Gėlių festivalis Pakruojo dvare

Pakruojo dvare vyksta gėlių festivalis "Vasarvidžio nakties sapnas 2020"

(atnaujinta 15:57 2020.07.30)
Festivalis Pakruojo dvare kviečia pasinerti į Šekspyro pjesių atmosferą ir išvysti gražiausias gėlių kompozicijas

VILNIUS, liepos 30 — Sputnik. Visą vasarą Pakruojo dvare vyksta didžiulis gėlių festivalis "Vasarvidžio nakties sapnas 2020", kviečiantis išvysti ne tik gėlių kompozicijas, bet ir pasinerti į teatro pasaulį. 

"Šią vasarą atverčiame naują V. Šekspyro pjesės "Vasarvidžio nakties sapnas“ puslapį, kuris jus nukels į gėlėtą ir magišką pasaulį — šekspyriškos fantazijos kupiną sapną 2020! Jame dvaras pražysta milijonais gėlių žiedų, kiekviena jo kertelė pasakoja savo istoriją, o gėlė — savo spalvingą ir kvapnų gyvenimą", — skelbiama pranešime.

Pakruojo dvaras tapo didžiausia teatro scena po atviru dangumi, kur vyksta Viljamo Šekspyro kūrybos įkvėpti pasirodymai.

 Фестиваль цветов в  усадьбе Пакройо дварас
Gėlių festivalis "Vasarvidžio nakties sapnas 2020"

Festivalio programa:

Festivalio svečiai kviečiami išvysti gėlių skulptūras, kompozicijas, žydinčias menines instaliacijas, apsilankyti dvaro rūmuose, užeiti į garsųjį Pakruojo dvaro Alaus bravorą, užsukti į XVI a. Spirito varyklą bei apsilankyti pas dvaro amatininkus.

Pjesės personažai tampa realybe:

I. Pradžia 12:30–12:45 val.

"Šekspyras per 15 min." 13:30–13:45 val.

Pabaiga 14:30–14:45 val.

14:45 val. Barono pamėgtos muzikos koncertas Baltojoje pokylių salėje.

II. Pradžia 15:30–15:45 val.

"Šekspyras per 15 min." 16:30–16:45 val.

Pabaiga 17:15–17:30 val.

Festivalio bilietų kainos: nuo 10 iki 17 eurų suaugusiems, moksleiviams, studentams, senjorams, neįgaliesiems — nuo 8 iki 13, vaikams iki 7 metų nemokamai. Daugiau informacijos apie renginį rasite čia.

Tegai:
festivalis
Temos:
Lietuvos kultūrinis gyvenimas (26)
Dar šia tema
Gatvės muzikos diena: Vilniuje vyko tradicinis festivalis
Lietuvoje vyks tarptautinis poezijos festivalis "Poezijos pavasaris"
Londonas

Londonas paruošė turistams neįprastus pėsčiųjų maršrutus

(atnaujinta 10:56 2020.09.26)
Pėsčiųjų maršrutų tinklas apima populiarias turistines vietas, ramias gatves ir žalias zonas Britanijos sostinės centre

VILNIUS, rugsėjo 26 — Sputnik. Londone sukurti neįprasti maršrutai turistams ir vietiniams gyventojams, kad pasivaikščiojimas po miestą būtų įdomesnis, praneša "Lonely Planet".

​Kad britai daugiau keliautų po šalies sostinę, miesto valdžia, gidai ir turizmo bei kultūros ekspertai parengė projektą — Londono centro žemėlapį, kuriame pateikiamos įdomiausios pasivaikščioti vietos.

Pėsčiųjų maršrutų tinklas apima teritoriją nuo Ridžentso parko šiaurėje iki Temzės pietų kranto ir nuo Vaitčapelo rytuose iki Haid parko. Kelias sujungia transporto mazgus su populiariomis turistinėmis vietomis, ramiomis gatvėmis ir žaliomis zonomis.

"Mes norime, kad pasivaikščiojimai virstų kelionėmis, kad žmonės galėtų daugiau judėti", — pažymėjo projekto autoriai.

Maršrutai eina, pavyzdžiui, ramiais Soho kampais ir Sautvorko gatvelėmis.

Naujų pėsčiųjų maršrutų žemėlapių popierinių kopijų galima nemokamai įsigyti turizmo biuruose arba atsisiųsti iš interneto.

Tegai:
turizmas, Didžioji Britanija, Londonas
Dainininkė Mariah Carey

Dainininkę Marają Keri bandė parduoti suteneriui, kai jai buvo 12 metų

(atnaujinta 17:18 2020.09.25)
JAV atlikėjos teigimu, jos giminaičiai visada manė, kad jai lengva gyventi, nors iš tikrųjų viskas buvo kitaip

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Amerikiečių dainininkę Marają Keri (Mariah Carey) bandė parduoti suteneriui, kai jai buvo 12 metų. Apie tai praneša "Entertainment Tonight".

Aktoriai Demi Moor ir Eštonas Katčeris
© Sputnik / Екатерина Чеснокова

"Kai man buvo 12 metų, sesuo "pripumpavo" mane valiumu, pasiūlė man kokaino, padarė man trečio laipsnio nudegimus ir bandė parduoti mane suteneriui", — prisiminė dainininkė.

Ji paaiškino, kad jos santykiai su seserimi Elison (Allison) ir broliu Morganu (Morgan) visada buvo įtempti.

"Mes net nelabai pažįstame vienas kitą. Mes neužaugome kartu. Jie turėjo savo gyvenimą, o kai aš gimiau, jie jau buvo iškrypę žmonės", — pasakojo Keri.

Pasak dainininkės, giminaičiai visada manė, kad jai lengva gyventi.

Rugpjūčio mėnesį Marajos sesuo Elison pateikė ieškinį į teismą savo motinos atžvilgiu dėl vaikystėje patirtos seksualinės prievartos. Ji pasakojo, kad kai jai buvo 10 metų, mama privertė ją dalyvauti šėtoniškuose ritualuose, kur nepažįstami žmonės turėjo lytinių santykių su ja. Moteris taip pat pridūrė, kad jai teko stebėti, kaip prievartaujami kiti vaikai.

Tegai:
Mariah Carey, JAV, dainininkė
Pardavėjai laiko 1969 metų plakatą su buvusio Kinijos lyderio Mao Dzedongo atvaizdu antikvariniame turguje Pekine, Kinija

Kultūrinė revoliucija kinų ir amerikiečių

(atnaujinta 10:50 2020.09.27)
JAV ir kitose šalyse vyksta tai, kas Kinijoje savo laiku vadinosi "kultūrine revoliucija". Panašumas yra visiškas — paminklų griovimas, literatūros naikinimas, "pavyzdinių filmų" platinimas

Kinijos propaganda dar neišmoko ignoruoti klastočių srauto prieš savo šalį — kartais ji laiko savo pareiga juos paneigti. Nors tai daro jau atlaidžiai, lyg išvargusi. Naujas toks paneigimas pasirodė į užsienio skaitytojus orientuotame anglų kalbos leidinyje "Global Times" dėl, tarytum, menkos dingsties — dėl to, kad niekas naujuose mokykliniuose vadovėliuose (manykite — Pekine) neperžiūrėjo negailestingų 1966–1976 metų "didžiosios proletarinės kultūros revoliucijos" vertinimų. Kaip ji buvo vadinama nelaime, taip ir vadinama iki šiol. Apie tai rašo RIA Novosti autorius Dmitrijus Kosyrevas.

Donaldas Trampas
© AP Photo / Carolyn Kaster

Ši istorija labiau vakarietiška nei kiniška. Teigimai dėl vadovėlių keitimo (kurie, kaip mums praneša, priklauso "kai kurioms Vakarų žiniasklaidos priemonėms") — tai, panašu, įprastos nekompetencijos, padaugintos iš noro bet kokiu būdu pakenkti Pekinui, rezultatas.

"Global Times" paaiškina: kaip bebūtų keista, šalis turėjo ir vis dar turi keletą mokyklinių vadovėlių apie gimtąją istoriją variantų. 2016 metais buvo nuspręsta sutvarkyti reikalus šiame chaose, lygiai prieš metus mokyklos pradėjo gauti naujas knygas, nors visiškas vadovėlių pakeitimas bus baigtas tik 2022 metais. Supainioti skirtingų knygų formulėse — "klaida", "sunkus išbandymas" ar "vidinis chaosas" — kokiam nors amerikiečiui labai lengva: kodėl viename leidinyje buvo viena formuluotė, o kitame — naujame — pasirodė kita? Koks skirtumas? Iš tikrųjų viskas paprasta. Oficialų nuosprendį dėl tos chaoso eros priėmė dar Kinijos komunistinės partijos centrinis komitetas 1978 metų gruodį vykusiame plenume. O būtent — kad čia nebuvo jokios revoliucijos ir socialinės pažangos, o tik valstybės vadovo klaida, kuria pasinaudojo kontrrevoliucinė klika; o ši klaida sukėlė "vidinį chaosą", sukėlusį partijos, šalies, visos tautos katastrofą. Nuo tada niekas nepanaikino ir neredagavo plenumo nuosprendžio. Tuo vadovaujamasi ir sudarant naujus vadovėlius.

Ir tuo būtų galima užbaigti pokalbį, jei jis netilptų į bendrą pašėliškos neapykantos Kinijai tendenciją, kurią skleidžia JAV ir kitų Vakarų visuomenių dešinysis flangas. Pažvelkime į vieną iš daugelio amerikiečių medžiagų šia tema, paskelbtą gana pakaltinamame leidinyje "Daily Signal". Vadinasi aiškiai — "Posūkis į tamsą" — ir mintis išreiškia aiškiai. O būtent: visi buvę JAV prezidentai gyrė Kiniją už precedento neturinčią sėkmę kovojant su skurdu, už klestinčios kapitalistinės visuomenės kūrimą, tačiau staiga Pekine įvyko tas pats posūkis į tamsą. Atėjo naujas lyderis Si Dzinpingas, pasmaugė žodžio ir interneto laisvę, surengė platų tautinių mažumų persekiojimą... Ir toliau — pažodžiui: "Šiandien Kinija vėl tapo grėsminga komunistų diktatūra".

Jie grįžo prie Mao Dzedongo: štai į kokią logiką turi laisvai ar priverstinai įsikomponuoti beprotiška idėja, kad Pekinas peržiūri "kultūros revoliucijos" vertinimą, staiga pripažinęs tai naudingu dalyku.

Iš tikrųjų Kinija išlieka tokia, kokia buvo pastaruosius 40 metų. Kažkas, kaip ir visur kitur, ten keičiasi, tačiau ten nėra sugrįžimo prie maoizmo — ir jokio posūkio į tamsą. Pasisukimas įvyko Jungtinėse Amerikos Valstijose ir jis yra tiesiogiai susijęs su grandioziniu ir baisiu įvykiu pasaulio istorijoje — su ta pačia "kultūrine revoliucija", kuri dabar vyksta jau pačiose JAV ir bet kur kitur (tik ne Kinijoje).

Sovietų propaganda šią "revoliuciją" pirmiausia vaizdavo kaip kovą dėl valdžios su ideologine kinų specifika. O būtent: Mao Dzedongas, mėgstantis radikalias visuomenės pertvarkymo priemones, pasitraukė iš valdžios, šaliai pradėjo vadovauti to paties tipo žmonės, kurie ją valdo pastaruosius 40 metų, ir pradėjo atkurti normalų gyvenimą po ankstesnių komunistų (maoistų) eksperimentų. Tačiau Mao su savo sąjungininkais-radikalais ("klika") sugebėjo nustumti prie revoliucijos moksleivius ir studentus, kurie nuniokojo šalį ir nuvertė Mao Dzedongui nemalonią vadovybę, grąžinę jam vadovavimą. Po to — kadangi Kinija nuo to nusirito į badą ir suirutę — Mao kontrolę perdavė kariams, jie nusiuntė į kaimą perauklėjimui jaunus "raudongvardiečius" ir maištininkus ir kažkaip laikėsi iki Mao mirties, 1976 m., po to Kinija ėmė atsigauti ir transformuotis į tai, kas ji yra dabar.

Ir tai tiesa, bet čia maksimumas vienas tik dramblio straublys, o pats dramblys yra didesnis ir sudėtingesnis. Šiandien, po "spalvotųjų" ir kitų revoliucijų, paplitusių po visą pasaulį, patirties, visi labiau domisi kažkuo kitu: o kas paaiškins apie milijonus eilinių "kultūrinės revoliucijos" kovotojų — "raudongvardiečius" ir maištininkus? Gal tai buvo "dvejetukininkų revoliucija", kurie pavydėjo sėkmingesniems mokslo draugams ir apskritai suaugusiųjų pasauliui? Gal ši visuomenė su dideliu malonumu sureagavo į idėjas, kad maždaug 750 milijonų kinų kultūrą ir gyvenimo būdą galima ir reikia stipriai ir visam laikui pakeisti, nors ir sunaikinus tuo metu savo šalį?

Taigi, galų gale tai yra maždaug tas pats, kas buvo ir vyksta dabar visų pirma JAV, bet ir daugelyje kitų šalių. Ir Honkonge — ypatingoje Kinijos teritorijoje, Vakarų likutinėje dalyje. Skirtumas tik tas, kad Kinija iki 1949 metų (kai Mao atėjo į valdžią) apsiėjo be visuotinio išsilavinimo, o štai jis pasirodė ir paaiškėjo, kad tai sunkus dalykas, reikalaujantis pastangų — ir ką daryti su tuo metu skleidžiama proletariato lygybės ir dominavimo, o ne išsilavinusios klasės ideologija? Štai Vakaruose šis procesas buvo kiek kitoks — švietimo lygio ir kokybės sumažėjimas, kurį apsunkino socialinių tinklų idiotizmas. Tuo metu rezultatas buvo tas pats: būtent besimokančioje (ir kažkaip išmokytoje) aplinkoje pasklinda totalinių pokyčių, neapykantos kultūrai, istorijai ir praeičiai, taip pat staigaus ir smurtinio "teisingos" visuomenės kūrimosi idėjos.

Tiesą sakant, tai visai nėra atradimas, jau seniai buvo pastebėta ir pasakyta, kad JAV, o dabar ir kitose šalyse, vyksta būtent ta pati, labai kiniška "kultūrinė revoliucija". Panašumas yra visiškas — paminklų griovimas, literatūros naikinimas, "pavyzdinių filmų" platinimas (žiūrėk naujas "Oskarų" skyrimo taisykles). Ir būtent "dvejetukininkai" dideliais kiekiais tampa buku demokratų (dvasinių Mao brolių) instrumentu, sutriuškinančiu visuomenes ir valstybes. Kas tada nutinka dvejetukininkams — žiūrėk aukščiau, į mažamečių kinų radikalų likimus. Bet tai nesvarbu ir niekas nesigaili.

Ir jei iki galo perskaitytume primityvų agitacinį kūrinį iš "Daily Signal", greitai paaiškės, kad jis skirtas ne Kinijai, o savo "kultūros revoliucionieriams". Tiesiog kažkam Jungtinėse Valstijose atrodo, kad paprastiems žmonėms reikia sukurti dabartinį kairiųjų radikalizmo siaubo įsikūnijimą — ir čia kartu paaiškėja, kad nuo maoizmo išsigydžiusi Kinija visiškai sustiprėjo. Ir reikia ją sustabdyti, apkaltinus bet kuo (grįžimu prie Mao) ir įvedus sankcijas. Tai primityvu ir nekelia pagarbos, bet ką daryti, jei tėvynei kyla pavojus — ji užsikrėtė kinų liga iš 1966 metų.

Tegai:
JAV, Kinija