Justinas Bieberis, archyvinė nuotrauka

Justinas Bieberis Amerikoje pasiekė Elvio Preslio rekordą

(atnaujinta 07:09 2020.02.26)
Dainininkas iš Kanados pirmą kartą buvo hitų parado lyderis 2010 metais, būdamas 16 metų amžiaus, su debiutiniu albumu "My World 2.0"

VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Kanados dainininkas Justinas Bieberis tapo jauniausiu atlikėju, kurio septyni albumai pakilo į pirmąją hitų parado eilutę Amerikoje, praneša "The Guardian".

Kanados dainininkas Justinas Bieberis, archyvinė nuotrauka
Jens Astrup / Scanpix Denmark / AFP

Jis pasiekė Elvio Preslio rekordą, nustatytą prieš 59 metus. Septintasis rokenrolo karaliaus albumas "Blue Hawaii" (1961 m.) tapo populiariausias, kai dainininkui buvo 26 metai. O Justinui Bieberiui, kurio septintasis albumas "Changes" išleistas 2020 metų vasario mėnesį, yra 25 metai.

Dainininkas iš Kanados pirmą kartą buvo hitų parado lyderis 2010 metais, būdamas 16 metų amžiaus, su debiutiniu albumu "My World 2.0".

Didžiojoje Britanijoje Bieberiui pavyko tik du kartus tapti topų lyderiu, išleidus albumus "Changes" (2020) ir "Believe" (2012), nors jo singlai pirmavo septynis kartus.

Tegai:
dainininkas, Kanada, Justinas Bieberis
Dar šia tema
Programišiai paskelbė intymias dainininkės Demi Lovato nuotraukas
Amerikiečių dainininkė Nicki Minaj ištekėjo
Dainininkės Adelės nuotrauka su Grinču surinko apie du milijonus patiktukų
Japoniško sodo projektas Vilniuje

Kitais metais Vilniaus centre atsiras dar vienas tradicinis japoniškas sodas

(atnaujinta 09:46 2021.01.25)
Sodas bus įrengtas pagal tradicinio japoniškojo sodo reikalavimus, su tradiciniais jam būdingais atributais ir taps ypatinga Neries senvagės kraštovaizdžio dalimi

VILNIUS, sausio 25 — Sputnik. 2022-ųjų pavasarį Vilniaus centre atsiras dar viena erdvė, kur bus galima pamatyti, kas yra japoniška sodų tradicija, praneša merijos spaudos tarnyba.

Miesto centre, Lvovo, Geležinio Vilko ir Linkmenų gatvių sankirtoje esančioje 5 hektarų nenaudojamoje teritorijoje netrukus prasidės japoniško sodo kūrimo darbai. 

Sodas projektuojamas pagal garsių Japonijos kraštovaizdžio architektų tėvo ir sūnaus Shiro Nakane ir Yukihiro Nakane sukurtą koncepciją.

"Vilniaus japoniškojo sodo projektas unikalus savo prigimtimi ir turiniu — sodas bus įrengtas pagal tradicinio japoniškojo sodo reikalavimus, su tradiciniais jam būdingais atributais ir taps ypatinga Neries senvagės kraštovaizdžio dalimi. Japoniškas sodas papildys naujojo miesto centro Šnipiškėse sutvarkytų viešųjų erdvių tinklą ir suteiks galimybę rajono gyventojams ir miesto svečiams pažinti įvairių tautų kraštovaizdžio tvarkymo tradicijas", — apie projektą pasakojo Vilniaus miesto savivaldybės Vyriausiojo miesto architekto skyriaus vyresnioji patarėja Rūta Matonienė.

Projekte numatyta suformuoti sodo reljefą ir želdynus, įrengti pėsčiųjų takus bei tiltelius, pavėsinę ir mažosios architektūros elementų, krioklių, kaskadų ir žuvų baseinų. Be to, bus sutvarkytas apšvietimas, vaikų žaidimo aikštelė, taip iš viso bus atnaujinta net apie 38 tūkst. kv. m ploto atvira erdvė. Šalia sodo bus įrengta automobilių parkavimo aikštelė.

Pokyčiai teritorijoje prasidės jau artimiausiu metu nuo žemės darbų, kurių metu bus pašalinta dalis teritorijoje augančių medžių. 

Dendrologinė šios teritorijos medžių studija buvo atlikta du kartus, konstatuota, kad nors šios vietos vertybė išties yra jos žaluma, pavieniai medžiai nėra išskirtiniai. Apleista ir užteršta yra ir pati teritorija, ypač — tvenkinys. Pašalinti planuojama apie 450 medžių, iš kurių 65 proc. sudaro uosialapiai klevai, taip pat gluosniai, drebulės ir kiti minkštieji lapuočiai.

Iš senųjų teritorijos želdinių bus išsaugoti 32 vietovės charakteriui svarbūs medžiai, kuriuos pavyko įkomponuoti būsimo sodo projekte. Tikimasi, kad ten, kur nebus reikšmingai keičiamas reljefas, pavyks išsaugoti ir daugiau medžių grupių. 

Papildomai bus gausiai želdinama naujais įvairaus dydžio medžiais — jų suplanuota apie 670 — ir krūmais. Atsiras ir sakurų alėja bei bonsų kompozicija.

Toliau japoniško sodo rangovų darbų planuose — inžinerinių tinklų tiesimas. Ten, kur šie darbai netrukdys, lygiagrečiai bus pradėta įrenginėti takus, formuoti pylimus. 

Baigus inžinerinių tinklų klojimą bus pereinama prie dangų konstrukcijų, ruošiama sankasa, pilamas šalčiui atsparus sluoksnis, skalda, klojamos trinkelės. Įrengus takus ir kelius, aikšteles bus pradedamas želdinimo etapas. Apželdinus teritoriją pirmasis projekto etapas, kuris ir apima iš esmės visus parko įrengimo darbus, bus baigtas.

Tegai:
Japonija, Vilnius
Dar šia tema
Įvardytos pažeidžiamiausios Europos įžymybės
Lietuvos zoologijos sodas paskelbė vaizdo įrašą, kaip "pabendrauti" su gyvūnais
Tyrimas atskleidė, jog fizinis aktyvumas mažina lėtinių ligų raidą
Kaune, prie vaikų ligoninės, atsirado "Spalvų sodas" — video
Kaunas, archyvinė nuotrauka

Kauno modernistinę architektūrą siekiama įtraukti į UNESCO sąrašą

(atnaujinta 23:51 2021.01.24)
Paraišką įvertins tarptautiniai ekspertai ir UNESCO Pasaulio paveldo komitetas. Tikimasi, kad vertinimo procesas prasidės dar šiemet

VILNIUS, sausio 24 — Sputnik. UNESCO Pasaulio paveldo centrui Paryžiuje pateikta nominacinė paraiška "Modernusis Kaunas: Optimizmo architektūra, 1919–1939 m.", praneša Kultūros ministerija.

Paraiška teikiama vertinti tarptautiniams ekspertams ir UNESCO Pasaulio paveldo komitetui, siekiant Kauno modernizmo architektūrą įrašyti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. 

Pirmieji darbai rengiant dokumentus, reikalingus Kauno modernizmo architektūrą įrašyti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, pradėti 2016 metais. Tikimasi, kad paraiškos vertinimo procesas prasidės dar šiemet. Jis truks iki pusantrų metų. 

Paraiškoje atlikta lyginamoji panašių vertybių analizė tarptautiniu mastu, išgrynintas vertybės autentiškumo ir integralumo aprašas, pateiktas išskirtinės visuotinės vertės pagrindimas. 

Vadovaujantis UNESCO Pasaulio paveldo konvencijos įgyvendinimo gairių nuostatomis, Kauno modernizmo architektūra atitinka antrąjį žmonijos vertybių sklaidos liudijimo kriterijų, taip pat — ketvirtąjį kriterijų kaip "tam tikro tipo pavyzdys, iliustruojantis svarbų žmonijos istorijos etapą".   

Apie Kauno modernizmą

Kauno modernizmas atstovauja unikaliam XX a. meninių idėjų inspiruotos architektūros sambūviui su lokaliu istoriniu palikimu ir išplečia modernizmo architektūros sąvoką, atskleisdamas modernizmo įvairovę. 

Kauno tarpukario architektūra buvo optimizmo blyksnis dramatiškoje XX a. pirmosios pusės pasaulio istorijoje, kai valstybių sienos keitėsi itin greitai. Modernusis Kaunas yra puikus istorinio miesto, kuriam būdinga greita urbanizacija ir modernizacija, pavyzdys. Tvari Kauno raida, integruojant istorinį palikimą ir gamtinę aplinką, sukūrė išskirtinį miesto kraštovaizdį ir modernią architektūrinę kalbą, atspindinčią XX a. miestų modernizavimo procesus.

UNESCO teikiamos paraiškos stiprybė — sprendimas vertybės teritoriją ir jos apsaugos zoną sutapdinti su į Kultūros vertybių registrą įrašytų vietovių teritorijų ir apsaugos zonų ribomis, t. y. nenumatyti papildomos apsaugos ar esamų teritorijų ribų plėtimo. Vertybės teritoriją sudaro Naujamiestis (trys teminės zonos: centrinė (administracinė), gyvenamoji ir pramoninė) ir Žaliakalnis (penkios teminės zonos: miestas-sodas (Minties ratas), Kauko rajonas, Perkūno rajonas, Ąžuolyno parkas su sporto infrastruktūra ir Krašto apsaugos ministerijos Ginklavimo valdybos Tyrimų laboratorija (dabartinis Kauno technologijos universiteto Chemijos fakultetas). 

Paraiška "Modernusis Kaunas: Optimizmo architektūra, 1919–1939 m." parengta Kultūros ministerijai bendradarbiaujant su Kauno miesto savivaldybe ir Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatu. 

Tegai:
UNESCO, Kaunas
Temos:
Kaunas — antroji Lietuvos sostinė
Dar šia tema
Rusija kreipsis į UNESCO dėl tarybinio paminklo nugriovimo Lietuvoje
Kaunas dar kartą padidino mobiliojo patikrų punkto pajėgumus
Rusijos atstovas UNESCO: Kijevas elgiasi lyg laukinis žmogus su pagaliu koncerte
Suomiška pirtis pateko į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą
Vilnius

Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius padidėjo penktadaliu

(atnaujinta 17:37 2021.01.25)
Dauguma jų buvo imigrantai iš trečiųjų šalių, turintys leidimą laikinai gyventi, ES piliečių buvo maždaug septynis kartus mažiau

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Lietuvoje pernai gyvenančių užsieniečių iš trečiųjų šalių skaičius išaugo 22 procentais, praneša Migracijos departamentas.

2021 m. sausio 1-ąją Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių skaičius siekė 87 269, kas sudaro 3,12 proc. bendro Lietuvos gyventojų skaičiaus.

Praėjusiais metais tuo pačiu metu Lietuvoje gyvenusių užsieniečių fiksuota 73 751 ir jie sudarė 2,64 proc. bendro Lietuvos gyventojų skaičiaus.

Didžiąją užsieniečių dalį 2020 metais sudarė trečiųjų šalių piliečiai, iš kurių 61 349 Lietuvoje gyveno turėdami leidimą laikinai gyventi, 17 796 — leidimą nuolat gyventi. Likusią dalį sudarė ES valstybių narių piliečiai ir jų šeimos nariai, kurių praėjusiais metais Lietuvoje apsigyveno mažiau nei ankstesniaisiais. 

Per metus ES piliečių skaičius sumažėjo 7,0 proc. (nuo 8 734 iki 8 124 asmenų), tuo tarpu trečiųjų šalių piliečių padidėjo — 21,7 proc. (nuo 65 017 iki 79 145 asmenų).

Per metus ES piliečių skaičius padidėjo 34,9 proc. (Nuo 8 734 iki 11 780 žmonių), o trečiųjų šalių piliečių - 21,7 proc. (Nuo 65 017 iki 79 145 žmonių).

Migracijos departamentui paspartinus Lietuvos Respublikos pilietybės prašymų nagrinėjimą,  per 2020 m. II pusmetį net 2,2 karto — nuo 1 078 iki 2 367 — padidėjo asmenų, kuriems atkurta Lietuvos Respublikos pilietybė, skaičius.

Anksčiau Statistikos departamentas pranešė, kad gyventojų skaičius Lietuvoje ir toliau mažėja. Gruodžio pradžioje respublikoje gyveno 2 793 694 žmonės, tai yra 1176 mažiau nei lapkričio mėnesį.

Remiantis Statistikos departamentas prognoze, 2021 m. Lietuvoje ir toliau mažės gyventojų skaičių.

Jau kelis dešimtmečius Lietuvoje tęsiasi demografinė krizė, sukelianti rimtą ekspertų, kurie prognozuoja tolesnį gyventojų skaičiaus mažėjimą, nerimą. Demografai mano, kad Lietuva sugebės įveikti šią situaciją tik migrantų iš kitų šalių sąskaita.

Tegai:
užsieniečiai, imigracija, leidimas gyventi šalyje, Lietuva