Lietuvių kino operatorius Jonas Gricius, archyvinė nuoytrauka

Mirė garsus kino operatorius Jonas Gricius

(atnaujinta 15:12 2021.02.01)
Eidamas 93 metus mirė kino operatorius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Jonas Gricius

VILNIUS, vasario 1 — Sputnik. Naktį iš sekmadienio į pirmadienį, eidamas 93 metus, mirė lietuvių kino operatorius Jonas Gricius.

Apie tai praneša Lietuvos kinematografininkų sąjunga.

"Skaudi žinia: naktį iš sekmadienio į pirmadienį mirė lietuvių kino operatorius, mylimas kinematografininkų sąjungos narys, Jonas Gricius. Gricius dirbo su pačiais geriausiais režisieriais, kino klasikais. Jo operatoriaus darbai įvertinti ne tik Lietuvos nacionaliniais apdovanojimais, bet ir pasauliniais. J. Gricius dirbo su Holivudu, filmuodamas „Žydrąją paukštę". Jam teko filmuoti tokias JAV kino žvaigždes kaip Elizabeth Taylor ar Jane Fonda. J. Gricius — vienintelis operatorius, kuriam sovietmečiu teko dirbti ir Holivude." — rašoma pranešime.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda išreiškė užuojautą dėl legendinės Lietuvos kino asmenybės, kino operatoriaus profesijos patriarcho Jono Griciaus mirties.

"Joną Gricių atminsime kaip kino meno ir estetikos virtuozą, reikšmingai prisidėjusį prie lietuviškojo kino mokyklos plėtotės, papildžiusį lietuviškosios kinematografijos aukso aruodą. Jo gyvenimas ir kūrybinė veikla — tai išskirtinis Lietuvos kultūros fenomenas", — teigia šalies vadovas. 

Prezidentas reiškia nuoširdžią užuojautą Griciaus artimiesiems, Lietuvos kino bendruomenei ir jo kūrybos gerbėjams. 

Dėl legendinio kino operatoriaus, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato mirties reiškia užuojautą ir Kultūros ministerijos vadovas Simonas Kairys.

"Jonas Gricius, dirbęs su geriausiais lietuvių režisieriais, daugiau kaip keturis dešimtmečius atidavė save kinui — iš to gimė į Lietuvos kinematografijos aukso fondą įeinantys filmai. Jonas Gricius sukūrė ne tik Lietuvos kino poetikos pagrindus, bet ir visą gyvenimą laikėsi aukščiausių savo profesijos standartų. Tiek buvę operatoriaus mokiniai, tiek jaunieji kino kūrėjai siekia tų aukštumų, į kurias maestro iškėlė kino meną. Lietuva neteko išties talentingo, profesionalaus ir meistriško kino operatoriaus, kurio darbuose užfiksuotas laikui nepavaldus kino menas", — sako Kairys. 

Jonas Gricius sukūrė daugybę lietuviško kino klasika tapusių filmų, vieni iš ryškiausių — "Niekas nenorėjo mirti", "Paskutinė atostogų diena" ar "Kelionė į rojų". Daugelį metų skyręs pedagoginiam darbui, dėstęs Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, jis išugdė naują Lietuvos kino operatorių kartą. Jis taip pat yra parašęs keletą autobiografinių knygų, išvertęs kūrinių apie filmavimo meną.

1997 metais Jonas Gricius apdovanotas LDK Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, "Auksinės gervės" statulėle, o 2013 metais menininkui įteikta Nacionalinė kultūros ir meno premija.

Tegai:
Lietuva
Temos:
Metų netektys — 2021 (12)
Dar šia tema
Mirė TSRS liaudies artistas Vasilijus Lanovojus
Mirė amerikiečių laidų vedėjas Laris Kingas
Mirė žurnalistas ir buvęs ministras Rimantas Pleikys
Kaziuko mugė

Vilniaus Kaziuko mugė keliasi į internetą

(atnaujinta 23:40 2021.03.04)
Autorinių darbų kūrėjai bei talentingi gamintojai ištisus metus galės pristatyti savo dirbinius prekybinėje platformoje internete

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Šiais metais tradicinė Kaziuko mugė vyks ne sostinės senamiesčio gatvėse, o internete, ir truks ištisus metus, ketvirtadienį praneša Vilniaus savivaldybė.

Kaip pažymėjo Vilniaus vicemerė Edita Tamošiūnaitė, saugiai suorganizuoti šimtus tūkstančių žmonių pritraukiančią šventę neįmanoma.

"Akivaizdu, kad kovą planuota Kaziuko mugė Vilniuje tikrai neįvyks. Sausį svarstėme galimybę perkelti renginį į balandį, tačiau matydami situaciją ir visų pirma galvodami apie žmonių saugumą, nusprendėme šiais metais Vilniaus senamiestyje mugės neorganizuoti. Kad ir kokie būtų karantino ribojimų sušvelninimai balandžio — gegužės mėnesiais, galimybė saugiai suorganizuoti šimtus tūkstančių žmonių pritraukiančią šventę yra praktiškai neįmanoma", — sakė Tamošiūnaitė.

Amatininkai ir ne maisto gaminių kūrėjai savo e-parduotuvės atidarė platformoje craftson.lt. Mugė prasidės kovo 4-ąją.

Kaip teigia vienas iš šio projekto iniciatorių Renaldas Gražys, Craftson.lt — vieta, kur autorinių darbų kūrėjai bei talentingi gamintojai savo dirbinius, kupinus rankų šilumos, širdies ir gerų emocijų, galės pristatyti ištisus metus. 

"Ko gero, daugeliui tradicinės Kaziuko mugės dalyvių, kuriančių tradicinius, rankų darbo gaminius yra didelis iššūkis susikurti ir administruoti savo e-parduotuvę, o lankytojui — atrasti šiuos talentus. Tikiu, kad ši platforma padės sujungti kūrybiškumą ir meistrystę, tradiciją ir šių dienų galimybes lengvai, o svarbiausia saugiai įsigyti kažką originalaus, gražaus ir ypatingo", — teigė Gražys.

Mugės dalyviams skirtoje elektroninėje parduotuvėje kiekvienas nekeldamas kojos iš namų galės ne tik pasigrožėti menininkų darbais, bet ir jų įsigyti saugiai bei patogiai. 

Kaziuko mugės ištakos siekia XVII amžių ir manoma, kad šimtmečius gyvuojantis kasmetis renginys nevyko tik Antrojo pasaulinio karo metais. 

Eurovizijos scenoje Roterdame 2021 metais bus įrengtas pusiau permatomas LED ekranas

Naujas "Eurovizijos-2021" formatas: ko tikėtis konkurso šiemet

(atnaujinta 23:02 2021.03.03)
Organizatoriai kol kas nenusprendė, ar žiūrovai dalyvaus šou, tačiau žinoma, kad konkursas vyks "offline" formatu

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Tarptautinis dainų konkursas "Eurovizija" šiais metais vyks "offline" formatu, tačiau sprendimas, ar žiūrovai dalyvaus šou, dar nepriimtas, skelbiama oficialioje konkurso svetainėje.

Dar vasario mėnesį organizatoriai pranešė, kad esant dabartinei situacijai, susijusiai su koronaviruso pandemija, neįmanoma surengti "įprastą" konkurso formatą. Tačiau nuspręsta, kad konkursas įvyks, kaip ir buvo suplanuota, gegužę, ir buvo pasiūlytos kelios šou rengimo versijos.

Organizatoriai tikėjosi, kad varžybos gali vykti pagal "B scenarijų", kuris numatė sumažintos versijos formatą su griežtomis antiepideminėmis priemonėmis.

"Šį sprendimą neseniai patvirtino "Eurovizijos" valdymo organas ir Europos transliuotojų sąjungos vykdomoji taryba", — sakoma pranešime.

Scenarijuje numatyta sumažinti delegacijų sudėtį, taip pat žurnalistų skaičių. Šiais metais šou galės dalyvauti iki 500 žiniasklaidos atstovų, dar tūkstantis turės galimybę apšviesti šou naujame "online" spaudos centre.

Sprendimas, ar visuomenė gali dalyvauti šou ir kokie socialiniai renginiai gali būti rengiami "Eurovizijos" konkurso ribose Roterdame, bus priimtas vėliau.

"Eurovizija 2021", kurią organizuoja Europos transliuotojų sąjunga (EBU) ir Nyderlandų kompanijos "NPO", "NOS" ir "AVROTROS", vyks gegužės 18, 20 ir 22 dienomis Roterdamo "Ahoy" salėje. Konkurse dalyvaus atlikėjai iš 41 šalies. Muzikos konkurso šūkis išlieka tas pats: "Open up!" ("Atsiverk!").

Visi dainų konkurso "Eurovizija" užsienio dalyviai likus penkioms dienoms iki skrydžio į Nyderlandus turės laikytis karantino. Jie taip pat turi atlikti koronaviruso testą ne vėliau kaip likus 72 valandoms iki išvykimo ir gauti neigiamą rezultatą. Nyderlanduose delegacijos turės likti savo viešbučiuose, išskyrus keliones į repeticijas, gyvus pasirodymus ir kitus su programa susijusius renginius.

Priminkime, kad Roterdamas dar praėjusiais metais turėjo priimti dainų konkursą "Eurovizija", tačiau dėl koronaviruso pandemijos renginys vyko "online" formatu. Po dalyvių pasirodymų nebuvo tradicinio balsavimo, todėl nebuvo ir nugalėtojų.

Tegai:
Eurovizija-2021, Eurovizija
Temos:
Dainų konkursas "Eurovizija 2021"
kovo 7-osios šventės

Kokia šiandien diena: kovo 7-osios šventės

(atnaujinta 17:36 2021.03.06)
Kovo 7 yra 66-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, nuo šios dienos iki metų galo lieka 299 dienos

Šiandien saulė teka 06:57, leidžiasi 18:14, dienos ilgumas 11:07.

Savo vardadienį šiandien švenčia Felicita, Rimtautas, Galmantė, Tomas ir Laima.

Kovo 7-oji Lietuvos istorijoje

1905 metais gimė Antanina Dambrauskaitė, Lietuvos dainininkė (sopranas) (m. 1994 m.);

1916 metais gimė Filipas Bonoskis, JAV lietuvių rašytojas;

1942 metais gimė Birutė Teresė Lengvenienė, pedagogė, rašytoja, Lietuvos ir Rietavo savivaldybės kultūros, sporto bei politinė veikėja;

1951 metais gimė Vytautas Grigolis, lietuvių teatro ir kino aktorius (m. 2006 m.);

1953 metais gimė Mykolas Bukša, Lietuvos dirigentas, kompozitorius (g. 1869 m.);

1961 metais gimė Artūras Antanas Skučas, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, vienas iš Sąjūdžio pagrindinių įkūrėjų, buvo pagrindinis Sąjūdžio Žinių redaktorius, organizatorius. Kūrė Savanorius, vėliau, Aukščiausios Tarybos Apsaugos Skyrių, kuriam vadovavo iki 1993 m.;

1970 metais gimė Darius Bražiūnas, Lietuvos skulptorius;

1992 – atidaryta Prancūzijos ambasada Vilniuje;

2002 metais karaliaus Mindaugo paminklo Vilniuje konkursą laimėjo klaipėdiečio skulptoriaus Regimanto Midvikio projektas.

Kovo 7-oji pasaulio istorijoje

1780 m. – Aleksandras Dešapelis, pasaulio šachmatų čempionas (1800–1821 m.) (m. 1847 m.);

1857 metais gimė Julius Wagner-Jauregg, 1927 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (m. 1940 m.);

1876 metais Aleksandras Grehemas Belas (Alexander Graham Bell) gavo patentą savo išrastam įtaisui, kurį jis pavadino telefonu;

1998 – buvęs SS kapitonas Erichas Prybkė (Erich Priebke) kariniame apeliaciniame teisme nuteistas kalėti iki gyvos galvos už dalyvavimą didžiausiose Italijoje per Antrąjį pasaulinį karą žudynėse;

1999 metais mirė Stanley Kubrick, vienas žinomiausių JAV kino režisierių ir prodiuserių (g. 1928 m.);

2013 metais mirė Damiano Damiani, italų kino režisierius, filmų apie mafiją kūrėjas (g. 1922 m.).

Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai