Kino juosta

Festivalis "Nepatogus kinas" persikelia į virtualią kino salę

(atnaujinta 10:36 2020.08.24)
Tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis spalio 7–18 dienomis per Lietuvą keliaus virtualiai, o žiūrovai įspūdžiais galės dalintis po seansų pasilikę virtualioje kino salėje

VILNIUS, rugpjūčio 24 — Sputnik. Pandemijai visame pasaulyje koreguojant kino premjerų ir festivalių planus, dokumentinių filmų festivalio "Nepatogus kinas" organizatoriai keičia renginio formatą, todėl šiemet filmai ir renginiai būtų prieinami visiems Lietuvos žiūrovams, praneša Lietuvos kino centro spaudos tarnyba.

14-asis tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis vyks spalio 7–18 dienomis virtualiai, filmų žiūrovai įspūdžiais galės dalintis po seansų pasilikę virtualioje kino salėje.

"Šį kartą su pilna programa pasieksime visus Lietuvos gyventojus vienu metu. Visi festivalio filmai ir renginiai, kurių bus ne mažiau nei ankstesniais metais, bus prieinami visiems kinu ir aktualijomis besidomintiems Lietuvos žiūrovams", — pasakė festivalio "Nepatogus kinas" direktorius Gediminas Andriukaitis.

"Nepatogaus kino" tinklalapis šiemet taps vartais į virtualią kino salę — čia išsirinkę filmą, žiūrovai bus nukreipiami į platformą, kur galės jį žiūrėti patogiu metu. Įsigijusieji festivalio pasus galės tiesiogiai naršyti virtualioje kino salėje ir žiūrėti bet kuriuos norimus filmus. Nemaža dalis seansų ir renginių bus transliuojami realiu laiku, kviečiant žiūrovus juos stebėti drauge ir įsitraukti į temines diskusijas ir pokalbius su filmų kūrėjais ar herojais.

Летний кинотеатр под мостом Любарто в Вильнюсе
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

"Nepatogus kinas" kasmet rengia aktualias filmų įkvėptas diskusijas su ekspertais ir žmogaus teisių aktyvistais. Šie renginiai šiemet taip pat vyks iš dalies virtualiai — tiesiogines jų transliacijas žiūrovai galės stebėti festivalio Facebook paskyroje.

Dar viena šiemetinio "Nepatogaus kino" naujovė — galimybė nemokamai žiūrėti filmus ir virtualiai dalyvauti renginiuose daugiau nei 160-yje šalies bibliotekų.

"Nepatogus kinas" šiemet žiūrovams pasiūlys daugiau nei 50 filmų, o siekiant palengvinti pasirinkimus, programa nuguls į keturias skiltis. 14-ojo tarptautinio žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalio programa bus atskleista rugsėjo 24 dieną.

Tegai:
kinas, kino festivalis, Lietuva
Temos:
Pasinerk į kino pasaulį (144)
Jimmy'is Kimmel'is veda Emmy apdovanojimus

"Succession", "Watchmen" ir "Schitt's Creek": kas gavo "Emmy" apdovanojimus

(atnaujinta 12:54 2020.09.21)
Kino premija "Emmy" laikoma "Oskaro" televizijos atitikmeniu. Pirmoji statulėlė buvo įteikta 1949 metais

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Los Andžele įvyko 72 Amerikos televizijos "Emmy" apdovanojimai. Renginį transliavo ABC televizijos kanalas.

Geriausiu draminiu serialu per "Emmy" apdovanojimus paskelbtas "Succession". "Schitt's Creek" buvo pripažintas geriausiu komedijiniu serialu, o "Watchmen" išrinktas geriausiu trumpametražiu serialu.

Джесси Армстронг (в центре) и команда из Наследия получили премию  Эмми
© AP Photo /
Jesse"is Armstrong"as (centre) ir "Succession" komanda gavo "Emmy" apdovanojimą.

Apdovanojimą už geriausią vaidmenį komedijiniame seriale gavo aktoriai Catherine O'Hara ir Eugene Levy, jo sūnus Dan'as Levy ir Annie Murphy tapo geriausiais antraplaniais komedijinio serialo aktoriais.

