VILNIUS, kovo 24 — Sputnik. Aktorius Danielis Kreigas, geriausiai žinomas iš britų žvalgybos agento Džeimso Bondo vaidmens, pareiškė, kad ketina atsikratyti savo palikimo prieš mirtį.

YouTube / James Bond 007

Paviešintas pirmasis naujojo filmo apie Džeimsą Bondą treileris

"Aš manau, kad palikimas — tai labai nemalonu. Mano filosofija yra ta, kad reikia atsikratyti viso šito ar atiduoti prieš man iškeliaujant", — cituoja aktoriaus žodžius leidinys "The Sun".

Šiuo metu Kreigo turtas vertinamas šimtu milijonų svarų (daugiau nei 116 milijonų JAV dolerių).

Šiuo metu jis yra vedęs aktorę Reičel Vais (Rachel Weisz), pora slapta susituokė 2011 metais Niujorke. 2018 metais jie paskelbė apie dukters gimimą.

Be to, aktorius taip pat turi dukrą Elą, kurios susilaukė su savo buvusia žmona Fiona Laudon (Fiona Loudon), su kuria išsiskyrė 1994 metais.

Aktorius filmavosi dešimtyse filmų, tačiau šlovę jam atnešė agento 007 vaidmuo filme "Kazino Rojal". Vėliau jis ir toliau filmavosi filmuose apie Džeimsą Bondą. Paskutiniojo šios serijos filmo, kuriame ji vaidina ("Ne laikas mirti"), treileris buvo išleistas pernai. Premjera turėjo įvykti šių metų balandį, tačiau dėl koronaviruso pandemijos buvo atidėta 2020 metų lapkričiui.

Anksčiau garsus Holivudo aktorius Kirkas Daglasas (Kirk Douglas), miręs vasario pradžioje būdamas 103 metų, taip pat nusprendė nepalikti savo turto vaikams. Jo testamento detalės tapo žinomos tik po jo mirties. Visus pinigus — apie 60 milijonų dolerių — aktorius paskyrė labdarai.

VILNIUS, sausio 17 — Sputnik. Padaugėjo Lietuvos gyventojų dėl COVID-19 pandemijos dažniau mokančių negrynaisiais pinigais, rašoma Lietuvos banko pranešime.

Atlikto tyrimo duomenimis, didėja ne tik mokėjimo kortelių, bet ir mobiliųjų telefonų naudojimas atsiskaitymams. 

© Sputnik / Александр Липовец

Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos: didėja ir operacijų sumos, ir pajamos

Apklausa vykdoma devintus metus iš eilės stebint ir vertinant Lietuvos gyventojų mokėjimo įpročius. Naujausios apklausos duomenimis, mokėjimo kortelę su bekontakčio mokėjimo funkcija turėjo 79 proc., o 2019 m. – 65 proc. mokėjimo korteles turinčių respondentų. Kad bekontakčio atsiskaitymo funkcija yra patogi, manė 86 proc. turinčiųjų mokėjimo kortelę (2019 m. – 79 %).

Mokėjimo paslaugų teikėjų sukurtomis mobiliosiomis programėlėmis naudojosi 54 proc. sąskaitą turinčių apklaustųjų). Nuo 23 iki 29 proc. padidėjo vartotojų, teigiančių, kad naudojasi mobiliosiomis programėlėmis mokėjimo pavedimams atlikti (siųsti), dalis.

Išmaniaisiais telefonais mokėjimams prekybos vietose atlikti naudojasi 11 proc. respondentų.

"Pandeminės aplinkybės paspartino inovatyvių mokėjimo būdų populiarėjimą. Be abejo, prie to prisidėjo ir birželio mėn. nuo 25 iki 50 Eur kilsteltas bekontakčių atsiskaitymų kortele limitas. Vis dėlto itin drastiškų kasdienių gyventojų mokėjimo įpročių pokyčių nebuvo, nes tai lėtai kintantis dalykas. Juo labiau kad, esant netikrumo situacijai, daliai žmonių buvo svarbu turėti ir grynųjų pinigų", – sako Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus vyresnysis ekonomistas Evaldas Karčauskis.

Tuo tarpu grynaisiais pinigais buvo mokama šiek tiek rečiau, tačiau šiam atsiskaitymo būdui vis dar teko labai svarbi vieta. Dieną prieš apklausą tik grynaisiais pinigais mokėjo 29 proc. apklaustųjų (2019 m. – 34 %), 34 proc. visų respondentų mokėjo grynaisiais ir mokėjimo kortele ar išmaniuoju telefonu (2019 m. – 30 %), o 16 proc. – tik mokėjimo kortele ar išmaniuoju telefonu.