Nidos švyturys

Nidos švyturys taps pirmuoju, kurio durys bus atvertos lankytojams

(atnaujinta 10:16 2020.05.11)
Pasiryžusiems užlipti iki pat švyturio viršaus atsivers kvapą gniaužianti Kuršių nerijos ir ją rėminančių marių bei jūros panorama

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Iki šiol Nidos švyturį buvo galima apžiūrėti tik iš išorės, bet nuo šios vasaros šalyje aukščiausiai virš jūros lygio iškilęs kelrodis bus atviras pasiryžusiems užlipti iki pat jo viršaus, pranešama oficialioje Neringos turizmo informacijos svetainėje.

Jūrininkams švyturys yra namų simbolis. Neplaukiojantiems jis žadina romantišką kelionių ilgesį.

Lietuvoje tokių navigacinių statinių tik septyni: trys Kuršių marių ir keturi jūriniai. Lankytojams atviri istoriniai Ventės rago ir Uostadvario švyturiai. Kur kas aukščiau iškilę jūriniai Lietuvos švyturiai visuomenei nėra laisvai prieinami.

"Nidos švyturys — pirmasis, kurio durys visą šiltąjį sezoną bus atvertos lankytojams. Lygumų krašte gyvenantiems lietuviams tai bus unikali galimybė ypatingo grožio kraštovaizdį apžvelgti iš viršaus (kitos artimiausios aukštumos — Parnidžio kopa Nidoje ir Vecekrugo kopa šalia Preilos)", — sakoma pranešime.

Nidos švyturys yra aukščiausiai Lietuvoje iškilęs laivų kelrodis — net 79 m virš jūros lygio. Ant Urbo kalno pastatytas 29 metrų aukščio švyturys skleidžia 41 kilometrų atstumu nuo kranto matomą šviesos signalą. Dabartinis cilindro formos švyturio pastatas buvo sukonstruotas 1953 metais ir mažai kuo primena nuo 1874 metais toje vietoje veikusį šešiakampio formos raudonų plytų švyturį. Jį Antrojo pasaulinio karo pabaigoje atsitraukdami susprogdino vokiečių kariai. Dėl šio įvykio galima kalbėti apie du Nidos švyturio gyvavimo etapus.

Kaip pasakojo doc. dr. Nijolė Strakauskaitė, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, švyturio Nidoje atsiradimo istorija buvo susijusi su platesniais kontekstais, mat pamarys priklausė 1871 metais susikūrusios Vokietijos imperijai. Tuo metu vyko industrializacija ir valstybė sparčiai tobulino savo infrastruktūrą.

"Buvo sprendžiama daug navigacinio patobulinimo problemų. Taip atsirado ir Nidos švyturys, kurio poreikis buvo jaučiamas jau nuo XIX amžiaus pradžios. Labai daug laivų katastrofų įvykdavo dėl to, kad trūko navigacinio ženklo tarpe tarp Sembos pusiasalio iškyšulyje ir Klaipėdoje buvusių švyturių, — vardijo mokslininkė, — tai nemažas atstumas ir laivams orientuotis jūroje, ypač per audrą, buvo sudėtinga. Dėl to prie Kuršių nerijos krantų per visą 19 amžių buvo išmesta daug laivų".

Pažymima, kad informacija apie lankymo valandas ir teikiamas paslaugas bus paskelbta vėliau.

Tegai:
Lietuva, Nida, švyturys
Michailas Kokšenovas, archyvinė nuotrauka

Mirė rusų aktorius ir režisierius Michailas Kokšenovas

(atnaujinta 15:16 2020.06.05)
Garsus aktorius mirė sulaukęs 83 metų. Vieni garsiausių jo vaidmenų buvo filmuose "Negali būti!", "Sportloto-82", "Širli-Myrli"

VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Eidamas 84-uosius gyvenimo metus mirė Rusijos Federacijos menininkas, režisierius ir scenaristas Michailas Kokšenovas, penktadienį pranešė poetė Liubov Voropajeva.

"Mirė Miša Kokšenovas. Šviesaus atminimo!" — parašė ji savo Facebook puslapyje.

RIA Novosti duomenimis, su nuoroda į Kinematografininkų sąjungos aktorių gildiją, Kokšenovas mirė ketvirtadienį, 23:30.

Михаил Кокшенов в фильме Без солнца
© Sputnik / Ю. Венцковский
Michailas Kokšenovas filme "Be saulės"

Kokšenovas gimė 1936 metais Maskvoje. Iš pradžių, 1957 metais, būsimasis aktorius baigė Maskvos pramonės kolegiją ir pradėjo dirbti vadybos inžinieriumi. Vėliau, 1963 metais, jis baigė Ščukino teatro mokyklą, dirbo aktoriumi Vladimiro Majakovskio akademinio teatro scenoje, o 1966 metais persikėlė į Maskvos miniatiūrų teatrą ir pradėjo vaidinti filmuose.

Михаил Кокшенов в фильме Белые росы
© Sputnik / Галина Кмит
Filmas "Baltosios rasos"

Kokšenovo tarnybos lapas apima daugiau nei šimtą filmų, kuriuose jis vaidino, daugiausia komiškus vaidmenis. Žinomiausi  — "Ženia, Ženečka ir Katiuša", "Dauria", "Negali būti!", "Mažosios tragedijos", "Sportloto-82", "Žaviausia ir patraukliausia", "Deribasovskajoje oras gražus arba Braitono paplūdimyje vėl lyja", "Širli Myrli" ir kiti.

Актер Михаил Кокшенов
© Sputnik / Dmitry Dubinsky
Michailas Kokšenovas

Nuo 1990-ųjų jis užsiėmė režisūra ir išbandė save vadinamajame "kooperatiniame kine".

Tegai:
mirtis, Rusija
Temos:
Metų netektys — 2020
Šarūno Barto filmo Sutemose filmavimas

Paskelbtas Kanų kino festivalio atrinktų filmų sąrašas, jame ir lietuvio filmas

(atnaujinta 16:28 2020.06.04)
Oficialioje šių metų festivalio programoje, kurią sudaro 56 filmai, įvardytas ir Šarūno Barto filmas "Sutemose"

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Pierre Lescure ir Thierry Frémaux paskelbė oficialią 73-iojo Kanų kino festivalio programą, sudarytą iš 56 filmų, pranešama oficialiame atrankos tinklalapyje.

Kanų kino festivalis
© Sputnik / Екатерина Чеснокова

Į sąrašą pateko Wes'o Anderson'o "Prancūzų dispečeris" ir François Ozono "1985 metų vasara" (angl. "Summer of 1985"). Be to, įvardytas Lietuvos režisieriaus Šarūno Barto filmas "Sutemose".

"Šiuos filmus lydės festivalio logotipas, kai jie bus rodomi kino teatruose ir kitose peržiūrose", — sakoma oficialiame pranešime.

Iš viso ekspertai peržiūrėjo 2067 juostas. Jų skaičius šiemet pirmą kartą viršijo du tūkstančius. Praėjusiais metais atrankos komisija rinko iš 1845 darbų.

Festivalis turėjo būti surengtas šių metų gegužės 12–23 dienomis, tačiau kovo 19 dieną buvo nuspręsta jį atidėti į liepos pradžią, o balandį organizatoriai paskelbė, kad šou šiais metais nevyks įprastu formatu, tačiau oficiali programa bus pristatyta.

Festivalio generalinis direktorius Thierry Frémaux anksčiau pranešė, kad 73-iajam Kanų kino festivaliui atrinktus filmus planuojama išleisti iki 2021 metų pavasario, šie filmai negalės dalyvauti kitų metų atrankoje. Jis taip pat tikisi, kad kitais metais atrankos žiuri vėl taps amerikiečių režisierius Spike'as Lee.

Tegai:
kinas, Lietuva, Kanų festivalis
Temos:
Pasinerk į kino pasaulį
Dar šia tema
"Oskaro" apdovanojimui bus priimti ir "online" išėję filmai
Dainininkė Sia pristatė singlo "Together" vaizdo klipą ir tapo kino režisiere
Vilniaus oro uostas virto autokino teatro erdve ir rodo "Kino pavasario" seansus
Venecijos kino festivalis nebus atšauktas
Mirė teatro ir kino aktorius Gediminas Girdvainis
Lietuvos Seimas, archyvinė nuotrauka

Kiek nuostabių atradimų mums ruošia Seimo komisijos išvados dėl 2009-ųjų krizės

(atnaujinta 12:31 2020.06.06)
Parlamentarai padarė išvadą, kad finansinę krizę išprovokavo Lietuvoje veikiantys užsienio kapitalo bankai, o centrinis bankas juos nepakankamai kontroliavo

Seimas patvirtino preliminarias specialiosios komisijos, kuri dvejus metus tyrė 2009–2010 metų finansinę krizę, išvadas. Tuomet valdantieji konservatoriai ir liberalai ne tik sumažino pensijas, bet ir ėmė komercinių bankų paskolas, kurių palūkanų normos smarkiai viršijo Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pasiūlytas palūkanas. Ir tai jau galima aiškinti kaip finansinį nusikaltimą, dėl kurio nuskurdo visi Lietuvos gyventojai.

Šios specialiosios Seimo komisijos išvadų Lietuvoje buvo laukiama dvejus metus. Dabar opozicijoje esantys konservatoriai ir liberalai labai priešinosi komisijos sudarymui. Juk šiuo metu valdančiosios "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos" (LVŽS) nariai kaip tik ir norėjo išsiaiškinti dėl nešvarių Andriaus Kubiliaus vyriausybės veiksmų, kurie sukėlė skandalingą "naktinę reformą" ir dėl kurių pinigus prarado labiausiai pažeidžiami gyventojai — pensininkai.

Ir štai trumpos dvejų metų tyrimo išvados.

"2009–2010 metų krizę Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse sukėlę čia veikę užsienio kapitalo bankai, o Lietuvos bankas neužtikrino tinkamos jų priežiūros. Dokumente pažymima, kad 2008 metų biudžetas buvo priimtas pažeidžiant fiskalinę drausmę. Be to, anot Seimo komiteto, Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai buvo padaryta 2009–2012 metais, tačiau jomis nepasinaudojo", — rašoma komisijos išvadose.

O atmintyje iškart iškyla tuometinės konservatorių lyderio Andriaus Kubiliaus vadovaujamos vyriausybės "naktinė reforma". Vieną naktį valdančioji liberalų konservatorių koalicija priėmė įstatymų paketą, kuris sumažino viešojo sektoriaus atlyginimus, pensijas ir socialines išmokas. Buvo įvesta daugiau nei 60 mokesčių pakeitimų, o PVM padidintas nuo 19 iki 21 procento.

Be viso to, buvo nuspręsta imti didžiules paskolas iš tarptautinių komercinių bankų, tuo tarpu TVF siūlė palankesnėmis sąlygomis. Dėl tokių "išradingų" veiksmų Lietuvos ekonomika smuko 15 procentų ir atsigavo tik per kelerius metus.

Net profsąjungų vadovai nesugebėjo suvaržyti žmonių pasipiktinimo dėl to "reformos". O 2009 metų sausio 16 dieną mitingas prie Seimo pastato, kuriame dalyvavo septyni tūkstančiai žmonių, peraugo į riaušes. Policijai teko panaudoti lazdas ir ašarines dujas, kad išsklaidytų minią.

Per riaušes sužeisti 38 asmenys, tarp jų — keturi policijos pareigūnai. Vienas iš mitingo dalyvių kreipėsi į medikus su šautine žaizda galvoje. Ryškiausias dalykas yra tai, kad tada buvo bandyta patraukti baudžiamojon atsakomybėn aukas už dalyvavimą mitinge. Tą dieną buvo sulaikytas 151 riaušininkas, 32 iš jų dvi dienas praleido areštinėje. Likusieji po parodymų buvo paleisti.

Tai buvo masiškiausi neramumai Lietuvos sostinėje naujausiais nepriklausomybės metais. Bet ir tai vyriausybės nesustabdė. Buvo priimti drakoniški įstatymai, o iki keizės buvusias pensijas jau teko grąžinti kitai — socialdemokratų — vyriausybei.

O dabar šiek tiek informacijos apmąstymui.

Viena iš "naktinės reformos" autorių buvo finansų ministrė konservatorių vyriausybėje Ingrida Šimonytė. Praėjusiais metais ji vos netapo Lietuvos prezidente. Rudenį vykstančiuose parlamento rinkimuose ji gali tapti "Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų" sąrašo pirmu numeriu. O jei rinkimus laimės konservatoriai, ji gali tikėtis premjero ar Seimo pirmininko posto.

Pagrindinis "reformatorius" — buvęs ministras pirmininkas Andrius Kubilius — šiandien sėdi jaukioje Europos Parlamento kėdėje. Jis gauna padorų atlyginimą ir kalba iš aukštos tribūnos visos Lietuvos žmonių vardu.

O pagrindinėje Lietuvos prezidento kėdėje sėdi buvęs profesionalus bankininkas Gitanas Nausėda. Skandalingos "naktinės reformos" metu jis buvo vieno didžiausių Lietuvos komercinių bankų SEB banko prezidento patarėjas ir vyriausiasis ekonomistas. Tais metais Lietuvos žiniasklaida nuolat cituodavo Nausėdą kaip žinomiausią ekonomistą Lietuvoje. Ir turbūt į jo nuomonę atsižvelgė ir "naktinės reformos" autoriai. Ar Kubiliaus vyriausybė ėmėsi paskolų iš SEB banko? Įdomus klausimas, į kurį netiesioginį atsakymą galima rasti specialiosios Seimo komisijos išvadose.

Komisijos nariai jau pasiūlė prokurorams "įvertinant stambiųjų komercinių bankų vaidmenį sukeliant krizės reiškinius Lietuvoje, taip pat jų veiksmus naudojant tarpbankinių palūkanų indeksą VILIBOR".

Priminsime, kad šiandien Lietuvoje dominuojančią padėtį bankų sektoriuje užima Skandinavijos bankai. Siekdami sumažinti jų poveikį Lietuvos ekonomikai ir vidaus politikai, specialiosios komisijos nariai jau pasiūlė vyriausybei glaudžiai dirbti kuriant valstybinį Lietuvos komercinį banką.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lietuvos bankas, krizė, Seimas
Dar šia tema
Kirkilas: socialdemokratai buvo pakliuvę į konservatorių pinkles
Socialdemokratai ruošiasi koalicijai su "valstiečiais"?
Konservatoriai pareiškė, kad dabartinė valdžia pakenks Lietuvai labiau nei jie
Politologas: Lietuvos opozicija sukurs rinkimų kampaniją koronakrizės tema