VILNIUS, spalio 2 — Sputnik. Režisieriaus Karolio Kaupinio drama "Nova Lituania" laimėjo pirmąjį prizą Tarptautiniame Atėnų kino festivalyje (Athens International Film Festival), praneša AIFF spaudos tarnyba.

Filmas sulaukė pripažinimo nominacijoje "Geriausias kino festivalio filmas".

Pagrindinius vaidmenis filme atliko Aleksas Kazanavičius, Vaidotas Martinaitis ir Valentinas Masalskis.

Filmas pasakoja apie 1930-ųjų metų laikotarpį. Lietuvos geografas Feliksas Gruodis, susirūpinęs dėl savo šalies ateities, siūlo karo atvejui sukurti koloniją — "rezervinę Lietuvą". Jis bando įgyvendinti planą su šalies ministro pirmininko pagalba.

Gruodžio idėjos įsikūnijimo fone griūva jo šeima. Galų gale jis turi pasirinkti — visos šalies ateitį arba savo asmeninę laimę.

Filmas buvo nufilmuotas nespalvotai, stilizuotas kaip 1930–1940 metų filmai.

Tarptautinis Atėnų kino festivalis vyksta nuo 1995 metų. Festivalio tikslas — parodyti mažiausiai žinomus nepriklausomo kino atstovus. Remiantis žurnalo "CINEMA" apklausa, festivalio auditorija siekia apie 60 tūkstančių žiūrovų, kurie nori sužinoti apie naujausias kino tendencijas iš viso pasaulio.

2020 metų ataskaitoje apie neapykantos žydams atvejus pažymima, kad daugelyje šalių įvyko reikšmingų pokyčių. Kokios būtent — RIA Novosti autoriaus Antono Skripunovo medžiagoje.

Neapykanta užrakinta

Dėl pandemijos visi, taip pat ir antisemitai, buvo faktiškai užrakinti, dėl to sumažėjo neapykantos žydų atžvilgiu pagrindu padarytų nusikaltimų skaičius. 2020 metais užfiksuota apie 370 fizinių išpuolių prieš žydus. Metais anksčiau jų buvo beveik šimtu daugiau. Padėtis žymiai pagerėjo Prancūzijoje ir Didžiojoje Britanijoje, kurios dar neseniai buvo ksenofobiškiausių šalių sąrašo lyderės.

© Photo : Lietuvos Respublikos Seimas

Tyrimų komitetas nustatė nacių budelių Latvijoje vardus. Kaip yra Lietuvoje?

Tačiau džiuginantys skaičiai yra klaidinantys. "Žinoma, viešoji erdvė tapo saugesnė dėl karantino. Tačiau žydų nekenčiantys žmonės sėdėjo namuose prie savo kompiuterių, jie turėjo laisvą prieigą prie interneto. Kaip rezultatas išaugo žodinių išpuolių skaičius", — sako profesorė Kantoro centro direktorė Dina Porat.

Taigi, pažymi tyrėja, antisemitizmas pasikeitė. Jei XX amžiuje agresija išsiliejo gatvėje, kai buvo niokojamos žydų parduotuvės, išniekinami kapai ir sinagogos, dabar priešiškumas išreiškamas internete. Ir ne tik įžeidžiančiais komentarais socialiniuose tinkluose. Pandemija sukėlė precedento neturintį susidomėjimą įvairiomis sąmokslo teorijomis. Populiariausi iš jų — antisemitinės. Pavyzdžiui, žydai dažnai vadinami "pagrindiniais koronaviruso nešiotojais" arba kaltinami "slapta sukūrę veiksmingą vaistą tik savo tautai".

"Įvairūs nebūti dalykai greitai plinta šiuolaikinių technologijų dėka. Jie sukelia visiškai naujas agresijos pasireiškimo formas. Vienas iš jų yra "zoom-bombardavimas": radikalai įsiveržia į apvalius stalus, kuriuose dalyvauja rabinai, arba į uždaras bendruomenių konferencijas Zoom platformoje", —  pasakoja profesorė Porat.

Priešingai nei tikėtasi

Atrodytų, kad Kantoro centro duomenys apie antisemitų perėjimą į Internetą turėtų šiek tiek nuraminti žydų bendruomenes. Bet ne. Priešingai nei tikėjosi mokslininkai, ksenofobams dažnai nepakanka "neapykantos nuotoliniu būdu". Tai aiškiausiai rodo padėtis Vokietijoje, kur per pastaruosius metus padaugėjo išpuolių: beveik šešiasdešimt incidentų, tai yra vienuolika procentų daugiau nei 2019 m.

© Sputnik / Владислав Адамовский

Ekspertas: Holokausto dalyvių sąrašo paskelbimas sukels isteriją Lietuvoje

"Nusikaltimus daugiausia vykdo dešinieji radikalai, taip pat islamistai. Tačiau tai tik paviršutiniški duomenys. Reikalas yra tame, kad policija paprastai nenurodo, kas tiksliai dalyvavo išpuoliuose", — skundžiasi Dina Porat.

Be to, antisemitinius išsišokimus nutyli patys žydai. Tyrėjų teigimu, tik kas ketvirtas bendruomenės narys kreipiasi į policiją. Todėl realus nusikaltimų skaičius yra daug didesnis. Ir ne tik Vokietijoje, bet ir visoje Europoje.

"Mes, žinoma, sustiprinome sinagogų saugumą, tam išleidome daug pinigų. Tačiau saugumo jausmas per šiuos metu taip ir neatėjo pas mus", — apgailėstauja Leipcigo bendruomenės vadovas rabinas Žoltas Bala.

