Čekų dainininkas Karelas Gotas, archyvinė nuotrauka

Mirė čekų dainininkas Karelas Gotas

725
(atnaujinta 13:33 2019.10.02)
Rugsėjo pradžioje Karelas Gotas, paskutinį kartą kalbėdamas su žurnalistais, sakė, kad gydytojai jam diagnozavo ūminę leukemiją

VILNIUS, spalio 2 — Sputnik. Garsus dainininkas Karelas Gotas, daugelio pasaulio šalių vadinamas "čekų lakštingala", mirė antradienio vakarą savo namuose, Prahoje, būdamas 80 metų amžiaus, praneša RIA Novosti su nuoroda į dainininko spaudos sekretorę Anetą Stoltsovą.

"Karelas Gotas mirė prieš vidurnaktį, apsuptas šeimos narių", — sakė Stoltsova.

Rugsėjo pradžioje Gotas, paskutinį kartą kalbėdamasis su žurnalistais, sakė, kad gydytojai jam diagnozavo ūminę leukemiją ir kad jis pradėjo gydytis ambulatoriškai.

2015 metų lapkritį dainininkui nustatytas limfmazgių auglys. Po sudėtingo vienerius metus trukusio gydymo jis ne kartą mėgino grįžti į sceną, keletą kartų surengė nedidelius koncertus su kitais čekų dainininkais.

Markas Zacharovas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Григорий Сысоев

Šių metų liepą Gotas atšventė savo 80-ąjį gimtadienį, tačiau jubiliejinis koncertas, kaip ir daugelis kitų anksčiau numatytų koncertų, buvo atšauktas dėl prastos atlikėjo sveikatos.

Vietos žiniasklaidos duomenimis, Karelas Gotas ir ledo ritulininkas Jaromiras Jagras buvo populiariausi Čekijos piliečiai.

Pasaulyje parduota daugiau nei 30 milijonų jo diskų. Dailininkas augino dvi dukras, šiais metais joms sukaks 13 ir 11 metų. Kartu su vyresniąja dukra Šarlote Gotas suvaidino filme "Meilės decibelai", įrašė dvi dainas ekranizuotoms pasakoms, taip pat atliko dainą "Širdys negęsta" vienoje iš radijo stočių.

Pasaulyje labai populiarios dainos, kurias atlieka Gotas, iš garsaus čekų ir vokiečių filmo "Trys riešutėliai Pelenei". Be to, Vokietijoje į privalomą pradinių klasių mokyklos programą įtraukta daina, kurią vokiečių kalba atliko Gotas iš kelių dalių animacinio filmo "Bitė Maja", žinomo dešimtyse šalių.

725
Tegai:
Karelas Gotas
Temos:
Metų netektys — 2019 (31)
Dar šia tema
JAV mirė organizacijos "Human Rights Watch" įkūrėjas
Mirė Lietuvos dailininkas ir skulptorius Antanas Kmieliauskas
Mirė Lietuvos rašytojas Rimantas Marčėnas
Mirė buvęs Prancūzijos prezidentas Žakas Širakas
Notre Dame po gaisro

Notre Dame rekonstrukcijai surinkta 830 milijonų eurų aukų

(atnaujinta 11:45 2021.04.15)
Pasak Prancūzijos kultūros ministrės, surinkta suma leis pradėti nuo gaisro nukentėjusios katedros restauraciją, Notre Dame planuojama vėl atidaryti 2024 metais

VILNIUS, balandžio 15 — Sputnik. Prancūzijos kultūros ministrė Roselyne Bachelot pranešė, kad surinkta 830 milijonų eurų auka Notre Dame katedrai, kuri 2019 metais nukentėjo nuo gaisro, restauruoti.

"Buvo surinkta 830 milijonų eurų aukų, absoliučiai precedento neturinti suma. Žinoma, aš esu teisingo ir skaidraus šio fondo panaudojimo garantas", — pasakė Bachelot, atsakydama į klausimus Senate.

Ministrė pažymėjo, kad surinkta suma leis pradėti Notre Dame restauraciją.

Kultūros ministerijos vadovė patikino, kad Notre Dame vėl bus atidaryta 2024 metais.

Didžiausias istorijoje gaisras Notre Dame katedroje kilo 2019 metų balandžio 15 dieną. Ugnis apėmė atraminę konstrukciją, sugriuvo smailusis bokštas. Pats pastatas ir pagrindiniai meno kūriniai bei katedroje saugomos relikvijos išliko. Gaisras siejamas su restauravimo darbais. Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas paskelbė apie savo ketinimą atkurti Notre Dame per penkerius metus, nors daugelis ekspertų teigia, kad rekonstrukcija užtruks 10–15 metų.

Tegai:
Prancūzija, Notre Dame
Šveicarijos moneta su Einšteino portretu

Šveicarijos moneta su Einšteino portretu pripažinta mažiausia pasaulyje

(atnaujinta 11:04 2021.04.15)
Miniatiūrinė moneta buvo išleista 2020 metais, jos skersmuo — tik 2,96 milimetro, o svoris — 0,063 gramo

VILNIUS, balandžio 14 — Sputnik. Gineso rekordų knygos sudarytojai pripažino Šveicarijos auksinę monetą su fiziko Alberto Einšteino portretu mažiausia, pranešė šalies pinigų kalykla.

Moneta buvo išleista 2020 metais, jos skersmuo — tik 2,96 milimetro, o svoris — 0,063 gramo.

"Gineso rekordų knygoje auksinė ¼ franko moneta pripažinta mažiausia progine moneta pasaulyje. Nepaisant jos miniatiūrinio dydžio, monetos aversas ir reversas nukaldinti mašininiu būdu", — sakoma pranešime.

Monetos averse, be fiziko portreto, nurodomi išleidimo metai, reverse — nominalas, Šveicarijos kryžius ir konfederacijos pavadinimas.

Šiai monetai buvo pagaminta speciali pakuotė — su didinamaisiais stiklais ir lempa. Iš viso buvo išleisti 999 egzemplioriai, juos kolekcininkai iškart išpirko.

Tegai:
kolekcinės monetos, monetos, Šveicarija
Dar šia tema
Lietuvos bankas parodė 2 eurų proginę monetą, skirtą Aukštaitijai — video
Vyras pažiūrėjęs po kojomis rado beveik 1 mln. eurų
Baltarusis bandė įvežti į Lietuvą senovines aukso ir sidabro monetas
Neįprastas radinys mokytojos namuose padarė vyrą turtuoliu
Baltijos šalių URM vadovai Edgaras Rinkevičius (kairėje), Eva-Marija Liimets, Gabrielius Landsbergis (dešinėje)

Šiomis dienomis ar net anksčiau. Lietuva padės Ukrainai, tačiau kada neaišku

(atnaujinta 10:40 2021.04.16)
Pranešimų apie planuojamą JAV ir Rusijos prezidentų susitikimą Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai nuvyko į Kijevą, kad suteiktų moralinę paramą prezidentui Zelenskiui. Bet su išlygomis

Iš karto trijų užsienio reikalų ministrų kelionė į Ukrainą — tai garsus perspėjimas Rusijai, neva, nežaiskite su ugnimi! Lietuva, Latvija ir Estija atsakys simetriškai, jei Kremlius užpuls Ukrainą.

"Labai įdėmiai žiūrime į situaciją ir, neslėpsiu, su nerimu. Nes stebime kažką panašaus į tai, kaip buvo 2014 metais, prieš Rusijai užgrobiant Krymą ir pradedant karinius veiksmus Donbase", pareiškė Lietuvos prezidento patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė.

O Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis patvirtino, kad Baltijos šalys nepaliks Kijevo vienu su pavojingu agresoriumi, kuris jau septynerius metus ketina pulti Ukrainą ir vykdo pratybas gretimose teritorijose.

"Tiek aš, tiek mano kolegos norime patvirtinti — Ukraina tokiu sunkiu metu nelieka viena. Jos draugai yra kartu", — prieš vizitą į Kijevą pasakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Savo kolegą iš Lietuvos palaikė Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrai Edgaras Rinkevičius ir Eva-Marija Liimets. Jie patvirtino, kad Ryga ir Talinas aktyviai palaiko Kijevo reformas euroatlantinės integracijos kelyje, o Rusija šiems planams grasina didelių karinių darinių koncentracija pasienyje su Ukraina.

Tiesa, likus kelioms minutėms iki lipimo į lėktuvą Gabrielus Landsbergis padarė išlygą, kad "dabar jis nesikreips dėl Ukrainos narystės NATO veiksmų plano". Kaip tai? Juk tai yra sena Ukrainos prezidento Vladimiro Zelenskio svajonė. Būtent to ašarodamas maldavo iš NATO visuomenės iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų apkasų, esančių kontaktų su nepripažintomis Donecko ir Luhansko Liaudies respublikomis linijoje.

"Viena iš NATO stiprybių yra vienybė. Turime siųsti signalą ne tik iš šalių, kurios jaučiasi arčiau Ukrainos, bet ir iš paties Aljanso. Aljansas tvirtai remia Ukrainos siekius (į NATO — Sputnik) <...>, tačiau buvo nuspręsta, kad geriau turėti tą bendrą žinią iš viso Aljanso, ne tik iš kelių šalių", — pasakė  Landsbergis ir padarė išlygą, kad "šiuo metu toks kreipimasis (palaikyti Ukrainos narystę NATO — Sputnik) nėra numatytas".

Matyt, prieš pat lipant į lėktuvą Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovui padėjėjai parodė JAV valstybės departamento vadovo Entonio Blinkeno pareiškimą.

Rusijos vėliava
© Sputnik / Виталий Тимкив

"Mes norėtume turėti nuspėjamus ir stabilius santykius su Rusija. O tam mums reikia veikiančių komunikacijos kanalų. Tai leis mums aiškiai išreikšti savo nuomonę, patikslinti savo poziciją, išreikšti nesutikimą su Rusijos veiksmais. Tai padės išvengti neteisingo situacijos vertinimo", — spaudos konferencijoje Briuselyje pasakė Blinkenas.

O Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorius Europos reikalams Klemanas Bonas ketvirtadienį pareiškė, kad penktadienį numatytą Ukrainos prezidento Vladimiro Zelenskio vizitą į Paryžių nereikia vertinti kaip signalą apie Ukrainos įstojimo į ES perspektyvą.

Taigi trijų Baltijos šalių užsienio reikalų ministrų vizitas Kijeve bus tik "simbolinis gestas" — savotiškas papliaukšėjimas prezidentui Zelenskiui ir užsienio reikalų ministrui Kulebai per petį. Neva, jūs laikykitės. Vakarai jums padės! Kada nors ir kažkaip. Svarbiausia, tikėkite tuo.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Ukraina, Lietuva, Baltijos šalys