Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis

Karbauskis siūlo skirti 150 tūkst. eurų Tautiškos giesmės giedojimo iniciatyvai

(atnaujinta 13:20 2020.11.10)
"Valstiečių" lyderio teigimu, už šias lėšas bus sukurta ir vykdoma reklaminė kampanija ir šios iniciatyvos populiarinimas tarp respublikos piliečių ir užsienyje gyvenančių lietuvių

VILNIUS, lapkričio 10 — Sputnik. Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis siūlo valstybės biudžete numatyti lėšas Tautiškos giesmės giedojimo iniciatyvai ir renginiams skirti 150 tūkst. eurų. Tokį siūlymą komiteto pirmininkas pateikė svarstyti Seimui, praneša Seimo spaudos tarnyba.

Karbauskis pažymėjo, jog Tautiškos giesmės giedojimo iniciatyva gimė 2009 metais ir tapo nauja, visus lietuviškų šaknų turinčius žmones telkiančia tradicija ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Jo teigimu, prie Tautiškos giesmės giedojimo Liepos 6-ąją kasmet prisijungia vis daugiau pasaulio lietuvių organizacijų, lietuviai pasaulyje asmeniškai skleidžia žinią ir kviečia drauge giedoti himną.

"Seimui nusprendus, nuo 2019 metų liepos 6-ąją švenčiame ne tik Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo, bet ir Tautiškos giesmės dieną. Nuo pat pradžių Tautiškos giesmės giedojimo iniciatyva buvo vystoma kūrėjų privačiomis lėšomis ir resursais, investuota apie 860 tūkst. eurų. Valstybės finansavimas šiai iniciatyvai prasidėjo 2015 metais ir iki šiol siekė 240,5 tūkst. eurų. Siekiant, kad pasiekti rezultatai išliktų ir Tautos sukurtas nematerialusis turtas toliau augtų ir vystytųsi, yra būtina valstybės parama", — pareiškė Karbauskis.

"Valstiečių" lyderio teigimu, lėšos būtų skiriamos iš papildomų akcizo mokesčio ir valstybės biudžeto viršplaninių pajamų.

Lietuvoje kunigaikščio Mindaugo karūnavimo diena 1253 metais laikoma Lietuvos valstybės gimimu. Jis tapo valdovu, kuriam pavyko suvienyti susiskaldžiusią Lietuvos kunigaikštystę ir suteikti Lietuvai politinį svorį Europoje. Valstybės diena oficialiai švenčiama liepos 6 dieną nuo 1991 metų.

2009 metais pirmą kartą lietuviai Valstybės dieną kartu sugiedojo Tautišką giesmę. Nuo to laiko kasmet bet kurioje pasaulio valstybėje esantys lietuviai šią dieną pasiruošę garsiai atlikti valstybės himną ir nors kelioms minutėms mintimis sugrįžti į gimtinę. O gyvenantys Lietuvoje mielai renkasi atvirose aikštėse ir taip pat garsiai gieda "Tautišką giesmę" ir bent akimirkai susijungia su artimaisiais, kurie gyvena toli nuo gimtųjų kraštų.

Kad skatintų pasididžiavimą valstybės simboliais, dar labiau stiprintų Lietuvos visuomenės pilietinę savimonę, kurią įkvepia Lietuvai svarbios istorinės datos, įvykiai ir istorinės asmenybės, pernai Seimas nusprendė liepos 6-ąją minėti ne tik Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo, bet ir Tautiškos giesmės dieną.

Tegai:
Lietuva, Tautiška giesmė, Ramūnas Karbauskis
Neringa

Neringos gimtadienio proga organizuojamas azartiškas žaidimas visai šeimai

(atnaujinta 09:25 2020.11.23)
Saugus ir įdomus orientacinis žaidimas "Pažink Neringą", kurio metu vadovaujantis suteiktomis poetinėmis nuorodomis dalyviams reikės įveikti septynių užuominų maršrutą, leis nuotaikingai ir aktyviai praleisti laisvalaikį bei geriau pažinti žymius kurorto objektus

VILNIUS, lapkričio 22 — Sputnik. Neringos 59-ojo gimtadienio proga miestas kviečiame gyventojus ir svečius leistis į nuotaikingą aktyvaus laisvalaikio žaidimą "Pažink Neringą!", praneša oficiali Neringos turizmo informacijos svetainė visitneringa.com.

Pažymima, jog tai bus saugus, įdomus ir azartiškas žaidimas, kuris tiks visai šeimai.

"Žaidimą pradėkite nuo Nidos turizmo informacijos centro, įsikūrusio Naglių g. 18E, Nida (Autobusų stotis), kur greta esančioje skelbimų lentoje rasite pirmąją užuominą. Iš viso "Pažink Neringą" žaidime jūsų lauks net septynios užuominos, pritvirtintos įvairiose Nidos vietose, tad užduočių, mįslių ir nuorodų maršrutas — spalvingas ir intriguojantis", — paaiškina renginio organizatoriai.

Organizatorių teigimu, dalyviai, įveikę visas užduotis ir suradę objektus, visų užuominų atsakymus turi atsiųsti el. paštu info@visitneringa.lt ir prie sunkiausiai surasto objekto pasidaryti originalią asmenukę bei patalpinti ją Instagram su grotažyme #neringai59 arba atsiųsti drauge su atsakymais el. paštu. Žinutes su atsakymais ir nuotraukomis taip pat galima siųsti Facebook puslapyje "Curonian spit — Neringa".

Organizatoriai atkreipia dėmesį, jog žaidime gali dalyvauti visi norintys, dalyvių amžius nėra ribojamas. Žaidimas tęsis iki šių metų gruodžio 16 dienos.

O gruodžio 17 d. 10:00 Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre "Agila" komisijos sprendimu bus išrinkti 3 žaidimo maršrutą įveikę, atspėję visas užuominas ir originaliausią asmenukę prie sunkiausiai surasto objekto atsiuntę nugalėtojai. Susisieksime tik su laimingaisiais.

Nugalėtojų laukia Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro "Agila" įsteigti prizai — Neringos atributikos suvenyrai.

Orientacinis žaidimas "Pažink Neringą" — nuotaikingas aktyvaus laisvalaikio žaidimas visai šeimai, skatinantis geriau pažinti žymius Neringos objektus. Jo metu vadovaujantis suteiktomis poetinėmis nuorodomis dalyviams reikės įveikti 7 užuominų, maršrutą. Žaidimą organizuoja Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras "Agila".

Tegai:
orientacinis žaidimas, Lietuva, Neringa

Rizikuodami gyvybe: aktoriai, kurie vos nemirė filmavimo aikštelėje

(atnaujinta 15:52 2020.11.19)
Atrankoje pateikiamos ryškiausios aktorių, rizikavusių gyvybe dėl vaidmens, nuotraukos. Išsamiau — Sputnik Lietuva nuotraukų galerijoje

Kino aktoriaus profesija yra kupina pavojų. Jie dažnai turi dirbti ekstremaliomis sąlygomis, o kartais jų gyvybei netgi kyla grėsmė.

Nuotraukų galerijoje pateikiamos aktorių, kurie filmavimo metu per stebuklą išvengė mirties, nuotraukos. Pavyzdžiui, "Titanike" vaidinusi aktorė Kate Winslet vos nenuskendo, o Džonio Depo vos nesutrypė arklys "Vienišo klajūno" filmavimo metu.

  • © Photo : Lenfilm (1961)

    Nuotraukoje: aktorius Vladimiras Korenevas, patvirtintas Ichtiandro vaidmeniui filme "Žmogus amfibija" (1961). Daugumą triukų filmo aktoriai turėjo atlikti po vandeniu. Vieno iš tokių nardymų metu grandinė, prie kurios jis buvo pririštas, nuslydo iš jūreivio rankų ir nutempė aktorių į dugną, tačiau, laimei, jam laiku buvo suteikta pagalba.

  • © Photo : Mosfilm (1974)

    Nuotraukoje: Konstantinas Raikinas Nikitos Michalkovo filmo "Savas tarp svetimų, svetimas tarp savų" (1974) filmavimo aikštelėje. Aktorius vos neprigėrė, patekęs į vandens sūkurį.

  • © Photo : Mosfilm (1967)

    Nuotraukoje: Aleksandras Demjanenka Leonido Gaidajaus komedijoje "Kaukazo belaisvė" (1967). Viename iš filmo epizodų jo veikėjas Šurikas nurieda miegmaišyje kalno šlaitu į Mzymtos upę. Komanda nespėjo laiku patraukti aktoriaus, ir jis įkrito į upę.

  • © Photo : Mosfilm (1967)

    Nuotraukoje: Natalija Varlei ponios vaidmenyje filme "Baubas" ("Vij") (1967). Vieno iš dublių metu aktorei pradėjo svaigti galva ir ji iškrito iš karsto, kuris skraidė 15 metrų aukštyje. Ją pagavo Leonidas Kuravlevas, kuris atliko Homos Bruto vaidmenį.

  • Džekis Čanas filmo "Dievo šarvai" (1986) filmavimo metu nukrito iš septynių metrų aukščio ir susilaužė kaukolę, atsitrenkęs į akmenį.

  • Maiklas Dž. Foksas neteko sąmonės per sceną Roberto Zemeckio filme "Atgal į ateitį" (1990). Virvė suspaudė jam kaklą ir jis pradėjo dusti.

  • © Photo : Brooksfilms Limited (1980)

    Džonas Hertas, suvaidinęs istorinėje Deivido Linčo dramoje "Drambliažmogis" (1980), dėl sudėtingo grimo vos neužduso.

  • Tomas Hanksas įsipjovė filmuodamas Roberto Zemeckio dramoje "Prarastasis" (2000) ir užsikrėtė stafilokoku.

  • Filmuodamasis Martino Skorsezės dramoje "Niujorko gaujos" (2002), Danielis Dėjus-Liuisas (Daniel Day-Lewis) susirgo plaučių uždegimu. Filmas buvo filmuojamas šaltuoju metų laiku, o aktorius principingai atsisakė dėvėti šiltus drabužius, kurių XIX amžiuje nebuvo.

  • Filmo "Vienišas klajūnas" (2013) filmavimo metu Džonis Depas nukrito nuo žirgo ir vos išvengė rimtų sužalojimų.

  • Aktorės Umos Turman vos nepartrenkė mikroautobusas filmo "Percy Jackson & Lightning Thief" (2010) filmavimo metu. Ją išgelbėjo aktorius Pirsas Brosnanas.

  • Keitė Vinslet vos nežuvo filmuodamasi "Titanike" (1997). Aktorės suknelė užsikabino už grotų, ji atsidūrė po vandeniu ir vos nenuskendo.

  • © Photo : Colossal Pictures (2005)

    Filmuodamasi veiksmo filme "Aeon Flux" (2005) Šarliz Teron (Charlize Theron) išmušė stuburo diską. Beveik visus triukus aktorė atliko savarankiškai, tačiau per nugaros salto ji suklupo ir nusileido ant kaklo.

Tegai:
aktoriai, kinas
Temos:
Pasinerk į kino pasaulį
Lapkričio 24-oji

Kokia šiandien diena: lapkričio 24 dienos šventės

(atnaujinta 15:55 2020.11.23)
Nuo lapkričio 24 dienos iki metų galo lieka 37 dienos, dienos ilgis — 08 val. 00 min., šią dieną savo vardadienį švenčia Mantvinas, Žybartas, Gerardas

Lapkričio 24 yra 328-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 329-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 37 dienos.

2020 metų lapkričio 24 dieną saulė teka 08:05, leidžiasi 16:05, dienos ilgis — 08 val. 00 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Mantvinas, Žybartas, Gerardas.

Katalikai šią dieną mini kankinius — Šv. kunigą Andriejų Zung–Laką ir jo draugus.

1988 metais šv. popiežiaus Jono Pauliaus II kanonizuoti vietnamiečių kankiniai, primenantys XVIII–XIX a. Tolimuosiuose Rytuose vykusią evangelizaciją.

Šią dieną minima 117 kankinių: 8 vyskupai, 50 kunigų ir 59 pasauliečiai. Bendru šventimu pagerbiami kankiniai iš Azijos regionų — Tunkvino, Anamitos ir Koncichino. Jie visi labiau norėjo iškentėti tremtį, kalėjimus, kankinimus, pagaliau net mirtį, negu mindžioti kryžių ir atsisakyti krikščioniškojo tikėjimo.

Ši diena Lietuvos istorijoje

1714 metais Žemaitijoje gimė Tomas Žebrauskas, matematikas, astronomas, architektas. Mirė 1758 metais.

1906 metais gimė prozininkas ir vertėjas Kazys Jankauskas. Mirė 1996 metais.

1907 metais gimė rašytojas Justinas Pilyponis. Mirė 1947 metais.

1910 metais gimė rašytojas ir vertėjas Viktoras Katilius. Mirė 1993 metais.

1937 metais gimė literatūros tyrinėtojas, teatrologas Algis Samulionis. Mirė 1994 metais.

1941 metais gimė mokslo populiarintojas, diplomatas Romualdas Kalonaitis.

1952 metais gimė Lietuvos chemikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras Albertas Malinauskas.

1956 metais gimė chirurgas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras Ričardas Janilionis.

1989 metais buvo priimtas LSSR Tautinių mažumų įstatymas.

1996 metais mirė fizikos ir matematikos mokslų daktaras Viktoras Kybartas. Gimė 1929 metais.

1997 metais į apyvartą buvo išleisti naujieji 200 litų nominalo banknotai.

2010 metais nacionaliniame muziejuje Vilniuje iškilmingai įteikta valstybinė Jono Basanavičiaus premija kultūros veikėjai Marijai Remienei ir etnologei Irenai Aušrelei Čepienei.

Ši diena pasaulio istorijoje

1642 metais danų jūrininkas Abelis Tasmanas atrado Tasmaniją.

1759 metais prasidėjo pragaištingas Vezuvijaus išsiveržimas.

1842 metais pirmą kartą susitiko Karlas Marksas ir Frydrichas Engelsas.

1859 metais buvo išspausdintas kontroversiškasis anglų natūralisto Čarlzo Darvino veikalas "Rūšių atsiradimas".

1874 metais Amerikietis Džozefas Glidenas užpatentavo spygliuotą vielą.

1963 metais buvo nušautas Amerikos prezidento Džono F.Kenedžio nužudymu apkaltintas Li Harvis Osvaldas.

1987 metais JAV ir TSRS susitarė atsikratyti trumpų ir vidutinių nuotolių branduolinių raketų.

1991 metais nuo AIDS mirė britų legendinės grupės "Queen" 45 metų vokalistas Fredis Merkuris. Gimė 1946 metais.

1992 metais Kinijoje, Kinijos pietų oro linijų lėktyvui nukritus, žuvo 141 žmogus.

2007 metais Kevinas Rudas tapo 26-uoju Australijos ministru pirmininku.

Tegai:
Lietuva, šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai