Lietuvos rašytojas ir dailėtyrininkas Alfonsas Andriuškevičius

Lietuvos rašytojas ir dailėtyrininkas Alfonsas Andriuškevičius švenčia 80-ąjį gimtadienį

(atnaujinta 15:40 2020.11.18)
Jubiliejaus proga aktorių pasveikino šalies kultūros ministras, pažymėjęs, jog dailėtyrininko tekstai ne vienam jaunam žmogui tapo kelrodžiu renkantis menininko ar menotyrininko kelią

VILNIUS, lapkričio 18 — Sputnik. Lapkričio 18 dieną savo 80-ąjį gimtadienį švenčia rašytojas, poetas, eseistas, dailėtyrininkas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Alfonsas Andriuškevičius.

Jubiliejaus proga rašytoją pasveikino kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.

"Visas Jūsų gyvenimas susijęs su tekstu ir rašymu, kurį priskiriate svarbiausioms gyvenimo praktikoms. Per Nepriklausomybės dešimtmečius jūsų poetinis ir eseistinis balsas išryškėjo kaip išskirtinis. Jūsų esė susijungia filosofinis ir vizualus metaforiškas mąstymas, jūsų poezija kupina itin subtilių gamtos pojūčių ir egzistencinių niuansų. Jūsų tekstai ne vienam jau​nam žmogui tapo kelrodžiu renkantis menininko ar menotyrininko kelią", — pareiškė ministras.

Kvietkauskas padėkojo Andriuškevičiui už įtaigią meno kritiką, kūrybingą lietuvių dailėtyros diskurso formavimą, už poeziją dailėje ir dailę poezijoje.

Prie sveikinimų prisidėjo ir Modernaus meno muziejus. Šia proga MO muziejaus steigėjai bei visa MO komanda palinkėjo Andriuškevičiui laimingo gimtadienio ir kasdienių įkvėpimų ir pasidalijo vaizdo įrašais su Andriuškevičiaus pasakojimais apie grožį ir meną.

O Lietuvos nacionalinė biblioteka šia proga kviečia paskaityti poeto eilėraščius ir balsuoti už Andriuškevičiaus naujausią knygą "Nesufalsifikuotų dienoraščių fragmentai, 2002–2015", kuri nominuota šių metų akcijos "Metų knygos rinkimai" knygų suaugusiesiems kategorijoje.

Alfonsas Andriuškevičius gimė 1940 metų lapkričio 18 dieną Vilkaviškyje. 1965 metais jis baigė Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą. 1974–1990 metais dirbo Lietuvos mokslų akademijos Filosofijos, sociologijos ir teisės institute, 1989–2009 metais dėstė Vilniaus dailės akademijoje. 1993–2001 metais Andriuškevičius ėjo Dailės istorijos ir teorijos katedros vedėjo pareigas.

Andriuškevičiaus tyrinėjimų sritys — XX a. lietuvių estetika ir šiuolaikinė lietuvių dailė bei jos kritika. Svarbiausi veikalai: studija "Grožis ir menas lietuvių estetikoje 1918–1940" (1989), kritikos straipsnių rinkiniai "Lietuvių dailė: 1975–1995" (1997), "Lietuvių dailė: 1996–2005" (2006), leidinys "72 lietuvių dailininkai — apie dailę" (1998, sudarytojas).

Paskelbė daugiau kaip 300 mokslinių straipsnių Lietuvos, Estijos, Rusijos, Jungtinių Amerikos Valstijų leidiniuose.

Sukūrė eilėraščių knygas "33 eilėraščiai" (1994), "66 eilėraščiai" (1998), "Eilėraščiai" (2000), "Prieš(paskutiniai) eilėraščiai" (2005), "Beveik visi eilėraščiai" (2015), esė rinktines "Rašymas dūmais" (2004), "Sufalsifikuoti dienoraščiai" (2017), išvertė ir sudarė eilėraščių rinktinę 10 anglakalbių poetų (2008), išleido eilėraščių, esė ir Rytų poezijos vertimų knygą "Vėlyvieji tekstai" (2010). Be to, publikavo dienoraščių (Nesufalsifikuotų dienoraščių fragmentai: 2002–2015, 2020).

Apdovanotas Lietuvos nacionaline premija (2007), Jotvingių premija (2011), Gedimino ordino Komandoro kryžiumi (2020).

Tegai:
Alfonsas Andriuškevičius, Lietuva, rašytojas
Bredas Pitas

Bredas Pitas filmavimo metu neįprastai pasijuokė Džordžo Klūnio

(atnaujinta 10:12 2020.11.24)
Filmo "Oušeno dvyliktukas" filmavimo metu įvykusį incidentą Džordžas Klūnis pavadino baisia istorija, bet pažymėjo, jog už tai vėliau atkeršijo

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Aktorius Džordžas Klūnis interviu žurnalui "GQ" papasakojo apie kuriozišką incidentą filmuojant filmą "Oušeno dvyliktukas".

Dalis filmo buvo filmuojama Komo mieste, Italijoje, kur artistas gyveno kelerius metus. Pasak jo, filme vaidinęs Bredas Pitas išsiuntė visiems vietos gyventojams, taip pat visame mieste paskelbė lankstinukus, raginančius "ypatingai" elgtis su Klūniu.

"Prašau kreiptis į Džordžą Klūnį tik jo personažo vardu filme — Denis Oušenas. Ir nežiūrėkite jam tiesiai į akis", — buvo sakoma lankstinukuose.

Tada vietos žiniasklaida sureagavo į šiuos pranešimus.

"Laikraščiai rašė: "Velnias! Džordžas Klūnis yra velnias". Baisi istorija, už kurią vėliau atkeršijau", —  prisimena aktorius.

Režisieriaus Stiveno Soderbergho filmas "Oušeno dvyliktukas" pasirodė ekranuose 2004 metais. Be Džordžo Klūnio ir Bredo Pito, jame vaidino Matt Damon, Catherine Zeta-Jones, Julia Roberts, Vincentas Caselis.

Tegai:
kinas, Džordžas Klūnis (George Clooney), Bredas Pitas (Brad Pitt)
Temos:
Pasinerk į kino pasaulį
Grupė The Roop

Grupė "The Roop" vėl išbandys laimę "Eurovizijoje"

(atnaujinta 08:08 2020.11.24)
Lietuvos muzikinio kolektyvo daina "On Fire" buvo laikoma viena iš galimų pretendentų į pirmąją vietą, tačiau organizatoriai atsisakė renginio tradicine koncertine forma dėl situacijos su koronavirusu

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Grupė "The Roop", kuri turėjo atstovauti Lietuvai  Eurovizijoje 2020" Roterdame, paskelbė, kad vėl išbandys savo jėgas muzikos konkurse.

"Į klausimą, kurį girdėjome nuo pat pavasario bus atsakyta dabar — mes apsisprendėme dalyvauti Nacionalinėje Eurovizijos atrankoje. Turime dainą ir viziją. Tikimės, kad ji taps "eurovizija", — savo Instagram paskyroje parašė muzikantai.
Литовская музыкальная группа The Roop
Grupė "The Roop"

"Eurovizija 2020" turėjo vykti gegužės 12-16 dienomis Roterdame, tačiau kovo 18 dieną Europos transliuotojų sąjunga nusprendė atsisakyti renginio tradicine koncertine forma.

Lietuvių grupės daina "On Fire" buvo laikoma vienu iš galimų pretendentų į pirmąją vietą.

Be to, "The Roop" iškovojo pirmąją vietą specialiame "Eurovizijos" koncerte, kuriame dalyvavo dešimt šalių. ARD transliacijos nugalėtojus išrinko televizijos žiūrovai ir speciali komisija.

Kitais metais buvo nuspręsta "Euroviziją" surengti Roterdame. Pagal taisykles šių metų dainos negali būti teikiamos kitų metų konkursui, o kiekvienos šalies atlikėjų pasirinkimas priklauso transliuotojams.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva, Eurovizija, The Roop
Dar šia tema
"Eurovizijos" gerbėjai nepasiduoda: internautai skyrė "The Roop" pirmąją vietą
Aktorius iš Lietuvos nufilmavo "The Roop" dainos "karantininę versiją"
"The Roop" įrašė akustinę "Eurovizijai" skirtos dainos "On Fire" versiją — video
"Eurovizijos" laidoje — "The Roop" triumfas: žiūrovų simpatijos atiteko lietuvaičiams
Vakcina nuo COVID-19

Papasakota apie galimus vakcinos nuo COVID-19 šalutinius poveikius

(atnaujinta 10:38 2020.11.26)
"Moderna" ir "Pfizer" vakcinos tyrimo dalyviai teigė, kad simptomai beveik visada išnyko po dienos, kartais ir greičiau

VILNIUS, lapkričio 26 — Sputnik. Tikėtina, kad pirmieji skiepai nuo koronaviuso Lietuvoje bus suleisti jau sausio mėnesį, savo Facebook paskyroje rašė Seimo narys Antanas Guoga.

Pasak Guogos, pasirodant pirmosioms vakcinoms žmonėms visame pasaulyje turi būti suteikta išsami informacija apie visus galimus šalutinius poveikius.

"Tiek "Pfizer", tiek "Moderna" sukurtoms vakcinoms reikia dviejų dozių. Tarp pirmos ir antros dozės turės praeiti dviejų savaičių — mėnesio laiko tarpas. Todėl kai kurie Amerikos gydytojai nerimauja, ar jų pacientai grįš pakartoti antrą dozę, kada po pirmo dūrio gali pasireikšti nemalonūs šalutiniai simptomai", — rašo Seimo narys.

Abi bendrovės po tyrimų pripažino, kad vakcinos gali sukelti žmonėms šalutinį poveikį, panašų į simptomus susijusius su lengvu COVID–19. Pavyzdžiui, gali pasireikšti raumenų skausmas, šaltkrėtis, galvos skausmas. Gydytojai teigia, kad žmonėms reikalingas visiškas aiškumas.

"Koronaviruso vakcinos injekcijos gali sukelti šiurkštų šalutinį poveikį, todėl jie žinos, ko tikėtis ir todėl nebijos atvykti gauti antrą dozę. Nes susileidus tik vieną dozę, skiepas nebus veiksmingas. Tai tas pats, kas nieko", — pabrėžė jis.

Taip pat, pasak jo, labai svarbu žinoti ir apie galimų šalutinių poveikių trukmę.

"Moderna" ir "Pfizer" vakcinos tyrimo dalyviai dar rugsėjo mėnesį sakė, kad gavę injekcijas jie jaučia aukštą temperatūrą, kūno skausmus, galvos skausmus, silpnumą ir išsekimą. Taip pat dalyviai teigė, kad simptomai beveik visada išnyko po dienos, kartais ir greičiau.

Anksčiau Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad Lietuva perka vakcinas kartu su kitomis ES valstybėmis. Išankstinės sutartys jau yra sudarytos su keturiomis farmacijos kompanijomis, kurios baigia klinikinius bandymus ir jau artimiausiais mėnesiais gali pateikti savo vakcinas registracijai.

Jeigu teigiamas vakcinos naudos ir rizikos santykis bus pagrįstas moksliniais įrodymais, Europos Komisija registruos šį vaistą iškart visose ES valstybėse per įmanomai trumpiausią laiką.

Lietuva planuoja įsigyti 70 proc. šalies gyventojų paskiepyti reikalingą vakcinų kiekį, taip pat vakcinų įsigijimus diversifikuoti tarp kelių gamintojų. Atsižvelgiant į medikų rekomendacijas, toks vakcinų kiekis reikalingas kolektyviniam imunitetui susiformuoti.

Tegai:
vakcina, koronavirusas, Antanas Guoga
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas
Dar šia tema
Rusakalbis gydytojas paskelbtas Estijos metų piliečiu už kovą su COVID-19
ES pradėjo derybas su "Sputnik V" vakcinos gamintoju
Seimo nariai raginami atsiprašyti NVSC