Kadras iš filmo Sostų karai

Gerbėjai įvardijo populiariausias scenas seriale "Sostų karai"

(atnaujinta 12:44 2020.02.24)
Apklausos duomenimis, labiausiai serialo gerbėjams įsiminė scena, kai Džonas Snou su maža armija stoja į kovą prieš didžiulę Ramzio Boltono armiją

VILNIUS, vasario 22 — Sputnik. Televizijos kompanija atliko apklausą, kurios metu iš fantastinio serialo "Sostų karai" gerbėjų išsiaiškino, kuriuos visų aštuonių sezonų šou epizodus jie laiko geriausiais, praneša Express.co.uk.

Kadras iš serialo Sostų karai
© Photo : Предоставлено пресс-службой "Амедиатека"/HBO/Helen Sloan

Respondentų teigimu, populiariausia scena projekto istorijoje tapo "Bastardų mūšis" (devinta serija, šeštas sezonas). Jame Džonas Snou (Kitas Haringtonas) kartu su maža armija stoja į kovą prieš didžiulę Ramzio Boltono (Ivano Reono) armiją.

Antroje vietoje atsidūrė "Žiemos vėjai" — paskutinis šešto sezono epizodas. Visų pirma gerbėjai jį įsiminė dėl to, kaip Sersėja (Lena Hedi) atkeršijo religinio judėjimo lyderiui Didžiajam Žvirbliui (Džonatanas Praisas) ir visiems jo pasekėjams.

Trečioji pozicija atiteko "Griežtiems namams" (aštunta serija, penktas sezonas). Šioje scenoje Džonas Snou kartu su bendražygiais iš Nakties Sargybos bando laivais prie sienos perkelti kelis tūkstančius sulaukėjusių žmonių. Bet tai padaryti jiems trukdo Nakties Karalius (Vladimiras Furdikas), baltieji klajūnai.

Tame pačiame epizode pirmą kartą buvo parodyta Nakties Karaliaus galia, kai jis po mūšio prikėlė visus aplink esančius mirusiuosius tik pakėlęs rankas.

Labiausiai šokiruojanti scena, pasak gerbėjų, buvo "Reinai iš Kastamere" (devinta serija, trečias sezonas), kurioje Volderio Frėjaus (Davidas Bradlis) nurodymu be perspėjimo nužudomi Keitlin Stark (Mišelė Feirli), jos sūnus Robas (Ričardas Meidenas) ir jo nėščia žmona Talisa (Una Čaplin).

Fantastinis serialas "Sostų karai" buvo nufilmuotas remiantis romanų "Ledo ir ugnies giesmė" ciklu ir tapo vienu sėkmingiausių istorijoje: iš viso jis gavo 47 "Emmy" apdovanojimus. Aštuonių serialo sezonų filmavimas vyko nuo 2011 iki 2019 metų. Serialas pasakoja apie išgalvotą Septynių karalysčių pasaulį, kur dėl viešpatavimo varžosi daug aristokratų šeimų, tuo tarpu visai žmonijai gresia sunaikinimas dėl ano pasaulio jėgų invazijos.

Serialo finalas sukėlė daugelio gerbėjų pasipiktinimą, daugiau nei pusantro milijono žmonių net pasirašė peticiją televizijos kanalui "HBO", reikalaudami iš naujo nufilmuoti serialo pabaigą. Nepaisant to, televizijos kanalas pareiškė neketinantis filmuoti kito serialo finalo.

Tegai:
kinas, filmai, "Sostų karai"
Temos:
Pasinerk į kino pasaulį (137)
Dar šia tema
Džordžas Martinas pareiškė, kad "Sostų karai" galėjo turėti dar penkis sezonus
Žiniasklaida: aktorius iš "Sostų karų" atsidūrė ligoninėje dėl serialo pabaigos
Serialo "Sostų karai" žvaigždė rengs šou "Tikras vikingas"
"Sostų karų" scenaristai pripažino savo nekompetentingumą
Žirgai

Anykščių regioninis parkas kviečia prisiminti senuosius naktigonės papročius

(atnaujinta 11:32 2020.08.12)
Prie Šventosios upės bus kuriamas žirgas iš žolės, šurmuliuos vaikų žaidimų kiemelis, be to, vyks žirgų pasirodymai, maudynės upėje bei vakaronė su folkloro ansambliu

VILNIUS, rugpjūčio 12 — Sputnik. Anykščių regioniniame parke Žirgo take prie Šventosios upės rugpjūčio 13 dieną 18:00 vyks tradicinis "Naktigonės" renginys, pranešama Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Facebook paskyroje.

Naktigonė — išnykęs senovės paprotys, kurio metu vasaros ir rudens naktimis buvo bendrai ganomi kaimo arkliai.

Siekiant prisiminti ir atgaivinti šį paprotį, Anykščių regioninio parko direkcija jau 9-tą kartą organizuoja simbolinę "Naktigonę". Kad naktimis mažiau imtų miegas, piemenys užsiimdavo įvairia veikla: maudydavo žirgus, gamindavo rankdarbius, žaisdavo, pasakodavo istorijas prie laužo. Ganydavo pasikeisdami: vieni miegodavo, kiti budėdavo prie laužo. Budėjimo tikslas apsaugoti galvijus nuo vilkų ar vagių.

Naktigonės tęsdavosi savaitę ar net pora mėnesių. Svarbiausia — naktinio ganymo nauda: jaunuoliai grįždavo namo ant sočių, gražių arklių. Anksti rytą, jodami namo, vaikinai tyčia garsiai dainuodavo arba pūsdavo ragus, kad pažadintų miegančiuosius ir būtų pastebėti. O kas lietuviui yra arklys, žirgas? Ir duonelę kasdieninę auginant, ir visus ūkio darbus nuveikiant, pramogaujant šventėse, ir tėvynę ginant — visur kartu.

Tačiau, pasikeitus gyvenimo situacijai ir žmonėms nustojus ganyti bei šienauti, natūralios pievos pamažu pradeda pavirsti krūmynais ar mišku. Todėl saugomų teritorijų darbuotojai turi tikslą — ne tik prisiminti nematerialios kultūros tradicijas, bet ir dėti pastangas, kad būtų sudarytos sąlygos išsaugoti gamtines vertybes, buveines ir retus augalus.

Stovyklavietė, kurioje vyks renginys, patenka į Natura 2000 teritoriją — Šventosios senvages, kuriose saugomos užliejamos, stepinės pievos ir buveinės. Čia, jau keletą metų vykdomas gamtotvarkinis projektas, kur sutinkamos vietos ūkininkų ganomos kelios avių bandos bei ožkytės, kurios taip pat prisideda prie šių natūralių pievų išsaugojimo. Todėl, jau tradiciškai į jaukų gamtos prieglobstį ristūnai su šeimininkais atvyks iš Andrioniškio kaimo, Keblonių kaimo "Mikadoro" žirgyno ir Niūronių kaimo "Vilarto" žirgynų.

Šiais metais bus kuriamas žirgas iš šioje pievoje augusios nupjautos žolės, šurmuliuos vaikų žaidimų kiemelis ir galimybė piešimo lentoje nuspalvinti žirgelį. Gražiausia šventės dalimi taps žirgų pasirodymai bei maudynės Šventosios upėje. Vėliau, kvepianti Šventosios pievų žolelių arbata ir vakaronė su Biržų folkloro ansambliu "Siaudela".

Tegai:
Lietuva, žirgas
Lazdynų biblioteka

Lazdynų biblioteka pakeitė adresą ir tapo patrauklesnė

(atnaujinta 07:47 2020.08.10)
Skaitytojai jau laukiami Architektų gatvėje esančiose suremontuotose patalpose, kur biblioteka apstatyta nauja įranga bei papildytas jos knygų fondą

VILNIUS, rugpjūčio 9 — Sputnik. Vilniuje Lazdynuose esanti vaikų biblioteka "Papartis" kartu su senaisiais fondais iš Erfurto gatvės atsikraustė į Architektų g. 17, praneša miesto savivaldybės spaudos tarnyba.

Pažimyma, kad po daugiau nei 10 mėnesių trukusio remonto, 346 kvadratinių metrų patalpose įsikūrusi įstaiga lazdyniečius ir svečius džiugins ne tik atnaujintomis patalpomis, bet ir nauja įranga bei pasipildžiusiu knygų fondu.

Новая библиотека в Вильнюсе
© Photo : Vilnius
Atnaujinta Lazdynų biblioteka

Po remonto, erdvių pritaikymo bibliotekos veikloms ir lankytojų poreikiams, bibliotekoje įrengti skirtingoms erdvėms reikalingi baldai, kompiuteriai, spausdinimo ir kopijavimo technika. Lankytojai galės naudotis Abonemento bei skaityklų paslaugomis, atvirais suaugusiųjų ir vaikų literatūros fondais.

Bibliotekoje veikia 6 darbo vietų suaugusiųjų ir 4 darbo vietų vaikų kompiuterinės skaityklos — čia internetu nemokamai naudotis galės visi panorėję. Periodikos skaitykloje skaitytojų lauks įvairus laikraščių ir žurnalų pasirinkimas, nepamiršti ir bibliotekoje mėgstantys mokytis ar dirbti miestiečiai — sukurta individualaus darbo erdvė pritaikyta grupėms iki 8 asmenų bei 25 vietų konferencijų salė, kurioje — visa reikiama garso ir vaizdo technika.

Bibliotekos lankytojus džiugins ir bibliotekoje įrengta mini kino salė su modernia garso ir vaizdo perdavimo technika, vaikų žaidimų ir poilsio zona su TV ekranu, žaidimų konsole.

Новая библиотека в Вильнюсе
© Photo : Vilnius
Atnaujinta Lazdynų biblioteka

Bibliotekos erdvės pritaikytos žmonėms su judėjimo negalia, šalia pastato yra automobilių stovėjimo aikštelė, veikia bevielis internetas.

Lazdynų biblioteka yra vienas iš septyniolikos Vilniaus miesto savivaldybės centrinės bibliotekos filialų. Tai jau šeštasis bibliotekos padalinys, atnaujintas per pastaruosius dvejus metus. Vilniečius kasdien pasitinka neseniai renovuotos Tomo Zano, Dzūkų, Naujosios Vilnios bei Gerosios Vilties, Grigiškių bibliotekos, taip pat vasaros skaitykla Bernardinų sode ir antroji skaitykla Vilniaus Sapiegų parke.

Naujojoje bibliotekoje lankytojai galės rinktis iš atnaujinto leidinių fondo, kurį sudaro daugiau nei 29 tūkstančiai įvairių leidinių suaugusiems, vaikams, skaitantiems rusų, anglų ir kitomis kalbomis. Taip pat į namus galima skolintis stalo žaidimus, dėliones, elektronines knygų skaitykles. Tam tereikia pasinaudoti visoje Lietuvoje galiojančiu LIBIS skaitytojo bilietu, o bilieto neturintys bibliotekoje jį gali įsigyti nemokamai.

Lazdynų bibliotekoje taip pat planuojama rengti įvairius renginius, vietos bendruomenės narių parodas, kūrybines dirbtuves, susitikimus su autoriais bei menininkais, vaikų vasaros stovyklas. Rugsėjo pabaigoje bus atidarytas galvosūkių kambarys, kurio užduotys pritaikytos lankytojams nuo 10 m. amžiaus.

Biblioteka veiks darbo dienomis 10:00-19:00, o nuo rudens ir šeštadieniais — 10:00-17:00.

Tegai:
Lazdynai, biblioteka, Lietuva, Vilnius
Gėlių laukas, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugpjūčio 14-osios šventės

(atnaujinta 19:41 2020.08.13)
Šią dieną katalikai mini Šv. Maksimilijonas Kolbę, vardadienius šią dieną švenčia Euzebijus, Grintautas, Guostė, Minvydas, Pajauta

Rugpjūčio 14 yra 226-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 227-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 139 dienos.

Šią dieną katalikai mini Šv. Maksimilijonas Kolbę

Šventasis (1894–1941) gimė Zdunska Voloje netoli Lodzės, Lenkijoje. 1910 metais tapo pranciškonu, studijavo Romoje. 1918 metais įšventintas kunigu. Iš Aušvico koncentracijos stovyklos pabėgus vienam kaliniui buvo pasmerkti keli nekalti žmonės. Vienas iš jų buvo gausios šeimos tėvas. Maksimilijonas pasisiūlė į jo vietą ir 1941 metų rugpjūčio 14 dieną mirė kankinio mirtimi. Popiežius Jonas Paulius II 1982 metais jį paskelbė šventuoju.

Ši diena istorijoje

Šią dieną 1385 metais Krėvos pilyje po pusę metų trukusių derybų Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila su Lenkijos bajorais sudarė Krėvos sutartį. Šia sutartimi Jogaila įsipareigojo vesti vienuolikmetę mirusio Lenkijos karaliaus Liudviko dukterį Jadvygą, paleisti į nelaisvę paimtus krikščionis, krikštytis, pakrikštyti Lietuvos gyventojus ir prijungti Lietuvą prie Lenkijos karūnos. Šis žingsnis davė pradžią Jogailaičių dinastijai, kurios įtaka po pusantro amžiaus taip išaugo, kad daugiau nei trečdalis Europos buvo valdoma lietuviškosios dinastijos palikuonių. XVI a. pr. Jogailaičių teritorijos išsitęsė tarp Juodosios, Baltijos ir Adrijos jūrų (dinastijai priklausė LDK, Lenkijos, Vengrijos ir Čekijos sostai).

2004 metais savo namuose Krokuvoje mirė 93 metų lietuvių kilmės lenkų poetas, prozininkas, Nobelio premijos laureatas Česlavas Milošas.

Ši diena pasaulio istorijoje

1867 metais pasirodė pirmasis Karlo Markso "Kapitalo" tomas.

1911 metais viename iš Kijevo teatrų mirtinai sužeistas Rusijos vyriausybės vadovas Petras Stolypinas. Jis mirė po keturių dienų.

1927 metais Prancūzijos Nicos mieste tragiškai žuvo legendinė JAV baleto šokėja Izadora Dunkan. Ją pasmaugė į atviro automobilio ratą įsisukęs šalikas, kurį ji ryšėjo ant kaklo.

Savo vardadienius šią dieną švenčia Euzebijus, Grintautas, Guostė, Minvydas, Pajauta.

Tegai:
šventės, šventė