Aktorius Jeremy'is Strong'as ("Succession") ir aktorė Zendaya ("Euphoria") atsiėmė geriausių draminio serialo aktorių apdovanojimus, o Billy'is Crudup'as ("The Morning Show") ir Julia Garner ("Ozark") tapo geriausiais antraplaniais draminio serialo aktoriais.

Риз Уизерспун (слева) и Керри Вашингтон выступают во время телетрансляции 72-й церемонии вручения премии Эмми
© AP Photo /
Reese Witherspoon (iš kairės) ir Kerry Washington per 72 "Emmy" apdovanojimų transliaciją.

Kino premija "Emmy" laikoma "Oskaro" televizijos atitikmeniu. Apdovanojimai apima įvairius Amerikos televizijos pramonės sektorius.

Tegai:
apdovanojimai
Projekto Gyvos sienos kūrinys Miško sodas.

Kaune pilkas ir niūrias elektros transformatorinės sienas pakeitė "miškas"

(atnaujinta 18:34 2020.09.18)
Miesto gyventojų ir svečių žvilgsnius džiugins dar viena gatvės meno ekspozicija — projekto "Gyvos sienos" ir idėjų konkurso "Kauno akcentai" kūrinys

VILNIUS, rugsėjo 19 — Sputnik. Kauno Partizanų gatvėje stovinčią elektros transformatorinę gatvės menininkai pavertė spygliuočių tvirtove, praneša Kauno savivaldybės spaudos tarnyba.

Pilkas ir niūrias elektros transformatorinės sienas pakeitė "miškas". Tai — dar vienas projekto "Gyvos sienos" ir idėjų konkurso "Kauno akcentai" kūrinys.

Naujasis Kauno gatvės meno galeriją po atviru dangumi papildęs piešinys — jungtinis menininkų projektas. Simonos Seibutienės kurtus "Miško sodus" ant statinio perkėlė trise — Ieva Olimpija Voroneckytė, Goda Skėrytė ir Ramūnas Vaicekauskas.

"Norėjau sukurti piešinį, kuris į aplinką įsilietų ir vasarą, ir žiemą. Tai užuomina į spygliuočių mišką. Stilizuoti eglių kontūrai ir lietuvių liaudies simbolika pateikta abstrakčiai, supaprastinus formas iki tam tikro rašto, ornamento, kuriame slypi daug reikšmių", — apie piešinį pasakojo autorė.

Kaune veikiančios platformos "Gyvos sienos" tikslas — padėti menininkams ir piešinių ant savo sienų laukiantiems pastatų savininkams atrasti vieni kitus ir įgyvendinti kūrybiškas idėjas, atgaivinant bei papuošiant pilkas pastatų sienas meistriškais gatvės meno kūriniais.

Konkurso "Kauno akcentai" dalyviai savo darbais puošia įvairias miesto vietas. Patvirtintų idėjų įgyvendinimą finansuoja Kauno miesto savivaldybė. Nuo programos pradžios įvairiose miesto vietose jau atsirado 42 akcentai.

Tegai:
Kauno akcentai, Kaunas
Temos:
Kaunas — antroji Lietuvos sostinė
Dar šia tema
Kaune atgijo "Žvaigždžių sėjikas"
Kauno Botanikos sode "nutūpė" Mažojo Princo įkvėpta skulptūra
Kauno geležinkelio stotyje seną pastatą papuošė piešinys "Paskutinis keleivis"
Paskelbtas vaizdo įrašas apie tai, kaip ant namo sienos Kaune piešiamas grafitis
Legalus menas: Kaune vyks gatvės meno festivalis
Panerių memorialas, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugsėjo 23-iosios šventės

(atnaujinta 18:36 2020.09.22)
Nuo rugsėjo 23-iosios iki metų galo lieka 99 dienos, dienos ilgis — 12 val. 11 min.

Rugsėjo 23-ioji yra 265-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 267-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 99 dienos.

2020 metų rugsėjo 23 dieną saulė teka 07:05, leidžiasi 19:16, dienos ilgis — 12 val. 11 min.

Šiandien minima Lietuvos žydų genocido atminimo diena.

Didžiausias ir šiurpiausias hitlerininkų nusikaltimas Lietuvoje — masinės žydų žudynės. Antisemitizmas — sudedamoji nacių ideologijos dalis. Žydai buvo naikinami visuose regionuose. Taip pat neginčijamas faktas, jog Lietuvoje žydų žudynės prasidėjo tik tada, kai atėjo vokiečiai, kurie iškart paėmė į savo rankas policiją, karinius lietuvių dalinius, visą valdžią ir todėl buvo atsakingi už tvarkos palaikymą krašte.

Jau nuo 1941 metų pradžios Vokietijoje iš gestapo, SD ir SS pareigūnų pradėta formuoti specialiosios paskirties grupes (Einsatzgruppe), kurių uždavinys, kilus karui, buvo tvarkos palaikymo užfrontėje pretekstu žudyti SSRS teritorijoje komunistus, partizanus, žydus, čigonus, psichinius ligonius. Baltijos kraštą kontroliavo "A" grupės būriai, kuriems vadovavo brigadenfiureris Valteris Štalekeris (Stahlecker). Birželio 18 dieną, t. y. dar karo išvakarėse, ypatingosios paskirties dalinių vadai gavo žodinį Henricho Himlerio nurodymą naikinti užimtoje TSRS teritorijoje minėtų kategorijų asmenis.

Vos prasidėjus karui, birželio 24 dieną Saugumo policijos ir SD operatyvinės "A" grupės vadas Štalekeris įsakė Karaliaučiaus ir Tilžės gestapininkams žudyti žydus bei komunistus užimtoje Lietuvos teritorijoje. Birželio 25 dieną su pirmuoju "A" grupės būriu atvykęs į Kauną ir užmezgęs ryšį su Klimaičio partizanų būriu, Štalekeris surengė pirmąjį žydų pogromą. Naktį Senamiestyje ir Vilijampolėje buvo nužudyti šimtai žmonių, sudeginta keliasdešimt namų.

Ši diena Lietuvoje paskelbta Žydų genocido diena 1992 metais. Antrojo pasaulinio karo metais buvo nužudyti 96 proc. visų šalyje gyvenusių žydų — 196 tūkst. iš 210 tūkst. Visiškai sunaikinta savita kultūra.

Kiti su šia diena susiję įvykiai

1907 metais Kaune prasidėjo Lietuvos moterų suvažiavimas (rugsėjo 23–24 dienomis).

1926 metais Kaune veiklą pradėjo Žemės ūkio rūmai. Šalyje, kur didžioji gyventojų dalis užsiėmė žemdirbyste, o pagrindinės valstybės pajamos plaukė iš žemės ūkio, tokios organizacijos įkūrimas buvo itin svarbus žingsnis. 1942 metais panaikinti rūmai nuo 1991 metų sėkmingai atgimė ir gyvuoja iki šiandien.

1931 metais Šiaulių dramos teatras parodė savo pirmąjį spektaklį — Karlo Gocio "Princesę Turandot".

1943 metais vokiečių okupacinė valdžia likvidavo Vilniaus getą. Žydų tautybės žmonės masiškai išžudyti Paneriuose. Po šios tragiškos dienos Vilnius, visame pasaulyje garsėjęs savo žydais ir jų pasiekimais bei kultūra (gavęs net Šiaurės Jeruzalės vardą), neteko daugelio šios tautos atstovų. 1941–1943 metais veikęs getas pražudė virš 50 tūkst. Vilniaus žydų. Tik porai tūkstančių jų buvo lemtą išgyventi karo baisenybes. Po šių žudynių Vilnius neteko didžiausios gyventojų dalies per visą savo istoriją.

2003 metais sveikatos apsaugos ministras Juozas Olekas Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke pasirašė Tabako kontrolės konvenciją, kuri įpareigoja per penkerius metus šalyje uždrausti tabako reklamą. Lietuva yra 57-oji šį dokumentą pasirašiusi valstybė.

Savo vardadienius šiandien švenčia Linas, Teklė, Galintas, Galintė, Lina, Linė.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai