Kalėdinio Blukio deginimas

Rumšiškės kviečia į Kalėdinio Blukio deginimą, kad atsikratytų negerovių

(atnaujinta 17:27 2019.12.21)
Lietuvos liaudies buities muziejuje ketvirtąją šv. Kalėdų dieną bus iškilmingai sukurtas laužas ir sudegintas šventės ženklas — Blukis (masyvi kaladė), be to, susirinkę galės dainuoti, šokti, vaišintis ir kitai pramogauti

VILNIUS, gruodžio 21 — Sputnik. Ketvirtąją šv. Kalėdų dieną, gruodžio 28 dieną 12:00 Lietuvos liaudies buities muziejuje vyks Kalėdinio Blukio deginimas, praneša muziejaus spaudos tarnyba.

"Kai jau visi kalėdiniai stalai bus nurinkti, o dovanos — išpakuotos ir jau nekantriai lauksime įžengimo į Naujuosius metus, kviečiame atvykti į Lietuvos liaudies buities muziejų — turėsite unikalią progą deramai atsikratyti visų per metus prisikaupusių negerovių, kalčių, pykčių bei pasitikti Naujuosius su šviesa ir gausa!" — sako renginio organizatoriai.

Pagal senuosius lietuviškus papročius, Blukis (masyvi kaladė ar kelmas) — Kalėdų šventės ženklas. Vienas žmogus jo niekaip nepajudintų, tad jo vilkimas suburia visą bendruomenę linksmam ritualui!

Rumšiškės kviečia į Kalėdinio Blukio deginimą
Rumšiškės kviečia į Kalėdinio Blukio deginimą

Tikėta, kad lazda trinktelint per Blukį, galima jam perduoti visas kaltes, negeroves ir pykčius, o jį sudeginus, sudega ir visos blogybės, išlaisvinama šviesa ir gausa.

Šventės pradžioje, blukvilkiai užners virves ant storos medinės kaladės ir vilks per visą Žemaitijos kaimą, užsukdami į sodybų kiemus, spėdami būsimos žiemos orus, sveikindami šeimininkus, dainuodami, šokinėdami ir krėsdami pokštus, o tuo tarpu visi renginio dalyviai galės lazdomis trankyti Blukį.

"Aplankę kaimynus, iškilmingai sukursime laužą ir sudeginsime Blukį su visomis jame besislepiančiomis negerovėmis! Dainuosim, šoksim, vaišinsimės ir, jei gamta leis, visaip žiemiškai pramogausim!" — žada organizatoriai.

Renginio pradžia: gruodžio 28 dieną, šeštadienį, 12:00 Žemaitijos kaime. Bilieto kaina: suaugusiems — 3 eurai, moksleiviams, studentams, pensininkams — 1,5 euro, remtiniems asmenims — 1 euras, ikimokyklinio amžiaus vaikams — nemokama.

Tegai:
pramogos, Kalėdos, Lietuvos liaudies buities muziejus, Rumšiškės, Lietuva
Temos:
Linksmų Kalėdų! (223)
Dar šia tema
Vilniaus savivaldybė parodė Kalėdų miestelį pačiame įkarštyje
Kaip papuošti namus Kalėdoms ir Naujiesiems metams
Šiandien atidaromas Kalėdinis dizaino skveras
Buvusiame Lukiškių kalėjime įsikurs Alternatyvus kalėdinis kiemas
Vilnius

Ruošdamasis 700-mečiui Vilnius kviečia pasivaikščioti po 7 istorines epochas

(atnaujinta 20:18 2021.04.10)
Pirmasis virtualus turas kvies keliauti po XIV amžiaus Vilnių ir sužinoti ne tik tai, ką slepia seniausia katalikų šventovė, bet ir kodėl, spėjama, lietuviai neaugino barzdų

VILNIUS, balandžio 10 — Sputnik. Vilnius pristato projektą "7 kelionės kryptimi — Vilnius 700", skirtą gyventojams atrasti paslaptingą miesto praeitį ir virtualiai aplankyti žymiausius Vilniaus objektus, praneša miesto savivaldybės spaudos tarnyba. 

Šis projektas yra viena iš pasirengimo artėjančiam Vilniaus 700 metų jubiliejui, kuris vyks 2023-iaisiais, dalių. Reikšmingai šventei sostinė ruošiasi jau dabar — siekiama sukurti įspūdingą gimtadienio atmosferą, atspindinčią miesto dvasią.

Virtualios kelionės per epochas

Vilniaus turizmo ir verslo plėtros agentūros "Go Vilnius" pristatomas projektas "7 kelionės kryptimi — Vilnius 700" kas savaitę apžvelgs vis kitą Lietuvos sostinei svarbų laikotarpį ir kvies pamatyti virtualų turą išgirstant netikėčiausias Vilniaus istorijas. Išėję virtualiai pasivaikščioti Vilniaus gatvėmis, miestiečiai nuo šiol galės saugiai leistis į kelionę per epochas ir patirti 7 skirtingus sostinės veidus: pažvelgs į Vilnių kaip legendų miestą, taip pat kaip į žmonių, gastronomijos, apsipirkinėjimo, modernizacijos centrą.

Keliaujant vis kitais virtualiais maršrutais bus galimybė pajusti skirtingų istorinių laikmečių aktualijas — suprasti, kas formavo šiandieninį miestą, patirti nekasdienių nuotykių. Pavyzdžiui, pamatyti, kaip prieš akis išdygsta didingi rūmai su apelsinmedžių giraitėmis, pasisveikinti su Vytautu Didžiuoju, papuotauti su garbingais didikais, gatve prasilenkti su abitus vilkinčiais vienuoliais ar iš paviljonų madingiausiais šilkais viliojančiais prekybininkais.

"Gali būti, kad vaikščiodami Vilniaus gatvėmis nė nenutuokiate, kokias istorijas slepia praeinami pastatai, memorialinės vietos. Sukūrę septynis virtualius teminius maršrutus, apimančius epochas nuo XIV iki XX amžiaus, norime pakviesti vilniečius ir miesto svečius dažniau apsidairyti ir geriau pažinti savo mylimą miestą bei drauge kurti tokią Vilniaus istoriją, apie kurią pasakotų ateities kartos", — sako "Go Vilnius" vadovė Inga Romanovskienė.

Anot jos, vilniečiams ir miesto svečiams visi septyni virtualūs maršrutai bus pristatomi kas savaitę, palaipsniui leidžiant susipažinti su Vilniumi nuo seniausių epochų iki naujųjų amžių.

Pirmajame ture — mistinis Vilniaus miesto atsiradimas

Pirmajame ture bus kviečiama virtualiai nusikelti į XIV a. Vilnių — tokį, koks jis pirmą kartą aprašytas didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškuose ir išlikęs seniausiai aptinkamuose šaltiniuose. Anot istorikės Lukos Sinevičienės, prieš beveik 700 metų ant septynių kalvų, stūgaujant geležiniam vilkui, gimė miestas, kuriam buvo lemta garsinti Lietuvos vardą visame pasaulyje. Jau tuomet Vilnius buvo nepaprastas miestas, dar viduramžiais subūręs įvairias kultūras ir religijas.

Turo metu žiūrovai bus kviečiami kartu aplankyti ir kitas ryškiausias epochos vietas — išgirsti legendą apie vieną seniausių Vilniaus cerkvių, kuri, manoma, buvo pastatyta pagonių dievo Ragučio šventyklos vietoje, sužinoti Medeinės skulptūros istoriją, apžiūrėti XIV a. pylimų vietos liekanas, o apsilankius Šv. Dvasios cerkvėje sužinoti, kodėl lietuviai neaugino barzdų.

Virtualus turas po XIV a. Vilnių užbaigiamas pasakojimu apie Vilniaus Dievo Motinos Ėmimo į Dangų katedrą, tragišką Kreivosios pilies istoriją, Trijų kryžių kalno atsiradimą bei pagonišką Verkių apylinkių kilmę.

Pirmąjį turą galima pamatyti apsilankius portale www.700vilnius.lt.

Tegai:
istorija, Vilnius
Archeologiniai kasinėjimai

Egipte atrastas "Aukso miestas"

(atnaujinta 19:18 2021.04.09)
Archeologinis radinys yra Nilo pakrantėje po Luksoru, tai yra didžiausia šalyje aptikta gyvenvietė

VILNIUS, balandžio 9 — Sputnik. Egipte "atkastas" dingęs miestas, praneša šalies Turizmo ministerija.

Misija, kuriai vadovavo buvęs šalies archeologijos ministras Zahis Havasas (Zahi Hawass), aptiko gyvenvietę Nilo pakrantėje po Luksoru.

"Daugelis užsienio archeologinių misijų nesėkmingai ieškojo šio miesto", — RIA Novosti cituoja buvusio ministerijos vadovo žodžius.

"Aukso miestas"

"Aukso miestas" yra didžiausia Egipte rasta gyvenvietė. Jis buvo pastatytas valdant Amenhotepui III (1391–1353 m. prieš Kristaus gimimą). Vėliau, kai Egipte valdė faraonai Echnatonas, Tutanhamonas ir Ejė, "Aukso miestas" buvo didžiausias administracinis ir ekonominis centras.

Archeologai rado išlikusių patalpų fragmentus, o juose — senovės egiptiečių namų apyvokos daiktus. Tarp radinių buvo papuošalai, skulptūros, vaizduojančios skarabėjus (šis vabalas yra vienas labiausiai garbinamų Senovės Egipto simbolių), molio gaminiai.

Nustatyti epochą, per kurią miestas egzistavo, pavyko pagal rastus indus vynui: indai buvo ištapyti hieroglifais. Be to, archeologams "padėjo" mūras — ant jo buvo Amenhotepo III antspaudai.

Atrastas "Aukso miestas" sudarytas iš administracinio, laidojimo ir gyvenamojo rajonų. Kažkada čia buvo kepykla, statybininkų ir amatininkų dirbtuvės. Archeologai deda ypatingas viltis į laidojimo rajoną: jie tęs kasinėjimus ir tikisi ten rasti "nepaliestų kapų, pilnų lobių".

Šis radinys padės sužinoti, kaip žmonės gyveno Senovės Egipte imperijos klestėjimo laikais, įsitikinusi JAV Džonso Hopkinso universiteto egiptologijos profesorė Betsė Brajan (Betsy Bryan). Pasak jos, unikalus radinys yra "antras pagal dydį archeologinis atradimas po Tutanchamono kapo".

Tegai:
archeologiniai kasinėjimai, archeologai, Egiptas
Dar šia tema
Darbininkai netyčia aptiko 900 metų senumo "slaptą" tunelį
Rusijoje rastas Šigiro stabas pasirodė esąs senesnis už Stounhendžą
Įdomiau už Atlantidą: nuskendusių senovės miestų nuotraukos
Archeologai Egipte rado 4 tūkst metų senumo medinę statulą
Mokslininkai atkūrė 3000-metės mumijos balsą — video
Archeologai Egipte rado 54 senovinius sarkofagus
Data

Kokia šiandien diena: balandžio 11-osios šventės

(atnaujinta 15:11 2021.04.10)
Balandžio 11 yra 101-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 264 dienos

Šiandien Saulė teka: 06:32 val., leidžiasi: 20:10 val., dienos ilgumas: 13.38 val.

Vardadienį švenčia Eigmantas, Eigminas, Vykintas, Leonas.

Šią dieną 1764 metais Rusija ir Prūsija pasirašė Peterburgo sutartį, davusią pradžią būsimiems Abiejų Tautų Respublikos padalijimams;

1990 – prisiekė pirmoji po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos Vyriausybė;

2006 – iš Seimo pirmininko pareigų slaptu balsavimu pašalintas Artūras Paulauskas.

1954 metais gimė Valentinas Masalskis, vienas garsiausių Lietuvos teatro ir kino aktorių, nuo 1992 m. – ir režisierių. Aktorius 1996 metais apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija.

1814 – Napoleonas Bonapartas ištremiamas į Elbos salą;

1984 – Tarybų Sąjungos vadovu tapo Konstantinas Černenka;

1984 – gimė pirmasis pasaulyje kūdikis, pradėtas iš užšaldyto embriono.

1755 gimė Džeimsas Parkinsonas (James Parkinson), britų gydytojas, aprašęs Parkinsono ligą;

1949 gimė Lee Sheriden, grupės Brotherhood of Man narys;
1971 gimė Oliver Riedel, vokiečių grupės Rammstein bosistas.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai