės pasiekti ne mažesnę nei C energinio efektyvumo klasę, be to, šiuose pastatuose galutinės energijos sąnaudos turės būti bent 30 proc. mažesnės.

Planuojama, kad modernizavus šiuos pastatus, kasmet juose bus sutaupoma daugiau kaip 3 gigavatvalandės pirminės energijos. Taip pat į atmosferą bus išmetama mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų — kasmet 793 tonomis CO2 ekvivalento mažiau.

Visiems projektams įgyvendinti skirtas finansavimas bus patvirtintas, kai UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūra įvertins pastatų naudotojų parengtas paraiškas.

Iki 2020 metų planuojama modernizuoti apie 365 tūkst. kv. m centrinės valdžios viešųjų pastatų. Tai leistų šiuose objektuose sutaupyti apie 60 gigavatvalandžių metinės pirminės energijos kiekio, tai yra, kasmet sutaupyti apie 3 mln. eurų.

51
Tegai:
Lietuva, Vilnius

Nicole Kidman suvaidino rusę Mašą naujame seriale video

(atnaujinta 11:00 2021.05.04)
Aktorė seriale suvaidino sveikatingumo centro direktorę, emigrantę iš Rusijos, kuri savo praktikoje naudoja netradicinius psichoterapinius metodus

Išleistas naujo serialo su Nicole Kidman anonsas. Aktorė suvaidino pagrindinį vaidmenį Lianos Moriarty romano "Devyni visiškai nepažįstami žmonės" (angl. "Nine Perfect Strangers") ekranizacijoje.

Megapolių gyventojai atvažiuoja į sveikatingumo centrą. Jie tikisi įveikti stresą ir pradėti naują gyvenimą. Kidman herojė — pansionato direktorė, emigrantė iš Rusijos vardu Maša. Sprendžiant iš anonso, jos psichoterapiniai metodai toli gražu nėra tradiciniai.

Nicole Kidman taip pat suvaidino pagrindinį vaidmenį kito Lianos Moriarty romano — "Didelio mažo melo" (angl. "Big Little Lies") ekranizacijoje. Už Celestos Wright, kuri tapo savo vyro smurtautojo auka, vaidmenį ji 2018 metais gavo "Auksinio gaublio" apdovanojimą mini serialo ar filmo per televiziją geriausios aktorės nominacijoje.

Be Nicole Kidman seriale "Devyni visiškai nepažįstami žmonės" suvaidino Melissa McCarthy, Luke'as Evans'as, Samara Weaving ir kiti. Projektas bus išleistas "Hulu" platformoje. Kol kas premjeros data neskelbiama.

Tegai:
kinas
Temos:
Pasinerk į kino pasaulį
Dar šia tema
Pugačiova nusifilmavo vaizdo klipe Kozlovskio filmui "Černobylis"
Paaiškėjo, koks filmas atidarys Kanų kino festivalį
Ryškiausios 93-osios "Oskarų" apdovanojimų ceremonijos suknelės
Lietuvos dailininkas Valentinas Antanavičius

Lietuvos dailininkas Valentinas Antanavičius mini 85-ąjį jubiliejų

(atnaujinta 14:57 2021.05.03)
Tapytoją, asambliažų kūrėją, scenografą, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą, ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Riterio kryžiumi apdovanotą Antanavičių jubiliejaus proga pasveikino Kultūros ministerija ir ir artimieji

VILNIUS, gegužės 2 — Sputnik. Šiandien tapytojas, scenografas, asambliažų kūrėjas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Valentinas Antanavičius švenčia 85-metį.   

Jubiliejaus proga dailininką pasveikino Kultūros ministerija.

"Turbūt daugeliui žmonių jūsų kūryba pirmiausia asocijuojasi su nonkonformistine laikysena, dėl kurios savo kritinių metaforų kupinus darbus plačiajai visuomenei galėjote pristatyti tik mūsų nepriklausomybės atkūrimo priešaušriu. Šiandien bene geriausiai esate žinomas ir atpažįstamas kaip talentingas asambliažų kūrėjas, kuriuose savita maniera aktualizuojate mūsų kasdienybės reiškinius. Sveikindamas šios sukakties proga linkiu Jums negęstančios kūrybinės ugnies, jėgų ir idėjų naujiems prasmingiems darbams", — sakoma kultūros ministro Simono Kairio sveikinime.

Lietuvos politinis veikėjas, kalbininkas, filologijos pedagogas Arvydas Vidžiūnas pasveikino dailininką ir pasidalijo Antanavičiaus padaryto asambliažo nuotrauka.

Nuoširdžiausius sveikinimus jubiliatui siunčia kolegos, draugai ir artimieji.