Trys antisemitizmo bangos

Įdomu tai, kad jau antrus metus iš eilės JAV išlieka nepakantumo reitingo lyderėmis. 2020 metais ten buvo daugiau nei šimtas fizinių išpuolių prieš judaizmo pasekėjus. O žodinės agresijos apraiškos ir visiškai negalima suskaičiuoti. Neapykantą pirmiausia paskatino pandemija, kaip ir daugelyje pasaulio šalių. Tačiau vasarą, kai koronaviruso tema trumpam nutilo, kilo aktyvumas dėl judėjimo "Black Lives Matter".

"Po Džordžo Floido mirties žydai buvo apkaltinti tuo, kad jie simbolizuoja "baltąją pranašumą", kad jie yra pagrindiniai vergų savininkai ir apskritai įkūnija rasizmą Valstijose. Tai gana absurdiški pareiškimai", — komentuoja ksenofobijos specialistas Arijė Zukermanas.

© Sputnik / Стрингер

Protesto akcijos dalyviai parke South Park Blocks Portlande

O jau rudenį pagrindiniu konfliktų kurstytoju tapo grupuotė "Qanon", kurios šalininkai mano, kad pasaulį valdo "slapta pedofilų satanistų klika". Sektos nariai skleidė įvairias teorijas apie "sionistų dominavimą Vašingtone" ir ne kartą šaukė įžeidžiančius šūkius Amerikos miestų gatvėse. Be to, anot žiniasklaidos pranešimų, jie buvo aktyviausi išpuolių prieš Kapitolijų dalyviai prieš keturis mėnesius.

Nusivylimas

Be Jungtinių Valstijų, spartų antisemitizmo apraiškų augimą parodė Ukraina. Jis išsiskiria kaimynų fone, kur priešiškumo lygis jau keletą metų išlieka žemas. Duomenys nustebina tyrinėtojus: juk tai vienintelė šalis, išskyrus Izraelį, kuriai vadovauja žydas. Prezidentas Vladimiras Zelenskis visaip pabrėžė savo kilmę, kuo nudžiugino žydus. Su juo buvo siejamas situacijos pagerėjimas — visų pirma, Ukrainos sukilėlių armijos* veikėjų, ant kurių rankų yra dešimčių tūkstančių žydų kraujas, šlovinimo klausimais.

© CC BY-SA 2.0 / Adam Jones / Memorial Star of David - Holocaust Museum - Odessa - Ukraine

JAV diplomatas: Holokaustas Lietuvoje prasidėjo dar prieš ateinant naciams

Bet, priešingai sveikam protui, svastikos ant Ukrainos sinagogų 2020 metais piešti nenustojo. Ypač po skandalo rugpjūčio pabaigoje su hasidais, atvykusiais į Umaną aplankyti dvasinio lyderio kapo. Nepaisant išaugusio koronaviruso atvejų skaičiaus, jiems buvo leista atvykti į šalį. Kas, žinoma, supykdė vietinius gyventojus. Be to, antisemitines nuotaikas dažnai kurstė valdžia.

O prieš porą mėnesių Ukrainos valdininkai visiškai susivaidijo su žydų pasauliu. Priežastimi tapo futbolo arenai Ternopilyje Romano Šuchevičiaus — SS hauptmano*, stovėjusio už 1943 metų "Volynės žudynių", vardo paskyrimas. Po to valdžia pranešė apie planus pervadinti stadioną Lvove Stepano Banderos garbei.

Tokios iniciatyvos, kaip pažymi tyrėjai, tik sustiprina antisemitinius jausmus tarp paprastų piliečių. Ukraina yra tarp tų šalių, kur kasdienis antisemitizmas yra gana stiprus. Kažkada panaši situacija buvo ir Rusijoje. Tačiau pastarieji metai, pasak Kantoro centro specialistų, pakeitė situaciją.

"Valdžia ir teisėsaugos institucijos tapo rimtesnės kasdienio antisemitizmo atžvilgiu. Jų reakcija į tokios neapykantos formos apraiškas yra visiškai kitokia. Ir žmonės, tai matydami, supranta, kad turi būti daug atsargesni", — konstatuoja ekspertė Ina Štakser.

Ar yra sprendimas?

Specialistai tikisi, kad situaciją galima pakeisti ir kitose šalyse. Pirma, politiniu lygmeniu: vis daugiau valstybių priima darbinį antisemitizmo apibrėžimą, kurį parengė Europos žydų kongresas. Tai padeda teisėsaugos institucijoms ir teismams daug greičiau pateikti teisinį atskirų išpuolių prieš žydus atvejų įvertinimą.

© Photo : Public Domain

Parodoje Maskvoje buvo rodomi dokumentai apie lenkų kareivių žiaurumus

Antra, būtent 2020 metais didžiausios interneto platformos — pirmiausia "Google", "Twitter", "Facebook" — įvedė griežtą išpuolių Internete kontrolę. Tačiau tai galutinai neišspręs problemos, mano Europos žydų kongreso prezidentas Viačeslavas Mošė Kantoras: "Antisemitizmo kurstymas tiesiog pereis į pogrindį, į alternatyvias platformas".

Jo nuomone, pagrindinis būdas įveikti išankstinius nusistatymus — žmonių švietimas. Visų pirma jaunimo, kuris vis labiau pamiršta ir Holokausto tragediją, ir apskritai siaubingus Antrojo pasaulinio karo įvykius. Kas nepriimtina.

* Rusijoje uždrausta ekstremistų organizacija.