Sergejus Žukovas, archyvinė nuotrauka

Sergejui Žukovui dėl naviko "išoperavo pusę kūno"

(atnaujinta 09:10 2020.03.25)
Anot dainininko, po kritimo prasidėjus komplikacijoms jis pagalvojo, kad daugiau niekada nebeišeis į sceną

VILNIUS, kovo 25 — Sputnik. Rusijos pop grupės "Ruki verch" lyderiui Sergejui Žukovui teko atlikti tris operacijas, kad būtų galima pašalinti auglį, susidariusį dėl kritimo po vieno iš koncertų. Muzikantas tai sakė kanalo "Rossija 1" laidos eteryje.

Susidariusi kraujosrūva ilgą laiką nepraėjo, o netrukus jos vietoje susiformavo navikas, medikai diagnozavo menininkui išvaržą. Tačiau net po kelių operacijų jo būklė nepagerėjo.

"Suklupau lygioje vietoje, ir tai baisu. Neaiški istorija su liga, kai dėl paprastos mėlynės situacija susiklostė taip, kad teko nupjauti pusę kūno", — pasakojo dainininkas.

Anot Žukovo, tą akimirką jis pagalvojo, kad, ko gero, daugiau niekada nebeišeis į sceną.

Aš sakiau: "Kam duoti pinigų? Nuvežkite mane kur nors — į Vokietiją, į Izraelį. O gydytojai atsakė: "Mes nežinome, kas jums yra, kur mes jus vešime?" — prisimena jis.

Galiausiai Žukovui padėjo "eksperimentinis aparatas", kurį jis atsivežė iš užsienio.

"Tai kelių kilogramų aparatas, su kuriuo aš visą laiką vaikščiojau, jis visą laiką kažką pumpavo, visas apraizgytas laidais", — pažymėjo jis.

Po to dainininkui buvo atlikta dar viena operacija. Dabar jis atsigauna.

Tegai:
dainininkas
Dar šia tema
Mirė dainininkas Kris Kelmi
Latvijos dainininkas pasiskundė oro linijų bendrovei dėl atsisveikinimo rusų kalba
Mirė čekų dainininkas Karelas Gotas
Ukrainos dainininkė sukėlė skandalą savo žinute apie "Little Big"
Vaclovas Daunoras

Mirė garsus operos solistas Vaclovas Daunoras

(atnaujinta 11:31 2020.10.20)
Kaip pasakė Lietuvos prezidentas, šalis neteko neeilinio Lietuvos balso, užbūrusio daugelio gerbėjų širdis visame pasaulyje

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Spalio 19-ąją, eidamas 84-uosius gyvenimo metus, mirė įžymusis operos solistas Vaclovas Daunoras.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda išreiškė užuojautą dėl žymaus operos solisto mirties.

"Netekome neeilinio Lietuvos balso, užbūrusio daugelio gerbėjų širdis visame pasaulyje", — sakė šalies vadovas.

Pasak prezidento, Lietuva Daunorą prisimins ne tik kaip įvairialypio talento kūrėją, išbandžiusį save ir tapyboje, bet ir visuomeniškai aktyvų žmogų.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis taip pat išreiškia nuoširdžią užuojautą dėl vieno žymiausių Lietuvos operos solistų mirties.

"Lietuva neteko didžio talento ir neeilinės asmenybės. Scenos legenda nuėjo nelengvą, tačiau įsimintiną karjeros kelią, įkvėpusį kartas. Šviesus V. Daunoro atminimas išliks jo gerbėjų Lietuvoje ir užsienyje širdyse. Reiškiu nuoširdžią užuojautą velionio artimiesiems”, — sakoma premjero užuojautoje.

Dėl Lietuvos operos solisto Vaclovo Daunoro netekties reiškia užuojautą Seimo Kultūros komitetas.

"Vaclovas Daunoras — legenda Lietuvos ir pasaulio operos scenose, savo talentu ir charizma užbūręs klausytojų širdis ir įkvėpęs ne vieną jaunesnį kolegą", — rašoma komiteto pranešime.

Vaclovas Daunoras — vienas ryškiausių artistų Lietuvos operos istorijoje ir labiausiai pasaulyje išgarsėjusių lietuvių dainininkų, charizmatiškasis bosas. 1960 metais jaunas solistas debiutavo operoje "Karmen" Eskamiljo vaidmeniu. 1962 metais iškovojo trečiąją vietą M. Glinkos konkurse Maskvoje. 1966 metais tarptautiniame P. Čaikovskio konkurse Maskvoje pelnė ketvirtąją vietą. 1967 metais "Rigoleto" spektaklyje dainavo su Lučianu Pavaročiu. Nuo 1968 metų dėstė LSSR konservatorijoje.

1988 metais jis dalyvavo Sąjūdžio veikloje, tačiau po pirmojo Sąjūdžio suvažiavimo vykusioje spaudos konferencijoje pareiškė, jog pasitraukia iš jo veiklos dėl kraštutinių siekių apraiškų. Už nuopelnus atkuriant ir įtvirtinant Lietuvos valstybę jam 2000 metais įteiktas Nepriklausomybės medalis.

1993 metais solistas išvyko į JAV ir po trejų metų pradėjo dainuoti Niujorko "Metropolitan Opera" teatre. 2005 metais Daunoras  baigė savo karjerą.

Tegai:
mirtis
Temos:
Metų netektys — 2020
Памятник Виленскому  гаону

Vilniuje vyks paroda apie Vilniaus Gaono įtaką Lietuvos žydų kultūrai

(atnaujinta 08:12 2020.10.18)
Vilniaus Gaono dėka miestas tapo visam pasauliui žinomu dvasiniu žydų centru, apie išminčiaus asmenybę ir apie jį sklandžiusias legendas bus galima sužinoti nuo spalio 20-osios atidaromoje parodoje Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje

VILNIUS, spalio 18 — Sputnik. 2020-aisiais minimos Elijo ben Saliamono Zalmano 300-osios gimimo metinės, Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metai. Šia proga Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks paroda "Shnot Eliyahu / Elijo metai: Vilniaus Gaono įtaka Lietuvos žydų kultūrai".

Anot bibliotekos pranešimo, paroda atidaroma spalio 20 dieną.

"Kas buvo Vilniaus Gaonas? Praėjus didžiajai jam dedikuotų metų daliai turime ne vieną atsakymą į šį klausimą. Neginčijamas religinis autoritetas? Taip. Didis talmudistas? Neabejotinai. Savo mokinius giliai paveikęs pedagogas? Jie liudija apie tai. Studijoms atsidavęs asketas, kuris savo gyvenimo metu nepasirūpino išleisti ne vienos savo knygos? Ir tai tiesa. Bet ar žinote, kad po mirties jis tapo savotišku savo bendruomenės amuletu? Žydai tiki, kad mirę artimieji gali užtarti savo likusius gimines prieš Aukščiausiojo sostą, užtikrinti jiems apsaugą. Jei šeimose kreipiamasi paramos į mirusius tėvus ar senelius, tai Vilniaus žydų bendruomenė savo dangišku užtarėju laikė Gaoną Eliją", — rašo muziejaus darbuotojai savo Facebook paskyroje.

Be to, išminčiaus vardas bene labiausiai prisidėjo prie Vilniaus, Šiaurės Jeruzalės, išgarsinimo — miestas tapo visam pasauliui žinomu dvasiniu žydų centru. Vilniaus Gaono kūrybos palikimas — Šventraščio, Mišnos, Talmudo, Švytėjimo knygos, Naujosios Švytėjimo knygos komentarai.

Apie Vilniaus Gaono asmenybę visuomet sklandė daugiau ar mažiau pagrįstos legendos, žavėjusios paprastus žmones ir intrigavusios mokslininkus. Pasakojama, kad "Vilniaus Gaonas, būdamas šešerių metų, sakė pamokslą Vilniaus sinagogoje", "kartą perskaitęs knygą, jis tiksliai įsimindavo jos tekstą visiems laikams", "būdamas paauglys, vos nesukūrė golemo".

Savo Facebook paskyroje muziejus pasidalijo knygos "Legendos apie Vilniaus Gaoną" ir vieno iš būsimų parodos eksponatų — plakato "Vaikų laiminimas per Atpirkimo dieną (Jom Kipur)" — nuotraukomis ir pažymėjo, jog daugiau apie garsią Vilniaus asmenybę ir apie jį sklandžiusias legendas bus galima sužinoti apsilankius parodoje.

Tegai:
paroda, Lietuvos nacionalinis muziejus, žydai
Temos:
Žydų bendruomenė Lietuvoje
Dar šia tema
Žydų klausimas — dar viena Nausėdos užsienio politikos klaida
Putinas Holokausto forume priminė, kiek Lietuvoje sunaikinta žydų
Vilniuje išniekinti du žydų paminklai
Lietuvos policija aptarė situaciją dėl žydų istorinių paminklų išniekinimo
Vilniuje vėl apgadintas Gaono paminklas
Gedimino prospektas, archyvinė nuotrauka

Lietuva prisijungė prie "Trijų jūrų iniciatyvos" investicinio fondo

(atnaujinta 11:48 2020.10.20)
Finansų ministras Vilius Šapoka sakė, kad Baltijos šaliai atsiranda naujos galimybės finansuoti infrastruktūros projektus

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Lietuva nusprendė prisijungti prie "Trijų jūrų iniciatyvos" investicinio fondo, praneša Finansų ministerijos spaudos tarnyba.

Vilnius prioritetiniams projektams įgyvendinti turėtų skirti 20 milijonų eurų.

Finansų ministras Vilius Šapoka sakė, kad Baltijos šaliai atsiranda naujos galimybės finansuoti infrastruktūros projektus ir kartu sukuria praktines galimybes sustiprinti Europos ekonominį ryšį.

Jis pabrėžė, jog šis fondas, bendradarbiaudamas su privačiais investuotojais, reikšmingai prisidės prie tvarios ekonominės plėtros trijų jūrų regione, įgyvendindamas infrastruktūros projektus energetikos, transporto ir skaitmeninimo srityse.

Pagal šią iniciatyvą yra parengtas 48 projektų sąrašas, į kurį įtraukti ir šeši (elektros tinklų sinchronizacijos, GIPL, SGD terminalo įsigijimo, "Rail Baltica", "Via Baltica", "Vikingo") strategiškai svarbūs Lietuvai ir regionui projektai, kuriems įgyvendinti reikalinga politinė ir finansinė parama.

"Trijų jūrų iniciatyva" vienija Lenkiją, Čekiją, Slovakiją, Vengriją, Lietuvą, Latviją, Estiją, Kroatiją, Austriją, Slovėniją, Bulgariją ir Rumuniją. Iniciatyvos tikslas — plėtoti bendradarbiavimą pirmiausia kuriant energetikos, transporto ir skaitmeninio sektoriaus infrastruktūras, taip prisidedant prie ES ekonomikos augimo, sanglaudos ir saugumo.

Tegai:
Vilius Šapoka, Finansų ministerija, Lietuva
Dar šia tema
Elektros energijos sąnaudos Lietuvoje buvo didžiausios Baltijos šalyse
"Amber Grid" pristatytų dujų ES apimtis augo beveik penktadaliu
TVF: Lietuvos ekonomika šiemet susitrauks mažiausiai ES