Valentinas Antanavičius gimė 1936 metų gegužės 2 dieną Kušlikių kaime (Šakių apskr.). 1962 metais baigęs studijas Lietuvos valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija), pradėjo dėstyti M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje, nuo 1988 metų dėsto Vilniaus dailės akademijoje (nuo 1995 metų docentas). Nuo 1962 metų dalyvauja parodose; surengė virš 20 personalinių parodų. Nuo 1964 metų yra Lietuvos dailininkų sąjungos narys.

1992 metais dailininkas buvo apdovanotas Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premija, 2006 metais — ordinu "Už nuopelnus Lietuvai" Riterio kryžiumi.

Dailininko kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Tretjakovo galerija Maskvoje, Malborko pilies muziejus Lenkijoje, Zimmerli dailės muziejus JAV ir kiti.

Antanavičius sukūrė tapybos paveikslų, asambliažų, estampų, scenovaizdžių.

Dailėtyrininkas Alfonsas Andiuškevičius apie Antanavičiaus kūrybą rašė: "Raišku, lakoniška, paprasta. Antanavičius naudojasi asambliažo technika. Labai svarbus jos principas — perkelti objektą iš vienos sistemos į kitą taip, kad jis, šauniai funkcionuodamas naujojoje, vis dėlto primintų, iš kur yra paimtas; ir juo netikėtesnis šitas šuolis (t. y. nenuspėjamesnė naujoji sistema ir funkcijos), juo didesnis efektas".

Tegai:
menas, Lietuva
Vilnius

Registrų centras: balandį ir toliau augo NT sandorių skaičius

(atnaujinta 17:58 2021.05.11)
Per pirmus keturis šių metų mėnesius Lietuvoje iš viso įregistruota 48,2 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Praėjusį mėnesį nekilnojamojo turto (NT) sandorių skaičius toliau augo, aktyvūs išliko butų, gyvenamųjų namų ir žemės sklypų pirkėjai. Apie tai pranešė Registrų centro spaudos tarnyba.

Per pirmus keturis šių metų mėnesius Lietuvoje iš viso įregistruota 48,2 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių. Tai yra 38 proc. daugiau nei 2020 metų sausį-balandį, kai įregistruota 34,8 tūkst. NT sandorių (2019 m. sausį-balandį 38,1 tūkst.). Vien tik per balandžio mėnesį įregistruota 14,7 tūkst. NT sandorių — beveik dukart daugiau nei praėjusių metų balandį (7,4 tūkst.) ir 11 proc. daugiau nei šių metų kovą (13,2 tūkst.).

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Šiemet visoje šalyje įregistruota 12,1 tūkst. butų pardavimų — 20 proc. daugiau nei 2020 metų sausio-balandžio mėnesiais, kai įregistruota 10,1 tūkst. (2019 m. sausį-balandį 11,1 tūkst.), o vien tik per balandį — 3,6 tūkst., arba 87 proc. daugiau nei praėjusių metų balandį (1,9 tūkst.) ir 10 proc. daugiau nei šių metų kovą (3,3 tūkst.).

Šiemet Vilniuje iš viso įregistruota 4,5 tūkst. butų sandorių, arba 16 proc. daugiau nei atitinkamą laikotarpį pernai (2019 m. sausį-balandį 3,7 tūkst.), Kaune — 1,7 tūkst., arba 13 proc. daugiau (2019 m. sausį-balandį 1,6 tūkst.), Klaipėdoje — beveik 1,1 tūkst., 46 proc. daugiau (2019 m. sausį-balandį 1 tūkst.).

Šiais metais Lietuvoje taip pat įregistruota maždaug 4,4 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų — 39,5 proc. daugiau nei 2020 metų sausį-balandį (2019 m. sausį-balandį 3,3 tūkst.). Tik per balandį pasikeitė 1,4 tūkst. gyvenamųjų namų savininkų, arba 91 proc. daugiau nei per 2020 metų balandį ir 14 proc. daugiau nei per šių metų kovą.

Visoje šalyje šiemet taip pat įregistruota 24,2 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų. Tai yra 46,5 proc. daugiau nei per pirmus keturis praeitų metų mėnesius (2019 m. sausį-balandį 17,9 tūkst.). Vien tik per balandį įregistruota 7,4 tūkst. žemės sklypų sandorių, arba dukart daugiau nei 2020 metų balandžio mėnesį ir 10 proc. daugiau nei šių metų kovą.

Tegai:
nekilnojamas turtas, Registrų centras, Lietuva
Dar šia tema
Sausį įregistruota beveik 10 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių
Specialistai papsakojo, kiek verta investuoti į namų atnaujinimą
Registrų centras: NT sandorių skaičius išaugo penktadaliu