Lietuvių rašytoja Daina Opolskaitė

Lietuvių rašytoja gavo ES literatūros premiją

39
(atnaujinta 11:28 2019.10.04)
Daina Opolskaitė buvo apdovanota už novelių rinkinį, į kurį buvo įtraukti anksčiau įvairiuose leidiniuose publikuoti tekstai

VILNIUS, spalio 4 — Sputnik. Lietuvių rašytoja Daina Opolskaitė už knygą "Dienų piramidės" gavo Europos Sąjungos literatūros premiją. Apie tai pranešė leidykla "Tyto alba" Facebook paskyroje.

Apdovanojimas buvo įteiktas trečiadienio vakarą Briuselyje.

"Dienų piramidės" — tai antrasis autorės novelių rinkinys, kurio teko laukti 18 metų. Į jį buvo įtraukti laiko patikrinti ir literatūrologų įvertinti tekstai, anksčiau publikuoti įvairiuose leidiniuose, pranešama leidyklos tinklalapyje.

"Novelėse apmąstoma, kas laikui bėgant žmonių pasaulyje kinta, o kam lemta išlikti amžinai. Keliami žmogaus būties, meilės, asmenybės laisvės, Dievo ir likimo klausimai, kurių akivaizdoje šiuolaikinio žmogaus gyvenimas suvokiamas kaip didžiausias laimėjimas", — sakoma aprašyme.

Daina Opolskaitė gimė 1979 metais Vilkaviškyje. Ji baigė lituanistikos studijas Lietuvos edukologijos universitete, tapo mokytoja Vilkaviškio vidurinėje mokykloje.

Anksčiau Opolskaitė rašė knygas paaugliams.

ES literatūros premija buvo įsteigta 2009 metais. Ją įsteigė ir finansuoja ES kultūros programa. Kiekvienais metais dalyvavimui konkurse atrenkamos 11 arba 12 ES šalių. Kiekvienai valstybei sudaromos nacionalinės žiuri, o kiekvienos šalies žiuri išrenka nugalėtoją.

Kiekvienas laureatas gauna penkių tūkstančių eurų premiją ir paramą jo kūrinio vertimui.

39
Tegai:
Lietuva, ES, premija, literatūros premija
Dar šia tema
Lietuvos prezidentės atstovė spaudai parašė knygą apie Grybauskaitę
Taline išrinktos gražiausios Baltijos šalių 2018 metų knygos
Vilniuje ketinama nustatyti skaitymo rekordą
"Jūsiškiai" nėra "Mūsiškiai": kodėl kilo naujos aistros dėl Rūtos Vanagaitės
Iš JAV mokyklos pašalintos knygos apie Harį Poterį dėl "prakeikimų"
Auksinė Antano Smetonos plunksna grįžta į Lietuvą
Paaiškėjo šių metų Lietuvos pretendentas siekti "Oskaro"
Projekto Gyvos sienos kūrinys Miško sodas.

Kaune pilkas ir niūrias elektros transformatorinės sienas pakeitė "miškas"

(atnaujinta 18:34 2020.09.18)
Miesto gyventojų ir svečių žvilgsnius džiugins dar viena gatvės meno ekspozicija — projekto "Gyvos sienos" ir idėjų konkurso "Kauno akcentai" kūrinys

VILNIUS, rugsėjo 19 — Sputnik. Kauno Partizanų gatvėje stovinčią elektros transformatorinę gatvės menininkai pavertė spygliuočių tvirtove, praneša Kauno savivaldybės spaudos tarnyba.

Pilkas ir niūrias elektros transformatorinės sienas pakeitė "miškas". Tai — dar vienas projekto "Gyvos sienos" ir idėjų konkurso "Kauno akcentai" kūrinys.

Naujasis Kauno gatvės meno galeriją po atviru dangumi papildęs piešinys — jungtinis menininkų projektas. Simonos Seibutienės kurtus "Miško sodus" ant statinio perkėlė trise — Ieva Olimpija Voroneckytė, Goda Skėrytė ir Ramūnas Vaicekauskas.

"Norėjau sukurti piešinį, kuris į aplinką įsilietų ir vasarą, ir žiemą. Tai užuomina į spygliuočių mišką. Stilizuoti eglių kontūrai ir lietuvių liaudies simbolika pateikta abstrakčiai, supaprastinus formas iki tam tikro rašto, ornamento, kuriame slypi daug reikšmių", — apie piešinį pasakojo autorė.

Kaune veikiančios platformos "Gyvos sienos" tikslas — padėti menininkams ir piešinių ant savo sienų laukiantiems pastatų savininkams atrasti vieni kitus ir įgyvendinti kūrybiškas idėjas, atgaivinant bei papuošiant pilkas pastatų sienas meistriškais gatvės meno kūriniais.

Konkurso "Kauno akcentai" dalyviai savo darbais puošia įvairias miesto vietas. Patvirtintų idėjų įgyvendinimą finansuoja Kauno miesto savivaldybė. Nuo programos pradžios įvairiose miesto vietose jau atsirado 42 akcentai.

Tegai:
Kauno akcentai, Kaunas
Temos:
Kaunas — antroji Lietuvos sostinė
Dar šia tema
Kaune atgijo "Žvaigždžių sėjikas"
Kauno Botanikos sode "nutūpė" Mažojo Princo įkvėpta skulptūra
Kauno geležinkelio stotyje seną pastatą papuošė piešinys "Paskutinis keleivis"
Paskelbtas vaizdo įrašas apie tai, kaip ant namo sienos Kaune piešiamas grafitis
Legalus menas: Kaune vyks gatvės meno festivalis
Tarptautinis liaudiškų šokių festivalis Palangos miestely

Palangoje rugsėjo 18–20 dienomis šurmuliuos tarptautinis liaudiškų šokių festivalis

(atnaujinta 14:57 2020.09.18)
Festivalis į šventinį šurmulį žada įtraukti visą kurortą — jo metu veiks tautodailininkų bei amatininkų mugė, o suvažiavę šokių kolektyvai rengs pasirodymus įvairiose miesto centro viešose erdvėse

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Palangoje rugsėjo 18–20 dienomis jau ketvirtąjį kartą vyks tarptautinis liaudiškų šokių festivalis "Palangos miestely", praneša kurorto savivaldybės spaudos tarnyba.

"Tris dienas šurmuliuosiantis festivalis šventinę nuotaiką paskleis visoje Palangoje. Vaikai, jaunimas, senjorai — labai įvairaus amžiaus šokėjai šventine nuotaika bei savo energija pakerės kiekvieną", — žada festivalio organizatoriai.

Penktadienį, rugsėjo 18 dieną, Vytauto gatvėje nusidrieks tautodailininkų bei amatininkų mugė, kurioje pirkėjų lauks daugiau nei šimtas prekeivių ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos. Čia visą savaitgalį, nuo 10:00 iki 20:00, bus galima ne tik į kitus pasidairyti bei save parodyti, bet ir įsigyti įvairių tautodailininkų dirbinių, kulinarinio paveldo gardumynų, įvairių papuošalų bei aksesuarų, susipažinti su senaisiais amatais. Mugėje nestigs rudeniškų akcentų, čia bus galima įsigyti įvairių sodinukų.  

Šeštadienį, rugsėjo 19 dieną, po Palangą pasklis tautiniais drabužiais pasidabinę šokėjai, į kurortą suvažiavę ne tik iš įvairių Lietuvos miestų, bet ir iš kaimyninės Latvijos. Iš viso pajūryje susiburs dvidešimt liaudiškų šokių kolektyvų.

Festivalyje dalyvaus ir šeimininkai — Palangos miesto šokių kolektyvai: Palangos kultūros ir jaunimo centro liaudiškų šokių kolektyvai "Bočiai" ir "Banguolis" bei Trečiojo amžiaus universiteto Europos šokių grupė "Jūrė".

Šeštadienį, 13:00, visi festivalio dalyviai susiburs Grafų Tiškevičių alėjoje bei tęs ankstesnių festivalių metu pradėtą tradiciją — sušoks bendrą šokį. Po jo iškilminga festivalio dalyvių eisena pajudės link Nepriklausomybės aikštės (Jūratės gatvės ir Vytauto gatvės sankirtoje, prie muzikinio fontano), kur vyks festivalio "Palangos miestely" atidarymas.

Netrukus po to liaudiška muzika bei tautiniais drabužiais pasidabinę šokėjai pasklis po miesto centro viešąsias erdves. Visą dieną, nuo 13:45 iki 18:30, liaudiškų šokių kolektyvai savo pasirodymus rengs įvairiose vietose — šokėjus bus galima išvysti ties Kurhauzu, centrinėje miesto aikštėje, taip pat — Nepriklausomybės aikštėje.

O vakare, 18:30, Kurhauzo terasoje festivalį užbaigs viena iš populiariausių Lietuvos tradicinės muzikinės kultūros atstovių — tautiška kapelija "Sutaras".

Sekmadienį, rugsėjo 20 dieną, miesto centre šurmuliuos mugė, o meno kolektyvai bus pakviesti dalyvauti specialiai jiems skirtoje programoje — liaudiškoje mankštoje bei kitose atrakcijose pajūryje.

Festivalio organizatoriai neabejoja, kad kiekvienas, savaitgalį apsilankęs Palangoje, liks maloniai nustebintas ne tik kurorte tvyrančios šventinės nuotaikos, bet ir meno kolektyvų pasirodymų.

