Lietuvos dailininkas, skulptorius ir grafikas Antanas Kmieliauskas

Mirė Lietuvos dailininkas ir skulptorius Antanas Kmieliauskas

370
(atnaujinta 17:27 2019.08.31)
Atsisveikinimas su Vilniaus dailės akademijos profesoriumi vyks pirmadienį

VILNIUS, rugpjūčio 31 — Sputnik. Mirė Lietuvos dailininkas, skulptorius ir grafikas Antanas Kmieliauskas, eidamas 87-uosius gyvenimo metus.

Apie tai savo Facebook paskyroje pranešė dailininko anūkas Antanas Idzelis.

"Šiandien iškeliavo anapilin mano šviesios atminties senelis, dailininkas ir skulptorius Antanas Kmieliauskas", — parašė jis.

Idzelis taip pat pranešė, kad atsisveikinimas su garsiuoju menininku įvyks pirmadienio rytą Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje. Laidotuvės vyks tą pačią dieną Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje.

Kmieliausko anūkas pažadėjo laiką patikslinti vėliau.

Литовский художник, скульптор, график Антанас Кмеляускас
Lietuvos dailininkas, skulptorius ir grafikas Antanas Kmieliauskas

Antanas Kmieliauskas buvo Vilniaus dailės akademijos profesorius ir Lietuvos nacionalinės premijos laureatas. Būtent akademijoje jis studijavo tapybą 1951–1957 metais.

Jis tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu, tačiau 1960 metais buvo pašalintas už tai, kad sukūrė Šv. Kristoforo skulptūrą, įrengtą Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčios kieme.

Скульптуры святого Христофора во дворе костёла Святого Николая в Вильнюсе, выполненная Антанасом Кмеляускасом.
Šv. Kristoforo skulptūra Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčios kieme, kurią sukūrė Antanas Kmieliauskas

Tuo metu jis užsidirbdavo pinigų darydamas antkapius pagal individualius užsakymus.

Kmieliauskas nutapė iškilių Lietuvos veikėjų portretų seriją. Jis taip pat yra freskų autorius Vilniaus universiteto knygyne "Littera" ir rektorato salėje, Kauno "Žaliojoje vaistinėje" ir Vilniaus jėzuitų gimnazijos salėje.

Литовский художник, скульптор, график Антанас Кмеляускас
Lietuvos dailininkas ir skulptorius Antanas Kmieliauskas

Kmieliauskas yra altoriaus, esančio Klaipėdos Marijos Taikos karalienės bažnyčioje, paminklo ant poeto Jono Aisčio kapo, paminklo Lietuvos šauktiniams, žuvusiems Afganistane 1979–1989 metais, autorius. Jis sukūrė daugiau nei 60 granito skulptūrų, kurių bendras svoris yra apie 20 tonų, ir daugiau nei 800 grafikos darbų; bendras jo nutapytų freskų plotas viršija 1500 kvadratinių metrų.

370
Tegai:
dainininkas, skulptūra, Lietuva
Temos:
Metų netektys — 2019 (31)
Nauja irklavimo bazė Kaune, nuotrauka iš įvykio vietos

Kaunas atidaro naują irklavimo bazę: vyks nemokomas koncertas ant vandens

(atnaujinta 19:24 2020.07.08)
Ketvirtadienį kauniečiai kviečiami iš arčiau apžvelgti naująją Kauno sporto mokyklos "Bangpūtys" irklavimo bazę ir atšvęsti jos atidarymą

VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. Kaune, Lampėdžio ežero pakrantėje, atidaroma nauja irklavimo bazė, praneša miesto savivaldybė. 

Lampėdžio ežero pakrantėje per dvejus metus iškilusi nauja, viena moderniausių Europoje Kauno sporto mokyklos "Bangpūtys" irklavimo bazė atvers duris jau liepos 9-ąją, 19 valandą.

Atidarymo koncertas

Atidarymo ceremonija kauniečius pasitiks simboliškai — iš vandens. Žiūrovai koncertą galės stebėti tik atplaukę nuosavu bei nuomotu vandens transportu — valtimis, baidarėmis — ar tingiai besiirstydami po ežerą ant pripučiamo plaukimo rato. Neturint nuosavos valties ar baidarės, pastarąją bus galima išsinuomoti krante. 

Nuo 19 val. publiką pasitiks scenoje virš vandens įsikūręs didžėjus. 20 val. prasidės iškilminga atidarymo ceremonija simboliškai pakeliant naujutėlaičio elingo vartus.

Гребная база в Каунасе
Nauja irklavimo bazė Kaune

Šventinį vakarą vainikuos ir per Lampėdžio ežerą nuvilnys Monikos Pundziūtės-Moniqué su grupe gyvai atliekamos dainos. Koncertas ant vandens kauniečiams ir visiems miesto svečiams nemokamas.

Kauno miestas į naujo vandens sporto centro statybas investavo 3 mln. eurų. Vyriausybės finansavimas siekia 2 mln. eurų ir bus panaudotas likusiam itin svarbiam darbui — irklavimo trasos gilinimui, kad 2 km ilgio tiesioji atitiktų pačius aukščiausius standartus.

Tegai:
nemokamas koncertas, koncertas, Kaunas
Dar šia tema
Kaune Marių ir Palemono gatvių geležinkelio pervažą pakeitė požeminis tunelis
"Kauno energija" mažina šilumos kainą
Ne "viso gero", o "iki pasimatymo" — kauniečiai atsisveikino su Šarūnu Jasikevičiumi
Projektas Menas be stogo

Vilniuje startavo projektas "Menas be stogo"

(atnaujinta 16:01 2020.07.07)
Menininkų darbai eksponuojami Vilniaus centro lauko reklamos stenduose ir projekto virtualioje galerijoje

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Šiandien Vilniuje startavo projektas "Menas be stogo". Šimtas meno kūrinių tris savaites bus matomi miesto centre, praneša sostinės savivaldybė.

Lauko reklamos stenduose eksponuojami pačių menininkų pasiūlyti darbai, o virtualioje galerijoje www.menasbestogo.lt pateikiami net 353 menininkų kūriniai. 

Kaip rašo savivaldybė, projektas gimė kaip atsakas į karantino ribojimus, dėl kurių neveikė meno galerijos, tad menininkai negalėjo eksponuoti ir parduoti savo kūrinių.

Visus 353 meno kūrinius bus galima įsigyti tiesiai iš menininkų arba jiems atstovaujančių galerijų — virtualioje galerijoje nurodytos jų kainos, svyruojančios nuo kelių dešimčių iki 11 tūkst. eurų.

"Karantinas galėjo apriboti lankymąsi meno galerijose, bet negali sustabdyti kūrybiškumo — projektas "Menas be stogo" vėl sujungia menininkus su meno gerbėjais, o jų pasimatymo vieta tapo visas Vilnius, virtęs didele galerija", — sakė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Svetainėje www.menasbestogo.lt įkeltas Vilniaus centro žemėlapis, leidžiantis lengvai rasti visą šimtą stendų su meno kūriniais. Vilniečiai gali pamatyti darbus iki liepos 28 dienos.

Nuo birželio 17 dienos Lietuvos valdžia atšaukė karantiną, tačiau galioja nepaprastoji padėtis. Karantino režimas galiojo nuo kovo 16 dienos.

Iš viso Lietuvoje šiuo metu COVID-19 serga 207 žmonės. Nuo viruso mirė 79 užsikrėtusieji, dar 11 žmonių, kuriems buvo diagnozuota COVID-19, mirė dėl kitų priežasčių.

Tegai:
Vilnius
Dar šia tema
Sostinės atsakas į karantiną: Vilniuje atsirado paplūdimys "Open Beach"
Menas sugrįžta: Italijos muziejai sušvelninus karantiną
Vilniaus Senamiestyje eismo tvarką stebės specialios kameros
Vasariškas lietus, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: liepos 10 dienos šventės

(atnaujinta 22:01 2020.07.09)
Liepos 10-oji — Lietuvoje nuo seno žinoma diena, pagal kurią vyresniosios kartos atstovai sprendžia, kokie orai dar laukia likusią vasaros pusę

Liepos 10 yra 191-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 192-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 174 dienos.

Liepos 10-ąją Lietuvoje minimi Septyni broliai miegantys. Ši diena liaudyje siejama su lietingu vasaros periodu. Iš kur atsirado toks palyginimas? Liepos 10-os rytą danguje trumpam pasirodo Sietynas, sudarytas iš septynių žvaigždžių. Jos greičiausiai ir vadinamos tais broliais, pranašaujančiais lietų arba sausrą.

Senovėje buvo tikima, kad, jei šią dieną be perstojo lyja, tai lietus lis ir dar septynias dienas, o gal net ir septynias savaites. Jei šią dieną iš viso nelyja, irgi nėra gerai, nes tai pranašauja sausros grėsmę. Manyta, kad tokiu atveju derlius bus mažas.

Krikščionybės istorijoje užfiksuotas įvykis, kai apie 161–180 metais septyni broliai ir jų motina buvo nukankinti už Kristaus tikėjimo išpažinimą. Taigi, krikščionys Septynis brolius miegančius sieja su šiuo faktu.

Etnologų teigimu, Septynių brolių miegančiųjų dienos pavadinimas kilęs iš legendos apie septynis brolius — tikėjimo kankinius, stačiusius šventovę Kijeve, o paskui užmigusius ir miegančius iki šiol. Tikėta, kad tie broliai turėję septynias Kristaus žymes ir galią nulemti vasaros orus.

Be to, dar šią dieną minimi Šv. Rufina, mergelė, kankinė; Šv. Sekunda, mergelė, kankinė; Šv. Amalija, mergelė; Šv. Prudencija, mergelė, kankinė.

Ši diena istorijoje

Šią dieną 1591 metais Vilniuje katalikai sudegino evangelikų reformatų bažnyčią, namus, mokyklą ir prieglaudą. Religinės tolerancijos pabaiga Lietuvoje.

2008 metų liepos 10 dieną eidamas 95-uosius metus Varšuvoje mirė grafas Alfredas Tiškevičius. Tiškevičius buvo paskutinysis, 10-asis, Palangos grafų Antaninos ir Felikso Tiškevičių vaikas. Iš viso jie turėjo penkias dukteris ir penkis sūnus.

Taip pat šią dieną, tik 2013 metais, eidamas 73-iuosius metus mirė vienas žymiausių Lietuvos kine garso režisierių, Lietuvos kinematografininkų sąjungos Garso gildijos narys ir ilgametis šios gildijos patikėtinis Romualdas Fedaravičius.

Šią dieną savo vardadienius švenčia Amalija, Amelija, Eirimė, Gilvainas, Gilvainė, Melė, Neikantas, Neikantė, Neimantas, Neimantė, Sigutė.

Tegai:
šventės