Muziejaus lankytojas, archyvinė nuotrauka

Šeši Rusijos muziejai pateko į lankomiausių pasaulyje sąrašą

(atnaujinta 10:26 2020.04.04)
Pirmąsias tris vietas užima Luvras, Nacionalinis Kinijos muziejus ir Vatikano muziejai, Rusijos Valstybinis Ermitažas yra aštuntoje vietoje

VILNIUS, balandžio 4 — Sputnik.  Šeši Rusijos muziejai buvo įtraukti į 2019 metų lankomiausių pasaulio muziejų sąrašą, rašo "The Art Newspaper".

Pirmąsias tris vietas užima Luvras, Nacionalinis Kinijos muziejus ir Vatikano muziejai. Rusijos Valstybinis Ermitažas yra aštuntoje vietoje, jame apsilankė 4,96 mln. lankytojų. Ketvirtoje vietoje yra Metropoliteno meno muziejus.

Į Dešimtuką taip pat pateko: Britų muziejus (6,23 mln.), "Tate Modern" (6,09 mln.), septintoje vietoje - Londono nacionalinė galerija (6,01 mln.), devintoje - Reinos Sofijos meno centras Madride (4,42 mln.), dešimtoje - Nacionalinė dailės galerija Vašingtone (4,07 mln.).

Be Ermitažo, tarp penkių lankomiausių muziejų buvo dar penki Rusijos muziejai. Tai yra Maskvos Kremliaus muziejai (17 vieta, 3,1 mln.), Valstybinė Tretjakovo galerija (20 vieta, 2,84 mln.), Valstybinis Rusijos muziejus (25 vieta, 2,39 mln.), Valstybinis A. Puškino vaizduojamosios dailės muziejus (46 vieta, 1,48 mln.), šiuolaikinio meno muziejus "Garaž" (96 vieta, 828,5 tūkst.). Visi jie pagerino savo pozicijas reitinge, palyginti su praėjusiais metais.

2019 metais lankomiausia Rusijos paroda buvo "Ščiukinas: kolekcijos biografija", kuri vyko Puškino muziejuje nuo birželio iki rugsėjo. Po jos - Repino retrospektyva Tretjakovo galerijoje (nuo kovo iki rugpjūčio). Juos per dieną aplankė 4.518 tūkst. ir 4.492 tūkst. žmonių. 

Dar šia tema
Aušvice nepriimtos Pergalės muziejaus ir Holokausto centro ekspozicijos
Vilnius siekia turėti miesto muziejų
Senovės civilizacijos ir NSO: ekskursija po Lietuvos etnokosmologijos muziejų
Michailas Kokšenovas, archyvinė nuotrauka

Mirė rusų aktorius ir režisierius Michailas Kokšenovas

(atnaujinta 22:00 2020.06.06)
Garsus aktorius mirė sulaukęs 83 metų. Vieni garsiausių jo vaidmenų buvo filmuose "Negali būti!", "Sportloto-82", "Širli-Myrli"

VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Eidamas 84-uosius gyvenimo metus mirė Rusijos Federacijos menininkas, režisierius ir scenaristas Michailas Kokšenovas, penktadienį pranešė poetė Liubov Voropajeva.

"Mirė Miša Kokšenovas. Šviesaus atminimo!" — parašė ji savo Facebook puslapyje.

RIA Novosti duomenimis, su nuoroda į Kinematografininkų sąjungos aktorių gildiją, Kokšenovas mirė ketvirtadienį, 23:30.

Михаил Кокшенов в фильме Без солнца
© Sputnik / Ю. Венцковский
Michailas Kokšenovas filme "Be saulės"

Kokšenovas gimė 1936 metais Maskvoje. Iš pradžių, 1957 metais, būsimasis aktorius baigė Maskvos pramonės kolegiją ir pradėjo dirbti vadybos inžinieriumi. Vėliau, 1963 metais, jis baigė Ščukino teatro mokyklą, dirbo aktoriumi Vladimiro Majakovskio akademinio teatro scenoje, o 1966 metais persikėlė į Maskvos miniatiūrų teatrą ir pradėjo vaidinti filmuose.

Михаил Кокшенов в фильме Белые росы
© Sputnik / Галина Кмит
Filmas "Baltosios rasos"

Kokšenovo tarnybos lapas apima daugiau nei šimtą filmų, kuriuose jis vaidino, daugiausia komiškus vaidmenis. Žinomiausi  — "Ženia, Ženečka ir Katiuša", "Dauria", "Negali būti!", "Mažosios tragedijos", "Sportloto-82", "Žaviausia ir patraukliausia", "Deribasovskajoje oras gražus arba Braitono paplūdimyje vėl lyja", "Širli Myrli" ir kiti.

Актер Михаил Кокшенов
© Sputnik / Dmitry Dubinsky
Michailas Kokšenovas

Nuo 1990-ųjų jis užsiėmė režisūra ir išbandė save vadinamajame "kooperatiniame kine".

Tegai:
mirtis, Rusija
Temos:
Metų netektys — 2020
Šarūno Barto filmo Sutemose filmavimas

Paskelbtas Kanų kino festivalio atrinktų filmų sąrašas, jame ir lietuvio filmas

(atnaujinta 16:28 2020.06.04)
Oficialioje šių metų festivalio programoje, kurią sudaro 56 filmai, įvardytas ir Šarūno Barto filmas "Sutemose"

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Pierre Lescure ir Thierry Frémaux paskelbė oficialią 73-iojo Kanų kino festivalio programą, sudarytą iš 56 filmų, pranešama oficialiame atrankos tinklalapyje.

Kanų kino festivalis
© Sputnik / Екатерина Чеснокова

Į sąrašą pateko Wes'o Anderson'o "Prancūzų dispečeris" ir François Ozono "1985 metų vasara" (angl. "Summer of 1985"). Be to, įvardytas Lietuvos režisieriaus Šarūno Barto filmas "Sutemose".

"Šiuos filmus lydės festivalio logotipas, kai jie bus rodomi kino teatruose ir kitose peržiūrose", — sakoma oficialiame pranešime.

Iš viso ekspertai peržiūrėjo 2067 juostas. Jų skaičius šiemet pirmą kartą viršijo du tūkstančius. Praėjusiais metais atrankos komisija rinko iš 1845 darbų.

Festivalis turėjo būti surengtas šių metų gegužės 12–23 dienomis, tačiau kovo 19 dieną buvo nuspręsta jį atidėti į liepos pradžią, o balandį organizatoriai paskelbė, kad šou šiais metais nevyks įprastu formatu, tačiau oficiali programa bus pristatyta.

Festivalio generalinis direktorius Thierry Frémaux anksčiau pranešė, kad 73-iajam Kanų kino festivaliui atrinktus filmus planuojama išleisti iki 2021 metų pavasario, šie filmai negalės dalyvauti kitų metų atrankoje. Jis taip pat tikisi, kad kitais metais atrankos žiuri vėl taps amerikiečių režisierius Spike'as Lee.

Tegai:
kinas, Lietuva, Kanų festivalis
Temos:
Pasinerk į kino pasaulį
Dar šia tema
"Oskaro" apdovanojimui bus priimti ir "online" išėję filmai
Dainininkė Sia pristatė singlo "Together" vaizdo klipą ir tapo kino režisiere
Vilniaus oro uostas virto autokino teatro erdve ir rodo "Kino pavasario" seansus
Venecijos kino festivalis nebus atšauktas
Mirė teatro ir kino aktorius Gediminas Girdvainis
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Lietuvos visuomenė kreipėsi į prezidentą dėl Astravo AE

(atnaujinta 19:41 2020.06.06)
Visuomenės atstovai priminė valstybės vadovui apie apsaugos ES lygiu nuo grėsmių reikalavimą, kurį jis pats suformulavo

VILNIUS, birželio 6 - Sputnik. Lietuvos visuomenės atstovai atviru laišku kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą ir prašė imtis lyderystės prieš artėjantį ES Rytų partnetystės viršūnių susitikimą ir pirmojo Astravo AE reaktoriaus paleidimą. Apie tai savo puslapyje Facebook papasakojo konservatorius Žygimantas Pavilionis.

Laišką pasirašė Nepriklausomybės akto Signatarai, partijų lyderiai, Seimo vicepirmininkai, beveik šešios dešimtys įvairias partijas atstovaujančių Seimo narių, keturios dešimtys profesorių ir mokslo daktarų, universitetų rektoriai, kiti mokslo, kultūros, švietimo, visuomenės lyderiai, rašytojai, žurnalistai, tinklaraštininkai, verslininkai, merai ir savivaldos atstovai.

Atviro laiško autoriai ragina prezidentą pasiekti, kad visuose būsimuose ES susitarimuose ir sprendimuose dėl Baltarusijos, taip pat ir vyksiančiuose 2020 m. birželio mėn., ne tik Latvija ir Estija, bet ir visa Europos Sąjunga palaikytų Lietuvos principinę poziciją dėl elektros energijos iš Astravo atominės elektrinės nepatekimo į Europos Sąjungos valstybių narių rinkas.

"Laiško autoriai priminė, kad šį reikalavimą suformulavo pats prezidentas savo 2019 m. rugsėjo 30 d. pareiškime "siekti ES lygiu apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, taip pat ir užtikrinant, kad nebūtų perkama jose pagaminta elektros energija. Tai reiškia, kad visuose būsimuose ES susitarimuose su Baltarusija turi atsispindėti Lietuvos pozicija dėl Astravo AE", - rašo Pavilionis.

Trečiadienį Vyriausybė nenusprendė dėl Baltijos šalių bendro susitarimo prekiaujant elektra su Baltarusija ir kitomis trečiosiomis šalimis. Kaip pažymėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Baltijos šalių susitarimas dėl atsisakymo pirkti elektrą iš Astravo AE — "balansavimas tarp geopolitikos ir kainų". 

Astravo AE statyba

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Anksčiau Baltarusijos energetikos viceministras Michailas Michadiukas teigė, kad fizinį pirmojo atominės elektrinės bloko paleidimą planuojama pradėti šių metų liepą.

Lietuva aktyviai priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" nacionaliniam saugumui. Be to, Vilnius pasisako prieš energijos eksportą iš jėgainės ir visuotinai ragina kaimynines valstybes nepirkti elektros iš stoties.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aštrus Vilniaus pasipriešinimas BelAE klausimui iš esmės kyla ne dėl techninės ar aplinkosaugos problemos, o dėl "nuoskaudos" už Ignalinos AE praradimą ir iš baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Ekspertas: Minskas iš Lietuvos atėmė visus kozirius Astravo AE klausimu
Ekspertas: pagaliau Linkevičius sąžiningai įvardijo kovos su Astravo AE priežastį