Tegai:
šokiai, festivalis, Palanga, Lietuva
Dar šia tema
Sputnik Lietuva sužinojo, ar lietuviai šiemet patenkinti poilsiu Palangoje
Palanga kviečia į Lietuvos seniūnijų sporto žaidynių finalą
Festivalis "Nepatogus kinas" persikelia į virtualią kino salę
Ruduo

Kokia šiandien diena: rugsėjo 21-osios šventės

(atnaujinta 20:59 2020.09.20)
Rugsėjo 21-oji nuo seno Lietuvoje laikyta Bobų vasaros pradžia, be to, šią dieną minima Tarptautinė taikos diena, o katalikai mini Šv. Mato, apaštalo ir evangelisto, šventę

Rugsėjo 21-oji yra 264-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, keliamaisiais metais — 265-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 101 diena.

Savo vardadienius šiandien švenčia: Matas, Mantvilas, Nijolė, Viskintė.

Rugsėjo 21-oji nuo seno Lietuvoje laikyta Bobų vasaros — šilto sezono rudens metu — pradžia (tęsiasi iki 29 d.). Šiuo metu buvo tradicija pagerbti pribuvėjas, priimančias ateinančius į pasaulį vaikus.

Anot meteorologų, rugsėjo pabaigoje — spalio pradžioje į Lietuvą užklysta anticiklonas iš pietų, atnešdamas apie savaitę ar dvi saulėtų ir šiltų orų. Oras sušyla iki 20 laipsnių ir net daugiau. Tiesa, tokia bobų vasara būna ne kasmet, kas keleri metai.

Tarp gydytojų seksologų egzistuoja nuomonė, kad būtent bobų vasaros metu moterys patiria didžiausią seksualinį potraukį. Didžiausias potraukis vyrams kyla pavasarį.

Be to, Lietuvoje šią dieną minima Tarptautinė taikos diena.

Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinė Asamblėja, paskelbusi šią šventę, rekomendavo visoms valstybėms šią dieną laikyti visuotine susitaikymo diena ir net karo metu šią dieną nutraukti karo veiksmus. Diena minima nuo 1981 metų.

Dar Lietuvoje šią dieną minima Tarptautinė Alzheimerio ligos diena.

Šią dieną įvairių šalių Alzheimerio ligos asociacijos organizuoja seminarus, konferencijas, kuriose plačioji visuomenė informuojama apie šią ligą, gydytojai dalijasi patirtimi. Lietuvos Alzheimerio ligos asociacija įsteigta 2003 m. Asociacija rūpinasi padėti neturtingiems šia liga sergantiems žmonėms, atkreipti visuomenės dėmesį į pirminius ligos požymius.

Alzheimerio liga dažniausiai serga pagyvenę 65–70 metų amžiaus žmonės, tačiau kartais susergama ir 40-ies. Sergant liga silpnėja žmogaus atmintis, žmogus tampa išsiblaškęs, galiausiai nebesugeba skaityti, rašyti, nebesiorientuoja aplinkoje. Sergantysis pradeda nuolat ką nors užmiršti, nebeatpažįsta artimų žmonių. Taigi, kenčia ne tik jis, bet ir artimieji.

Pastebėjus pirminius ligos požymius — atminties sutrikimus, nuolatinį išsiblaškymą, patariama kuo greičiau kreiptis į gydytoją.

Rugsėjo 21 d. Katalikų Bažnyčios kalendoriuje pažymėta šv. Mato, apaštalo ir evangelisto, šventė. Pasak krikščionių tradicijos, Matas yra pirmosios Naujojo Testamento Evangelijos autorius. Prieš tai jis buvo muitininkas. Evangelijoje pagal Morkų ir Evangelijoje pagal Luką vadinamas Leviu.

Krikščioniškajame mene jo simbolis yra angelas.

Jį tarp apaštalų mini visi 4 evangelistai. Hebrajiškai jo vardas reiškia "Dievo dovana". Jėzus įžvelgė jame slypinčius talentus ir padovanojo jį visuotinei Bažnyčiai: fariziejų ir Rašto aiškintojų nekenčiamas muitininkas tapo vienu iš kertinių Bažnyčios akmenų.

Šventasis Matas yra bankininkų, buhalterių ir mokesčių rinkėjų globėjas.

Ši diena Lietuvos istorijoje                   

1935 metais Feliksas Vaitkus lėktuvu Lituanica II (Lockheed L-5B Vega) perskrido Atlanto vandenyną.

2004 metais Lietuvą sukrėtė nestiprus, bet jaučiamas žemės drebėjimas, kurio epicentras buvo Karaliaučiaus krašte.

Ši diena pasaulio istorijoje

1792 metais per Didžiąją Prancūzijos Revoliuciją Nacionalinis Konventas paskelbė Prancūziją respublika (Pirmoji Prancūzijos respublika).

1866 metais gimė anglų rašytojas, pasaulinio garso mokslinės fantastinės literatūros kūrėjas Herbertas Džordžas Velsas. Žinomiausi jo kūriniai: "Laiko mašina" (1895 m.), "Nematomas žmogus" (1897 m.).

1934 metais gimė dainininkas Leonardas Koenas.

1947 metais gimė JAV rašytojas Stivenas Kingas.

Tegai:
katalikų bažnyčia, Lietuva, šventė, šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai