Festivalis Midsummer Vilnius

"Midsummer Vilnius": Valdovų rūmuose prasideda penkių dienų festivalis

(atnaujinta 14:57 2020.07.20)
Valdovų rūmų didžiajame kieme, po atviru dangumi, nuo liepos 20 iki 24 dienos vyks penktasis festivalis "Midsummer Vilnius"

VILNIUS, liepos 20 — Sputnik. Jau šį pirmadienį, liepos 20 dieną, į didįjį Valdovų rūmų kiemą grįžta festivalis "Midsummer Vilnius". 

Festivalio programa:

Liepos 20 dieną, 21:00

MONIKA LIU

Šių metų festivalį atidarys Monika Liu. Savitu muzikos stiliumi ir humoro jausmu scenoje išsiskirianti atlikėja festivalyje pirmą kartą gyvai dalinsis naujosiomis lietuviškomis dainomis bei autoriniais kūriniais anglų kalba pritariant specialiai šiam pasirodymui suburtai grupei.

Monika Liu
Monika Liu

Liepos 21 dieną, 21:30

JOBO KNYGA

Antradienio vakarą Valdovų rūmų didžiajame kieme po atviru dangumi žiūrovai kviečiami prisiminti lietuvių teatro genijų Eimuntą Nekrošių ir išvysti jo spektaklį "Jobo knyga", sukurtą pagal vieną bene daugiausiai klausimų ir diskusijų sukeliančių Šventojo Rašto tekstų.

Pagrindiniame vaidmenyje žiūrovai išvys Remigijų Vilkaitį — legendiniu vadinamą aktorių, vieną iš režisierės D. Tamulevičiūtės dešimtuko narių. 

Spektaklis Jobo knyga
Spektaklis "Jobo knyga"

Liepos 22 dieną, 20:30

JUSTINA GRINGYTĖ IR PETRAS GENIUŠAS

Vidurvasario šventėje šiemet susitiks du muzikos profesionalai, savo menu besidalinantys su visu pasauliu — operos solistė mecosopranas Justina Gringytė ir vienas ryškiausių Lietuvos pianistų Petras Geniušas.

Įspūdingas duetas užpildys Valdovų rūmų kiemą itališka muzika: skambės kompozitorių Dž. Rossini, V. Bellini, G. Donizetti kūriniai. Petras Geniušas solo skambins D. Scarlatti, C. Debussy kūrinius.

Liepos 23 dieną, 21:00

JUSTINAS JARUTIS

Vidurvasario šventėje savo muzika dalinsis ir Justinas Jarutis. Atlikėjas jau buvo kartą užlipęs ant festivalio "Midsummer Vilnius" scenos, 2018 metais čia pasirodė kartu su grupe "Freaks on Floor". Šiais metais Jarutis surengs solo pasirodymą.

Muzikantas ruošia išskirtinę programą, kurioje ne tik seniai pamiltos jo autorinės dainos, bet ir nauji, dar niekur negirdėti kūriniai, kuriuos festivalio žiūrovai išgirs pirmieji. Šiais metais atlikėjas debiutavo su lietuviška kūryba ir pristatė pirmąjį lietuvišką singlą "Tavęs", kuris jau užkariavo radijo stočių topus. 

Justinas Jarutis
Justinas Jarutis

Liepos 24 dieną, 21:00

OPERA PO ŽVAIGŽDĖMIS

Finalinis "Midsummer Vilnius" festivalio renginys — jau tradicija tapusi "Opera po žvaigždėmis". Liepos 24 dieną išskirtinį koncertą surengs ir savo asmeninį jubiliejinį 20-ąjį kūrybinį sezoną paminės operos solistas Edgaras Montvidas kartu su Lietuvos kameriniu orkestru, diriguojamu Modesto Pitrėno.

Londone gyvenantis atlikėjas, savo balsu žavėjęs žiūrovus "Covent Garden", Milano "La Scala" ir kitose žymiausiose operos scenose, nekantrauja sugrįžti į Lietuvą ir atlikti gražiausias operų arijas, kurių kelioms aranžuotes specialiai ruošia kompozitorius Jievaras Jasinskis.

Tegai:
Valdovų rūmai, festivalis, Vilnius
Temos:
Lietuvos kultūrinis gyvenimas (28)
Keltų medinė figūrėlė, aptikta ant ledyno Šveicarijos Alpėse

Archeologai atitirpusiuose ledynuose aptiko senovinius artefaktus

(atnaujinta 13:07 2020.10.24)
Nors mokslininkai suvokia, kokį niokojamą poveikį daro klimato kaita aplinkai, tačiau pažymi ir šio proceso pliusus: tirpstantys ledynai leidžia žymiai išplėsti supratimą apie žmones, gyvenusius kalnuose prieš tūkstantmečius

VILNIUS, spalio 24 — Sputnik. Aktyvus ledynų tirpsmas Alpėse padėjo archeologams aptikti senovės artefaktus šiose vietose, praneša "Daily Mail".

Tyrėjai rado maždaug šešių tūkstančių metų senumo siūlą iš augalinių pluoštų, medinę figūrėlę, suvarstytus batus, datuojamus trečiu tūkstantmečiu prieš mūsų erą, ir kitus lobius. Visi daiktai išliko puikios būklės, nes ledas juos apsaugojo nuo irimo.

Mokslininkai suvokia, kokią niokojamą poveikį daro klimato kaita aplinkai, tačiau yra ir pliusų: tirpstantys ledynai leidžia žymiai išplėsti supratimą apie žmones, gyvenusius kalnuose prieš tūkstantmečius. Atsirado net nauja mokslo sritis su pavadinimu "ledyninė archeologija".

Ilgą laiką buvo manoma, kad priešistorės žmonės nekopė į aukštus kalnus, tačiau naujausi tyrimai įrodo ką kitą. Rugsėjį archeologė Regula Gabler ir jos komanda Šnidejocho perėjoje aptiko virvę, kuriai, mokslininkų manymu, taip pat yra daugiau nei 6000 metų.

2003 metais kita tyrėjų grupė, atlikdama kasinėjimus tame pačiame rajone, beveik trijų tūkstančių metrų aukštyje, rado dėžę su strėlėmis, kurios datuojamos trečiu tūkstantmečiu prieš mūsų erą.

Visa tai leido mokslininkams padaryti išvadą, kad žmonės taip aukštai lipo į kalnus, ieškodami kristalų ir įvairių naudingųjų iškasenų.

Tegai:
artefaktas, ledynai, archeologai
Dar šia tema
Archeologai rado bronzos amžiaus kapus, išklotus auksu
Meksikoje archeologai atrado futbolo aikštės dydžio majų rūmus
Britų archeologai mano, kad rado seniausius meno kūrinius
Archeologai rado senovės gyvenvietės, kurioje gyveno paslaptinga gentis, griuvėsius
Archeologai įrodė, kad pirmieji Eurazijoje kamuoliu pradėjo žaisti kinai
Skulptūra Aukojimas Karoliniškėse

Vilnius kviečia nuvykti į pažintinį maršrutą po Karoliniškes

(atnaujinta 14:21 2020.10.24)
Kur yra vienintelis Lietuvoje kaklaraiščių tiltas? Kodėl "Sodros" pastatas yra piltuvėlio formos? Ką bendro Karoliniškės turi su Karelija? Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus sužinos sostinės gyventojai ir svečiai, keliaujantys naujuoju maršrutu

VILNIUS, spalio 24 — Sputnik. Alternatyvaus Vilniaus pažinimo platforma "Neakivaizdinis Vilnius" paruošė per Karoliniškes vingiuojantį pažintinį maršrutą, praneša sostinės savivaldybės spaudos tarnyba.

"Dangų rėžiantis Televizijos bokštas — turbūt pagrindinis objektas iškylantis vaizduotėje, išgirdus Karoliniškių pavadinimą. Tačiau šis Vilniaus gyvenamasis rajonas slepia daug daugiau įdomių vietų ir istorijų <...>. Kur yra vienintelis Lietuvoje kaklaraiščių tiltas? Kodėl "Sodros" pastatas yra piltuvėlio formos? Ką bendro Karoliniškės turi su Karelija? Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus sužinos keliaujantys naujuoju maršrutu", — sakoma pranešime.

Телевизионная башня в Вильнюсе, архивное фото
© Sputnik / Владислав Адамовский
Televizijos bokštas Vilniuje

Iš kaimelio į kosmosą

Karoliniškių rajono pavadinimas gimė kaip ir dalies kitų Vilniaus rajonų — pagal toje vietoje buvusį kaimą. Šis vadinosi Karolinka. Kurti Karoliniškes pakviestas jaunas architektas iš Klaipėdos Kazimieras Rimantas Balėnas su žmona Genovaite Balėniene. Siekiant savitumo pasirinkta kosmoso ir dangaus kūnų tema: apsipirkti kvietė parduotuvės "Kometa", "Merkurijus", "Saturnas", gatvės pavadintos Perkūno, Žvaigždžių, Žaibo, Viesulo, Mėnulio vardais. Karoliniškių gatvės pradėtos tiesti 1970 metais, 1976-aisiais gyvenamojo rajono statyba iš esmės buvo baigta. Ką Karoliniškėse verta aplankyti šiandien — maršrute ČIA.

Магазин Меркурий
© Photo : Vilnius
Parduotuvė "Merkurijus" Karoliniškėse

Atgal į gamtą

Šis maršrutas — ne vienintelis "Neakivaizdinio Vilniaus" pasiūlymas veiklai Karoliniškėse. Vasarą išleistas ir ornitologinis maršrutas, dedikuotas šiam rajonui. O tiksliau, unikaliai jo daliai — Karoliniškių kraštovaizdžio draustiniui. Tad keliaujantiems nauju Karoliniškių maršrutu, rekomenduojama kelionę prailginti ir dėmesio skirti draustinio gamtos ir čiulbančių jos gyventojų stebėjimui. Išsamų maršrutą "Čiulbantys Karoliniškių šlaitai" galima rasti ČIA.

Природа микрорайона Каролинишкес в Вильнюсе
© Photo : Vilnius
Karoliniškių kraštovaizdis
Tegai:
Vilnius, Lietuva
Estijos pasienis, archyvinė nuotrauka

Europos Komisija priminė Estijai apie mokesčio įvažiavimą į Rusiją neteisėtumą

(atnaujinta 13:45 2020.10.31)
Anksčiau Talinas įvedė mokestį už vietos rezervavimą eilėje ir privalomą pravažiavimą per laukimo zoną prieš išvykstant automobiliu į Rusijos Federacijos teritoriją

VILNIUS, spalio 31 — Sputnik. Europos Komisijos vėl priminė Estijai, kad mokestis už vietos rezervavimą eilėje ir naudojimąsi laukimo erdve prie Estijos ir Rusijos sienos pažeidžia Šengeno pasienio kodekso taisykles, Estijos valdžia su pretenzijomis nesutinka, penktadienį sakė Baltijos šalies vidaus reikalų ministerijos vadovas Martas Helmė.

Europos Komisija mano, kad Estija turėtų atšaukti papildomas sąlygas, nustatytas peržengiant išorės sausumos sienas, išvažiuojant iš ES. Mokestis už vietos rezervavimą eilėje ir pravažiavimą per privalomą laukimo zoną prieš išvykstant automobiliu iš Estijos į Rusiją galioja nuo 2011 metų.

Pasak ministro, VRM susipažins su Europos Komisijos atsiųstu laišku, kad artimiausiais mėnesiais suformuotų savo poziciją šiuo klausimu. Helmė pažymėjo, kad ginčas su EK tęsiasi jau daugelį metų ir šalys nesutaria.

"Estija laikosi nuomonės, kad transporto priemonių įvažiavimo į pasienio kontrolės punktus organizavimas ir eismo pervažiavimo greitkelyje esančių eismo eilių organizavimas, laukimo zonos aptarnavimas ir rinkliavos už šias paslaugas rinkimas yra susiję su eismo valdymu ir yra transporto sektoriaus sferos. Jie nėra susiję su pasienio kontrole, patruliavimu ir stebėjimu. Taigi Estijos įvesta tvarka ir priemonės nėra susijusios su Šengeno sienų taisyklių reguliavimu ir negali joms prieštarauti", — cituoja Helmę RIA Novosti.

Kaip pranešama, kad 2016 metų gegužės mėnesį Europos Komisija Estijai išsiuntė oficialų laišką, o 2019 metų sausio mėnesį — motyvuotą išvadą. Gautas atsakymas buvo nepatenkinamas, ir nors komisijos vizito metu buvo pastebėti tam tikri sienos kirtimo organizavimo pokyčiai, Europos Komisijos teigimu, teisinė padėtis nepasikeitė. Šiuo klausimu Europos Komisija penktadienį Estijos valdžios institucijoms išsiuntė papildomą laišką su oficialiu pranešimu.

Estija turi du mėnesius informuoti EK apie visas priemones, kurių buvo imtasi norint tinkamai įgyvendinti atitinkamas Šengeno sienų kodekso nuostatas. Priešingu atveju Europos Komisija gali svarstyti galimybę tęsti administracinę procedūrą.

Tegai:
pasienis, Rusija, Europos Komisija, Estija