JAV ir Kolumbijos didžėjus, prodiuseris ir muzikantas Erikas Morilas

Eidamas 50 metus mirė hito "I Like to Move It" autorius

(atnaujinta 17:49 2020.09.02)
Muzikanto kūnas buvo rastas Majamio paplūdimyje, Floridoje. Šiuo metu policija aiškinasi jo mirties aplinkybes

VILNIUS, rugsėjo 2 — Sputnik. JAV ir Kolumbijos didžėjus, prodiuseris ir muzikantas Erikas Morilas (Erick Morillo), geriausiai žinomas dėl hito "I Like to Move It", mirė būdamas 49 metų, praneša portalas "TMZ" su nuoroda į šaltinius teisėsaugos organuose.

Anot šaltinių, muzikanto kūnas buvo rastas antradienio rytą Majamio paplūdimyje, Floridoje. Šiuo metu jo mirties aplinkybės tiriamos.

Kaip pažymėjo "TMZ", Morilas prieš kelias savaites buvo sulaikytas Majamyje, jis buvo kaltinamas seksualine prievarta.

Morilas yra daugybės singlų ir remiksų autorius. Labiausiai jis išgarsėjo dėl garsaus šokio hito "I Like to Move It". Šis hitas buvo išleistas ir atliktas kartu su vokalistu "The Mad Stuntman" (tikrasis vardas Markas Kuošis (Mark Quashie), įgyvendinant projektą "Reel 2 Real", kuris gyvavo 1992–1997 metais.

Tegai:
muzika, JAV, Florida
Temos:
Metų netektys — 2020 (35)
Projekto Gyvos sienos kūrinys Miško sodas.

Kaune pilkas ir niūrias elektros transformatorinės sienas pakeitė "miškas"

(atnaujinta 18:34 2020.09.18)
Miesto gyventojų ir svečių žvilgsnius džiugins dar viena gatvės meno ekspozicija — projekto "Gyvos sienos" ir idėjų konkurso "Kauno akcentai" kūrinys

VILNIUS, rugsėjo 19 — Sputnik. Kauno Partizanų gatvėje stovinčią elektros transformatorinę gatvės menininkai pavertė spygliuočių tvirtove, praneša Kauno savivaldybės spaudos tarnyba.

Pilkas ir niūrias elektros transformatorinės sienas pakeitė "miškas". Tai — dar vienas projekto "Gyvos sienos" ir idėjų konkurso "Kauno akcentai" kūrinys.

Naujasis Kauno gatvės meno galeriją po atviru dangumi papildęs piešinys — jungtinis menininkų projektas. Simonos Seibutienės kurtus "Miško sodus" ant statinio perkėlė trise — Ieva Olimpija Voroneckytė, Goda Skėrytė ir Ramūnas Vaicekauskas.

"Norėjau sukurti piešinį, kuris į aplinką įsilietų ir vasarą, ir žiemą. Tai užuomina į spygliuočių mišką. Stilizuoti eglių kontūrai ir lietuvių liaudies simbolika pateikta abstrakčiai, supaprastinus formas iki tam tikro rašto, ornamento, kuriame slypi daug reikšmių", — apie piešinį pasakojo autorė.

Kaune veikiančios platformos "Gyvos sienos" tikslas — padėti menininkams ir piešinių ant savo sienų laukiantiems pastatų savininkams atrasti vieni kitus ir įgyvendinti kūrybiškas idėjas, atgaivinant bei papuošiant pilkas pastatų sienas meistriškais gatvės meno kūriniais.

Konkurso "Kauno akcentai" dalyviai savo darbais puošia įvairias miesto vietas. Patvirtintų idėjų įgyvendinimą finansuoja Kauno miesto savivaldybė. Nuo programos pradžios įvairiose miesto vietose jau atsirado 42 akcentai.

Tegai:
Kauno akcentai, Kaunas
Temos:
Kaunas — antroji Lietuvos sostinė
Dar šia tema
Kaune atgijo "Žvaigždžių sėjikas"
Kauno Botanikos sode "nutūpė" Mažojo Princo įkvėpta skulptūra
Kauno geležinkelio stotyje seną pastatą papuošė piešinys "Paskutinis keleivis"
Paskelbtas vaizdo įrašas apie tai, kaip ant namo sienos Kaune piešiamas grafitis
Legalus menas: Kaune vyks gatvės meno festivalis
Tarptautinis liaudiškų šokių festivalis Palangos miestely

Palangoje rugsėjo 18–20 dienomis šurmuliuos tarptautinis liaudiškų šokių festivalis

(atnaujinta 14:57 2020.09.18)
Festivalis į šventinį šurmulį žada įtraukti visą kurortą — jo metu veiks tautodailininkų bei amatininkų mugė, o suvažiavę šokių kolektyvai rengs pasirodymus įvairiose miesto centro viešose erdvėse

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Palangoje rugsėjo 18–20 dienomis jau ketvirtąjį kartą vyks tarptautinis liaudiškų šokių festivalis "Palangos miestely", praneša kurorto savivaldybės spaudos tarnyba.

"Tris dienas šurmuliuosiantis festivalis šventinę nuotaiką paskleis visoje Palangoje. Vaikai, jaunimas, senjorai — labai įvairaus amžiaus šokėjai šventine nuotaika bei savo energija pakerės kiekvieną", — žada festivalio organizatoriai.

Penktadienį, rugsėjo 18 dieną, Vytauto gatvėje nusidrieks tautodailininkų bei amatininkų mugė, kurioje pirkėjų lauks daugiau nei šimtas prekeivių ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos. Čia visą savaitgalį, nuo 10:00 iki 20:00, bus galima ne tik į kitus pasidairyti bei save parodyti, bet ir įsigyti įvairių tautodailininkų dirbinių, kulinarinio paveldo gardumynų, įvairių papuošalų bei aksesuarų, susipažinti su senaisiais amatais. Mugėje nestigs rudeniškų akcentų, čia bus galima įsigyti įvairių sodinukų.  

Šeštadienį, rugsėjo 19 dieną, po Palangą pasklis tautiniais drabužiais pasidabinę šokėjai, į kurortą suvažiavę ne tik iš įvairių Lietuvos miestų, bet ir iš kaimyninės Latvijos. Iš viso pajūryje susiburs dvidešimt liaudiškų šokių kolektyvų.

Festivalyje dalyvaus ir šeimininkai — Palangos miesto šokių kolektyvai: Palangos kultūros ir jaunimo centro liaudiškų šokių kolektyvai "Bočiai" ir "Banguolis" bei Trečiojo amžiaus universiteto Europos šokių grupė "Jūrė".

Šeštadienį, 13:00, visi festivalio dalyviai susiburs Grafų Tiškevičių alėjoje bei tęs ankstesnių festivalių metu pradėtą tradiciją — sušoks bendrą šokį. Po jo iškilminga festivalio dalyvių eisena pajudės link Nepriklausomybės aikštės (Jūratės gatvės ir Vytauto gatvės sankirtoje, prie muzikinio fontano), kur vyks festivalio "Palangos miestely" atidarymas.

Netrukus po to liaudiška muzika bei tautiniais drabužiais pasidabinę šokėjai pasklis po miesto centro viešąsias erdves. Visą dieną, nuo 13:45 iki 18:30, liaudiškų šokių kolektyvai savo pasirodymus rengs įvairiose vietose — šokėjus bus galima išvysti ties Kurhauzu, centrinėje miesto aikštėje, taip pat — Nepriklausomybės aikštėje.

O vakare, 18:30, Kurhauzo terasoje festivalį užbaigs viena iš populiariausių Lietuvos tradicinės muzikinės kultūros atstovių — tautiška kapelija "Sutaras".

Sekmadienį, rugsėjo 20 dieną, miesto centre šurmuliuos mugė, o meno kolektyvai bus pakviesti dalyvauti specialiai jiems skirtoje programoje — liaudiškoje mankštoje bei kitose atrakcijose pajūryje.

Festivalio organizatoriai neabejoja, kad kiekvienas, savaitgalį apsilankęs Palangoje, liks maloniai nustebintas ne tik kurorte tvyrančios šventinės nuotaikos, bet ir meno kolektyvų pasirodymų.

Tegai:
šokiai, festivalis, Palanga, Lietuva
Dar šia tema
Sputnik Lietuva sužinojo, ar lietuviai šiemet patenkinti poilsiu Palangoje
Palanga kviečia į Lietuvos seniūnijų sporto žaidynių finalą
Festivalis "Nepatogus kinas" persikelia į virtualią kino salę
Klaipėdos dramos teatras, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugsėjo 20-osios šventės

(atnaujinta 09:12 2020.09.19)
Nuo rugsėjo 19-osios iki metų gali lieka 103 dienos, dienos ilgis — 12 val. 29 min.

Rugsėjo 20 yra 263-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 264-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 102 dienos.

2020 metų rugsėjo 20 dieną saulė teka teka 07:00, leidžiasi 19:24, dienos ilgis — 12 val. 24 min.

Herkaus Manto sukilimo diena

1260 metais prasidėjo didysis Prūsų sukilimas, kurį paskatino Lietuvių ir Žemaičių pergalė prieš kryžiuočius Durbės mūšyje. Vienu iš sukilimo vadų tapo legendinis Herkus Mantas.

1869 metais gimė visuomenės veikėjas, pedagogas, kunigas, kritikas ir lietuvių literatūros klasikas Juozas Tumas-Vaižgantas.

1920 metais Tautų Sąjungos Taryba, stengdamasi sušvelninti konfliktą tarp Lenkijos ir Lietuvos, priėmė rezoliuciją, kuria siūlė tvirtinti Pauliaus Hymenso pasiūlytą Lietuvos ir Lenkijos sutarties projektą, toliau dėl jo nebediskutuojant. Pagal projektą Lietuva ir Lenkija būtų savarankiškomis valstybėmis, turinčiomis bendras užsienio reikalų ir ekonomikos tarybas. Lietuvos sostine būtų patvirtintas Vilnius ir nustatyta aiški tarpvalstybinė siena.

1935 metais Klaipėdos dramos teatre parodytas pirmasis spektaklis — Kazio Inčiūros "Vincas Kudirka".

1989 metais Kaune atkurta Lietuvos šaulių sąjunga.

2001 metais Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Rusijos fondu, renkančiu duomenis apie Antrajame pasauliniame kare naciams tarnavusius asmenis.

2005 metais Lietuvos bankas išleido į apyvartą 500 litų nominalo proginę auksinę monetą, skirtą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams. Tūkstančio egzempliorių tiražu iš gryno aukščiausios kokybės aukso nukaldinta moneta kainavo 2020 litų. Visas monetos tiražas buvo išpirktas šalyje per vieną dieną.

Savo vardadienius šiandien švenčia Andriejus, Eustachijus, Fausta, Tautgirdė, Vainoras.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai