Dženifer Lopez

Dženifer Lopez nusifilmavo paplūdimyje su bikiniu ir sujaudino gerbėjus

(atnaujinta 20:15 2021.01.07)
Interneto vartotojai pažymėjo, jog Holivudo aktorė ir dainininkė, būdama 51 metų, atrodo kaip deivė

VILNIUS, sausio 7 — Sputnik. Holivudo aktorė ir dainininkė Dženifer Lopez nusifilmavo Majamio paplūdimyje apsirengusi bikiniu ir sužavėjo gerbėjus savo figūra. Vaizdo įrašas buvo paskelbtas žvaigždės Instagram paskyroje.

Vaizdo įraše 51 metų Lopez pozuoja ryškiai raudonu bikiniu ir margu šilko chalatu su inicialais JLO nugaroje. Jos ausis puošė dideli žiedo pavidalo auskarai.

View this post on Instagram

A post shared by Jennifer Lopez (@jlo)

Patemptas pilvas ir lieknos aktorės kojos sujaudino socialinio tinklo vartotojus. "Deivė", "Mano meilė", "Oho! Karaliene, mes tave mylim", "Gražiausia moteris pasaulyje", — rašė jie komentaruose.

Kaip rašo "Daily Mail", vaizdo įrašas buvo nufilmuotas Floridos paplūdimyje.

Gruodį Dženifer Lopez nusidažė plaukus neįprasta spalva ir nustebino gerbėjus. Nuotraukoje, kurią savo Instagram paskyroje paskelbė stilistas Krisas Epltonas (Chris Appleton), dainininkė yra su violetiniais ir rausvais plaukais, apsirengusi futuristine sidabrine suknele su iškirpte. Jos akys padažytos šviesiai violetiniais šešėliais, o lūpos — rausvais lūpų dažais.

Tegai:
Jennifer Lopez
Kaunas, archyvinė nuotrauka

Kauno modernistinę architektūrą siekiama įtraukti į UNESCO sąrašą

(atnaujinta 23:51 2021.01.24)
Paraišką įvertins tarptautiniai ekspertai ir UNESCO Pasaulio paveldo komitetas. Tikimasi, kad vertinimo procesas prasidės dar šiemet

VILNIUS, sausio 24 — Sputnik. UNESCO Pasaulio paveldo centrui Paryžiuje pateikta nominacinė paraiška "Modernusis Kaunas: Optimizmo architektūra, 1919–1939 m.", praneša Kultūros ministerija.

Paraiška teikiama vertinti tarptautiniams ekspertams ir UNESCO Pasaulio paveldo komitetui, siekiant Kauno modernizmo architektūrą įrašyti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. 

Pirmieji darbai rengiant dokumentus, reikalingus Kauno modernizmo architektūrą įrašyti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, pradėti 2016 metais. Tikimasi, kad paraiškos vertinimo procesas prasidės dar šiemet. Jis truks iki pusantrų metų. 

Paraiškoje atlikta lyginamoji panašių vertybių analizė tarptautiniu mastu, išgrynintas vertybės autentiškumo ir integralumo aprašas, pateiktas išskirtinės visuotinės vertės pagrindimas. 

Vadovaujantis UNESCO Pasaulio paveldo konvencijos įgyvendinimo gairių nuostatomis, Kauno modernizmo architektūra atitinka antrąjį žmonijos vertybių sklaidos liudijimo kriterijų, taip pat — ketvirtąjį kriterijų kaip "tam tikro tipo pavyzdys, iliustruojantis svarbų žmonijos istorijos etapą".   

Apie Kauno modernizmą

Kauno modernizmas atstovauja unikaliam XX a. meninių idėjų inspiruotos architektūros sambūviui su lokaliu istoriniu palikimu ir išplečia modernizmo architektūros sąvoką, atskleisdamas modernizmo įvairovę. 

Kauno tarpukario architektūra buvo optimizmo blyksnis dramatiškoje XX a. pirmosios pusės pasaulio istorijoje, kai valstybių sienos keitėsi itin greitai. Modernusis Kaunas yra puikus istorinio miesto, kuriam būdinga greita urbanizacija ir modernizacija, pavyzdys. Tvari Kauno raida, integruojant istorinį palikimą ir gamtinę aplinką, sukūrė išskirtinį miesto kraštovaizdį ir modernią architektūrinę kalbą, atspindinčią XX a. miestų modernizavimo procesus.

UNESCO teikiamos paraiškos stiprybė — sprendimas vertybės teritoriją ir jos apsaugos zoną sutapdinti su į Kultūros vertybių registrą įrašytų vietovių teritorijų ir apsaugos zonų ribomis, t. y. nenumatyti papildomos apsaugos ar esamų teritorijų ribų plėtimo. Vertybės teritoriją sudaro Naujamiestis (trys teminės zonos: centrinė (administracinė), gyvenamoji ir pramoninė) ir Žaliakalnis (penkios teminės zonos: miestas-sodas (Minties ratas), Kauko rajonas, Perkūno rajonas, Ąžuolyno parkas su sporto infrastruktūra ir Krašto apsaugos ministerijos Ginklavimo valdybos Tyrimų laboratorija (dabartinis Kauno technologijos universiteto Chemijos fakultetas). 

Paraiška "Modernusis Kaunas: Optimizmo architektūra, 1919–1939 m." parengta Kultūros ministerijai bendradarbiaujant su Kauno miesto savivaldybe ir Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatu. 

Tegai:
UNESCO, Kaunas
Temos:
Kaunas — antroji Lietuvos sostinė
Dar šia tema
Rusija kreipsis į UNESCO dėl tarybinio paminklo nugriovimo Lietuvoje
Kaunas dar kartą padidino mobiliojo patikrų punkto pajėgumus
Rusijos atstovas UNESCO: Kijevas elgiasi lyg laukinis žmogus su pagaliu koncerte
Suomiška pirtis pateko į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Pirmadienį Vilnius mini 698-ąjį gimtadienį

(atnaujinta 21:01 2021.01.24)
Vilnius sausio 25 dieną švęs 698-ąjį gimtadienį. Ta proga ant Rotušės fasado atsiras įspūdingo dydžio šviesos projekcija su Vilniaus miesto savivaldybės vėliava, o TV bokštas kas valandą "šoks" pagal populiarias lietuviškas dainas

VILNIUS, sausio 24 — Sputnik. Pirmadienį Lietuvos sostinė Vilnius minės savo 698-ąjį gimtadienį. 

Kaip praneša sostinės savivaldybė, sausio 25-ąją vakare nušvis keturi Vilniaus tiltai — Žvėryno, Baltasis, Žaliasis ir Mindaugo. Vilniaus šviesų festivalio iniciatyva Vilniaus miesto gimtadienio proga mieste nušvis Gedimino pilis bei paminklo Gediminui kardas. 

Be to, sausio 24 d., sekmadienį, ir sausio 25 d., pirmadienį, nuo 18:30 val., bus galima išvysti, kaip TV bokštas kas valandą "šoks" pagal populiarias lietuviškas dainas. Visa tai gyvai stebėti bus galima www.m-1.fm.

Alternatyvaus miesto pažinimo platformos "Neakivaizdinis Vilnius" taip pat parengė staigmenų: gimtadienio žaidimą-žinių patikrinimo testą, specialią gimtadienio dovaną "Vilniaus nuotaikų žemėlapį" — kaip atrodytų sostinė, jei jos spalvas rinktųsi vilniečiai. Visa tai — Neakivaizdinis Vilnius paskyroje Facebook.

Be to, kiekvienas mažylis, gimęs per Vilniaus gimtadienį, tradiciškai gaus po smėlinuką su užrašu "Vilnius myli Tave". Skaičiuojama, kad per Vilniaus gimtadienį į pasaulį gali ateiti apie 30 ir daugiau kūdikių.

Apie Vilniaus gimtadienį tądien sužinos ir kiekvienas moksleivis bei darželinukas: daugelyje ugdymo įstaigų vyks edukaciniai užsiėmimai, pamokos apie Vilnių.

Sostinės savivaldybė turi gražią tradiciją — jau ketvirtus metus aikštėje prie miesto Rotušės šia proga iškeliamos trys Vilniaus miesto vėliavos. Šįmet, dėl karantino ribojimų, ceremonijos nebus, tačiau sausio 24–25 d. tamsiu paros metu ant Rotušės fasado praeiviai išvys įspūdingo dydžio šviesos projekciją su Vilniaus miesto savivaldybės vėliava.

Tegai:
Vilnius
Dar šia tema
Vilnius didina COVID-19 tyrimų mobiliuosiuose punktuose apimtis
Vilnius prižiūrimas: nauji Minsko kariniai ištekliai nepatiks Lietuvai
Sausio 25-oji

Kokia šiandien diena: sausio 25 dienos šventės

(atnaujinta 19:50 2021.01.23)
Sausio 25-ąją Vilnius mini savo 698-ąjį gimtadienį, o katalikai šią dieną mini Šv. Pauliaus atsivertimą

Sausio 25 yra 25-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 340 dienų.

2021 metų sausio 25 dieną saulė teka 08:22, leidžiasi 16:40, dienos ilgis — 08 val. 18 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Jaunutis, Jomantas, Povilas, Viltenė (Viltė), Viltenis (Viltys), Žiedė.

Sausio 25-ąją minimas Pusiaužiemis (Kirmėlinė, Kirmių diena, Krikštai, Kumeliuko krikštynos, Viduržiemis).

Pusiaužiemis — kalendoriaus taškas, reiškiantis virsmą į naują būseną. Tai pusiaužiemio šventė.

Sakoma, kad šią dieną iš žiemos miego atsibunda meška, barsukas, ežys ir apsiverčia ant kito šono, o gyvatės, kirmėlės, žalčiai atgyja ir šliaužia į namus ragauti valgių (krikštyti).

Krikštyti reiškia pradėti pirmą kartą. Pradžia, tai taškas nuo kurio prasideda ir išeina dvi ar kelios tiesės (kertė prie stalo, kryžkelė, kryžius). Dar viena krikšto reikšmė: gerinti, gardinti, skaninti, tai kaip naujo meto pradžia su pagerėjimo reikšme.

Krikštai buvo bandomi tapatinti su keturiomis bažnytinėmis šventėmis: sausio 6 (Trys karaliai), sausio 25 (Šv. Pauliaus atsivertimas), vasario 2 (Grabnyčios) ir su kilnojamu pusgavėniu.

Todėl katalikų šalys sausio 25-ąją mini Šv. Pauliaus atsivertimą.

Sausio 25 diena liturginiame kalendoriuje skirta paminėti pirmųjų krikščionių persekiotojo Sauliaus stebuklingam atsivertimui. Jis tapo vienu uoliausių Kristaus mokslo skleidėjų tarp to meto pagonių, žinomas apaštalo Pauliaus (Povilo) vardu.

Didysis tautų apaštalas šv. Paulius gimė Kilikijos mieste Tarse, dabartinėje pietų Turkijoje. Jam buvo duotas pirmojo hebrajų karaliaus vardas — Saulius. Augo kaip privilegijuotas Romos pilietis, laikėsi Mozės Įstatymo. Jis nepažinojo Kristaus ir nepriklausė prie pirmųjų Dvylikos, paties Jėzaus pakviestų apaštalų. Paulius buvo išsilavinęs vyras ir priklausė fariziejų sektai. Iš pradžių smarkiai persekiojo krikščionis manydamas, kad taip pasitarnaus Dievui.

Kadangi Šv. Pauliaus atsivertimas nėra privaloma bažnytinė šventė, žmonės tądien į bažnyčią neidavo. Tačiau ši diena ypatinga tuo, kad tą dieną visi įdėmiai stebėdavo orus. Buvo tikima, kad tos dienos priešpiečio oras atitinka pirmąją, o popietinis – antrąją žiemos pusę. Jeigu tądien saulėta, buvo spėjama būsiant gražią vasarą ir gerus metus, jei debesuota – tais metais daug žmonių mirsią, jeigu lyja ar sninga, tąmet būsiąs didelis brangymetis, nes javai supus, o jei smarkus vėjas pučia, tarp žmonių galintys kilti dideli neramumai.

Be to, sausio 25-ąją minima Vilniaus pagarsinimo diena (Vilniaus gimtadienis).

1323 metais sausio 25-ąją Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas parašė laišką, skirtą Liubeko, Zundo, Brėmeno, Magdeburgo, Kelno bei kitų miestų gyventojams, kuriame pranešė pasiruošęs priimti krikščionių tikėjimą. Šiame laiške Gediminas pirmą kartą paminėjo Vilnių, todėl sausio 25-oji laikoma Vilniaus gimtadieniu.

Iš tikrųjų Vilnius įkurtas gerokai anksčiau, nes tame pačiame laiške minima, kad viena bažnyčia dominikonams "mūsų mieste Vilniuje jau pastatyta prieš porą metų".

Sausio 25-oji  Lietuvos istorijoje

1323 metais pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose buvo paminėtas Vilnius.

1549 metais Žygimantas Augustas specialia privilegija patvirtino Biržams kunigaikštystės status.

1905 metais Kaune vyko politinis streikas — į gatves išėjo beveik 20 tūkstančių Kauno darbininkų.

1931 metais pasirašyta Lietuvos ir Latvijos mokyklų konvencija.

1989 metais Vasario 16 d. paskelbta tautine švente.

1992 metais buvo įsteigta Lietuvos samariečių bendrija.

2001 metais Varšuvos Karalių pilyje prezidentui Valdui Adamkui įteiktas garbingiausias Lenkijos verslo klubo apdovanojimas už pastangas ir nuoseklumą, kuriant sąlygas abiejų šalių politiniam bei ekonominiam bendradarbiavimui.

2003 metais Čijunės Sugiharos (Chiune Sugihara) fondas "Diplomatai už gyvybę" už naują požiūrį į lietuvių ir žydų santykius 2002 m. Tolerancijos žmogumi paskelbė profesorę Ireną Veisaitę.

Sausio 25-oji  pasaulio istorijoje

1759 metais gimė škotų poetas Robertas Bernsas.

1874 metais gimė anglų rašytojas Viljamas Somersetas Moemas.

1882 metais Londone gimė žinoma rašytoja Virginia Woolf. Mirė 1941 metais.

1919 metais įkurta Tautų Lyga, būsimoji JTO.

1924 metais Prancūzijoje įvyko pirmosios žiemos olimpinės sporto žaidynės.

1928 metais gimė TSRS užsienio reikalų ministras (1985—1990) ir Gruzijos lyderis Eduardas Ševardnadzė.

1938 metais Maskvoje gimė žymus rusų dainininkas, aktorius, poetas Vladimiras Vysockis.

1947 metais mirė garsusis Čikagos gangsteris Elas Kaponė.

1949 metais įvyko pirmieji Emmy apdovanojimai. Juos laimėjo Širli Dinsdeil ir Pantomimas Kvizas.

2015 metais būdamas 68 metų mirė visame pasaulyje garsus graikų dainininkas Demis Rusas.

Tegai:
šventės, Vilniaus gimtadienis, Vilnius, Lietuva, katalikai
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai