Maksimas Galkinas ir Ala Pugačiova

Galkinas atsakė į gandus apie skyrybas su Pugačiova

(atnaujinta 22:02 2020.09.11)
Anksčiau kai kurios žiniasklaidos priemonės pranešė, kad žvaigždžių pora slapta įformino skyrybas

VILNIUS, rugsėjo 7 — Sputnik. Humoristas Maksimas Galkinas pakomentavo gandus apie skyrybas su dainininke Ala Pugačiova.

Artistas savo Instagram paskyroje paskelbė bendrą su žmona asmenukę, kurioje jis šypsosi, o dainininkė rodo liežuvį.

View this post on Instagram

Не дождётесь, сплетники 😜

A post shared by Максим Галкин (@maxgalkinru) on

"Nesulauksite, liežuvautojai", — parašė Galkinas.

Anksčiau kai kurios žiniasklaidos priemonės pranešė, kad žvaigždžių pora slapta pateikė skyrybų prašymą.

Buvęs Pugačiovos vyras Filipas Kirkorovas atsisakė komentuoti šią informaciją ir pasakė, kad kieno nors kito asmeninio gyvenimo aptarimas — nepadorus dalykas.

Ala Pugačiova ir Maksimas Galkinas yra susituokę nuo 2011 metų. Pora augina du vaikus — dvynius Lizą ir Harį. Televizijos laidų vedėjui ir humoristui tai yra pirmoji santuoka, dainininkei — penktoji.

Tegai:
Maksimas Galkinas, Ala Pugačiova, Rusija
Kaziuko mugė 2019

Kaziuko mugė Vilniuje persikelia į internetą

(atnaujinta 23:41 2021.02.23)
Dabar vietoj kelių dienų amatininkai ir ne maisto gaminių kūrėjai galės parduoti savo unikalius gaminius ištisus metus

VILNIUS, vasario 21 — Sputnik. Tradicinė Kaziuko mugė Vilniuje perkeliama į internetą, praneša sostinės savivaldybės spaudos tarnyba.

Internete mugė truks ne kelias dienas, o ištisus metus. Mugė prasidės kovo 4 dieną, 14:00, Craftson.lt tinklalapyje.

Amatininkai ir ne maisto gaminių kūrėjai, norintys atidaryti savo internetinę parduotuvę virtualioje mugėje, gali užsiregistruoti el. paštu info@craftson.lt.

Kaziuko mugės ištakos siekia XVII amžių ir manoma, kad šimtmečius gyvuojantis kasmetis renginys nevyko tik Antrojo pasaulinio karo metais. Šiais metais didžiausios pavasario šventės planus pakoregavo pasaulinė pandemija.

"Akivaizdu, kad kovą planuota Kaziuko mugė Vilniuje tikrai neįvyks. Sausį svarstėme galimybę perkelti renginį į balandį, tačiau matydami situaciją ir visų pirma galvodami apie žmonių saugumą, nusprendėme šiais metais Vilniaus senamiestyje mugės neorganizuoti. Kad ir kokie būtų karantino ribojimų sušvelninimai balandžio — gegužės mėnesiais, galimybė saugiai suorganizuoti šimtus tūkstančių žmonių pritraukiančią šventę yra praktiškai neįmanoma", — paaiškino mero pavaduotoja Edita Tamošiūnaitė.

Vienas iš šio projekto iniciatorių Renaldas Gražys pažymėjo, kad platforma internete padės sujungti kūrybiškumą ir meistrystę, tradiciją ir šių dienų galimybes lengvai, o svarbiausia saugiai įsigyti kažką originalaus, gražaus ir ypatingo.

Tradicinė mugė kviečia amatininkus, meistrus, ūkininkus parduoti savus, nemasinės gamybos, liaudies ir amatų, žemės ūkio ir maisto produktus bei kitus etninio paveldo gaminius, pagamintus iš tradicinių žaliavų.

Lietuviams mugė simbolizuoja pavasario pradžią ir rengiama savaitgalį po respublikos globėjo Šv. Kazimiero dienos (kovo 4 d.).

Tradicinė Kaziuko mugė Vilniuje perkeliama į internetą, praneša sostinės savivaldybės spaudos tarnyba.

Internete mugė truks ne kelias dienas, o ištisus metus. Mugė prasidės kovo 4 dieną, 14:00, Craftson.lt tinklalapyje.

Amatininkai ir ne maisto gaminių kūrėjai, norintys atidaryti savo internetinę parduotuvę virtualioje mugėje, gali užsiregistruoti el. paštu info@craftson.lt.

Kaziuko mugės ištakos siekia XVII amžių ir manoma, kad šimtmečius gyvuojantis kasmetis renginys nevyko tik Antrojo pasaulinio karo metais. Šiais metais didžiausios pavasario šventės planus pakoregavo pasaulinė pandemija.

"Akivaizdu, kad kovą planuota Kaziuko mugė Vilniuje tikrai neįvyks. Sausį svarstėme galimybę perkelti renginį į balandį, tačiau matydami situaciją ir visų pirma galvodami apie žmonių saugumą, nusprendėme šiais metais Vilniaus senamiestyje mugės neorganizuoti. Kad ir kokie būtų karantino ribojimų sušvelninimai balandžio — gegužės mėnesiais, galimybė saugiai suorganizuoti šimtus tūkstančių žmonių pritraukiančią šventę yra praktiškai neįmanoma", — paaiškino mero pavaduotoja Edita Tamosiūnaitė.

Vienas iš šio projekto iniciatorių Renaldas Gražys pažymėjo, kad platforma internete padės sujungti kūrybiškumą ir meistrystę, tradiciją ir šių dienų galimybes lengvai, o svarbiausia saugiai įsigyti kažką originalaus, gražaus ir ypatingo.

Tradicinė mugė kviečia amatininkus, meistrus, ūkininkus parduoti savus, nemasinės gamybos, liaudies ir amatų, žemės ūkio ir maisto produktus bei kitus etninio paveldo gaminius, pagamintus iš tradicinių žaliavų.

Lietuviams mugė simbolizuoja pavasario pradžią ir rengiama savaitgalį po respublikos globėjo Šv. Kazimiero dienos (kovo 4 d.).

Tegai:
Vilnius, Kaziuko mugė

Kaip Lietuvoje žiemą varė: nufilmuotas Užgavėnių minėjimas

(atnaujinta 21:00 2021.02.20)
Lietuvių folkloro kolektyvo nariai parodė, kaip tradiciškai vyksta šventės minėjimas

Folkloro ansamblis "Jorė" paskelbė vaizdo įrašą apie tai, kaip Lietuvoje buvo varoma žiema Užgavėnių metu. Vaizdo įrašas paskelbtas ansamblio Facebook paskyroje.

Vaizdo įraše galima pamatyti, kaip folkloro kolektyvo dalyviai žaidžia žaidimus, važinėja rogutėmis, šildosi prie laužo ir šoka.

Per Užgavėnes Lietuvoje įprasta šaukti: "Žeima žeima, biek iš keima!" — ir sudeginti Morės iškamšą — žiemos simbolį.

Šventės metu vyksta maskaradas, žmonės vaišinasi blynais, šoka prie laužų. Be Morės, per Užgavėnes tradiciniai dar du veikėjai: riebus Lašininis — žiemos įsikūnijimas, tinginystės, apsileidimo, persivalgymo simbolis, ir plonas Kanapinis — pavasario įsikūnijimas, darbštumo, pasninko simbolis. Užgavėnių metu būtinai vyksta Kanapinio ir Lašininio kova, kurioje Kanapinis visuomet nugali Lašininį ir taip paskelbia atėjusį pavasarį, Gavėnią, darbų pradžią ir tinginystės pabaigą.

Kadangi Užgavėnės švenčiamos prieš prasidedant Didžiajai gavėniai (pasninko laikui), šventės metu visi stengiasi gerai pavalgyti. Buvo tikima, kad kuo daugiau suvalgysi — tuo geriau ir turtingiau gyvensi.

Tegai:
Lietuva, šventė, Užgavėnės
Sunkvežimiai

Lietuva neteko per šimto transporto įmonių

(atnaujinta 17:12 2021.02.24)
Vis daugiau logistikos bendrovių persikelia į kitas ES šalis, kur, norėdamos tęsti savo veiklą, atidaro dukterines įmones ar naujas įmones

VILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Nuo praėjusio kovo pradžios Lietuva neteko 115 transporto įmonių, iš jų daugiau nei 90 persikėlė į Lenkiją, praneša Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija ("Linava").

Pažymima, kad vis daugiau logistikos sektoriuje veikiančių įmonių palieka Lietuvos rinką ir persikelia į Lenkiją, Vokietiją bei kitas Vakarų Europos šalis, kur atidaro dukterines įmones ar naujas įmones ir tęsia savo veiklą.

"Linava" teigė, kad dėl šių įmonių tęsimo Lenkijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse valstybės biudžetas neteks beveik 45 milijonų eurų, o mažesnėms įmonėms gresia žlugimas.

"Linavos" generalinis sekretorius Zenonas Buivydas pažymėjo, kad panašios tendencijos matomos nuo praėjusių metų kovo, kai šalis pradėjo kovą su koronavirusu.

"Vežėjų kraustymąsi į užsienį lemia trys veiksniai — Mobilumo pakete numatytos priemonės, pernai prasidėjusi pandemija ir pradėtos taikyti naujos mokestinės priemonės, kurios padidino naštą vežėjams ir pablogino konkurencijos sąlygas", — teigia jis.

Naujausiais asociacijos duomenimis, pernai Lietuvoje buvo įregistruota 3100 sunkvežimių, arba 43 proc. mažiau nei 2019 metais.

"Vežėjai tiesiog nebeinvestuoja į naujas transporto priemones. Tai negalutiniai duomenys, nes ne visi vežėjai priklauso asociacijai ir ne visi veiklą svetur perkelia padedami tarpininkų, kiti tai daro savarankiškai", — sako jis.

Pavyzdžiui, manoma, kad dėl verslo perkėlimo į Lenkiją Lietuvos biudžetas neteks beveik 36 milijonų eurų.

Asociacijos "Linava" prezidentas Romas Austinskas pažymėjo, kad tai labai nerimą kelianti tendencija, nes vis daugiau įmonių, kurioms per sunku dirbti Lietuvoje, susiduria su finansiniais sunkumais ir verslo nesėkmėmis.

"Veiklą tęsti svetur planuoja ir daugiau transporto įmonių, kurios ieško išeičių, kaip išgyventi kuo mažesnėmis sąnaudomis. Mūsų verslai konkuruoja su Lenkijos, Bulgarijos, Rumunijos vežėjais, kur gerokai palankesnės sąlygos verslui augti", —  sakė jis.

"Linavos" atstovai pažymėjo, kad daugelyje šalių koeficientai netaikomi, skirtingai nei Lietuvoje, kur koeficientas nuo 2020 metų padidėjo iki 1,65. Pagrindinis minimalus darbo užmokestis Lietuvoje taip pat padidėjo, o vežėjams pritaikius koeficientą 1,65, jis padidėjo beveik 40 procentų.

Padėtis su vežėjais

Anksčiau ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sakė, kad ekspertų taryba siūlo sugriežtinti nešėjų kontrolę ir jų tyrimus dėl koronaviruso. Anot jos, kalbama ne apie sienų uždarymą, o apie šiame sektoriuje dirbančių žmonių sveikatos stebėjimą.

Vyriausybės vadovė mano, kad būtina rasti sprendimus, kurie sustiprintų infekcijos plitimo kontrolę.

Praėjusiais metais JK buvo atrasta nauja koronaviruso SARS-CoV-2 mutacija, kuri, pirminiais duomenimis, gali būti 70 proc. užkrėčiamesnė nei įprasta padermė. Daugelis šalių uždarė skrydžius į Didžiąją Britaniją. Be to, dėl sunkios padėties pasienyje su Prancūzija sunkvežimių vairuotojai, įskaitant vairuotojus iš Europos, prieš Kalėdų atostogas buvo įstrigę Doverio uoste. Daugelis vežėjų negalėjo grįžti namo per Kalėdas.

Tegai:
Lietuva, ekonomika, įmonės