Poledinė žvejyba Lietuvoje

Poledinė žvejyba sukant bobas įtraukta į Lietuvos kultūros vertybių sąrašą

(atnaujinta 13:06 2021.02.14)
Šiuo metu tam, kad kuo daugiau žmonių sužinotų apie senovinį žvejybos būdą, Palūšės kaime rengiama šventė

VILNIUS, vasario 14 — Sputnik. Tradicinė poledinės ežerinių stintelių žvejyba sukant bobas Lūšių ežere įtraukta į nacionalinį Nematerialaus kultūros vertybių sąvadą, praneša

Stintos, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Игорь Руссак

Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija.

Sąvade nuo 2017 m. yra jau 39 vertybės, susijusios su įvairiomis atlikimo meno, tautodailės, amatų, švenčių, kulinarinio paveldo ir kitomis tradicijomis.

Poledinė stintelių žvejyba sukant bobas būdinga tik ežeringam Rytų Aukštaitijos regionui. Parko ežeruose ji žinoma nuo XIX a. pabaigos.

XX a. pirmoje pusėje verslinė žvejyba buvo pirklių rankose. Jie iš savininkų nuomodavosi ežerus ir organizuodavo žvejybą. Tada itin ištobulėjo poledinė žūklė tinklais, kuri naudojama ir šiais laikais žvejojant ežerines stinteles. 

Tinklai bobų pagalba ant Lūšių, Asalnų, Almajo, Šakarvų ežerų buvo traukiami iki pat sovietmečiu įkurto Ignalinos žuvininkystės ūkio suklestėjimo, kai poledinė žūklė pradėta vykdyti mechanizuotu būdu. Ant ledo bobos "sugrįžo" sugriuvus tarybiniam ūkiui ir poledinę stintelių žvejybą traukiamais tinklais perėmus privatiems žvejams. 

Žvejojant vietinių vadinamas "stinkas" medinėmis kartimis ir virvėmis į ežero gelmes per eketes panardinamas apie 300 metrų ilgio ir apie 16 metrų pločio tinklas, kurio viduryje įtaisytas maišas, vadinamas motnia.  O vėliau dviem bobomis jis su laimikiu traukiamas ant ledo. Boba — statinė ant ašies su skersine kartimi, pritaisyta ant rogučių, kurią sukant virvė traukianti tinklo sparną vyniojasi ant statinės ir tolygiai traukia tinklą.

Dabartiniai žvejai, vadovaujami Nerijaus Grušniaus ir Tomo Vaitkevičiaus, perėmė ir išmoko senąjį žvejybos metodą iš vyriausio Palūšės žvejo Stanislovo Rastenio. 

Siekdama prisidėti prie senovinių stintelių žvejybos tradicijų išsaugojimo bei populiarinimo bei sukurti unikalią vietos tradicijomis paremtą šventę  Palūšės kaimo bendruomenė padedama Ignalinos seniūnijos ir Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos nuo 2017 metų pradėjo organizuoti didelę  šventę "Trauk stintelę".

Tegai:
šventė, žvejyba, Lietuva
Kaziuko mugė

Vilniaus Kaziuko mugė keliasi į internetą

(atnaujinta 23:40 2021.03.04)
Autorinių darbų kūrėjai bei talentingi gamintojai ištisus metus galės pristatyti savo dirbinius prekybinėje platformoje internete

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Šiais metais tradicinė Kaziuko mugė vyks ne sostinės senamiesčio gatvėse, o internete, ir truks ištisus metus, ketvirtadienį praneša Vilniaus savivaldybė.

Kaip pažymėjo Vilniaus vicemerė Edita Tamošiūnaitė, saugiai suorganizuoti šimtus tūkstančių žmonių pritraukiančią šventę neįmanoma.

"Akivaizdu, kad kovą planuota Kaziuko mugė Vilniuje tikrai neįvyks. Sausį svarstėme galimybę perkelti renginį į balandį, tačiau matydami situaciją ir visų pirma galvodami apie žmonių saugumą, nusprendėme šiais metais Vilniaus senamiestyje mugės neorganizuoti. Kad ir kokie būtų karantino ribojimų sušvelninimai balandžio — gegužės mėnesiais, galimybė saugiai suorganizuoti šimtus tūkstančių žmonių pritraukiančią šventę yra praktiškai neįmanoma", — sakė Tamošiūnaitė.

Amatininkai ir ne maisto gaminių kūrėjai savo e-parduotuvės atidarė platformoje craftson.lt. Mugė prasidės kovo 4-ąją.

Kaip teigia vienas iš šio projekto iniciatorių Renaldas Gražys, Craftson.lt — vieta, kur autorinių darbų kūrėjai bei talentingi gamintojai savo dirbinius, kupinus rankų šilumos, širdies ir gerų emocijų, galės pristatyti ištisus metus. 

"Ko gero, daugeliui tradicinės Kaziuko mugės dalyvių, kuriančių tradicinius, rankų darbo gaminius yra didelis iššūkis susikurti ir administruoti savo e-parduotuvę, o lankytojui — atrasti šiuos talentus. Tikiu, kad ši platforma padės sujungti kūrybiškumą ir meistrystę, tradiciją ir šių dienų galimybes lengvai, o svarbiausia saugiai įsigyti kažką originalaus, gražaus ir ypatingo", — teigė Gražys.

Mugės dalyviams skirtoje elektroninėje parduotuvėje kiekvienas nekeldamas kojos iš namų galės ne tik pasigrožėti menininkų darbais, bet ir jų įsigyti saugiai bei patogiai. 

Kaziuko mugės ištakos siekia XVII amžių ir manoma, kad šimtmečius gyvuojantis kasmetis renginys nevyko tik Antrojo pasaulinio karo metais. 

Eurovizijos scenoje Roterdame 2021 metais bus įrengtas pusiau permatomas LED ekranas

Naujas "Eurovizijos-2021" formatas: ko tikėtis konkurso šiemet

(atnaujinta 23:02 2021.03.03)
Organizatoriai kol kas nenusprendė, ar žiūrovai dalyvaus šou, tačiau žinoma, kad konkursas vyks "offline" formatu

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Tarptautinis dainų konkursas "Eurovizija" šiais metais vyks "offline" formatu, tačiau sprendimas, ar žiūrovai dalyvaus šou, dar nepriimtas, skelbiama oficialioje konkurso svetainėje.

Dar vasario mėnesį organizatoriai pranešė, kad esant dabartinei situacijai, susijusiai su koronaviruso pandemija, neįmanoma surengti "įprastą" konkurso formatą. Tačiau nuspręsta, kad konkursas įvyks, kaip ir buvo suplanuota, gegužę, ir buvo pasiūlytos kelios šou rengimo versijos.

Organizatoriai tikėjosi, kad varžybos gali vykti pagal "B scenarijų", kuris numatė sumažintos versijos formatą su griežtomis antiepideminėmis priemonėmis.

"Šį sprendimą neseniai patvirtino "Eurovizijos" valdymo organas ir Europos transliuotojų sąjungos vykdomoji taryba", — sakoma pranešime.

Scenarijuje numatyta sumažinti delegacijų sudėtį, taip pat žurnalistų skaičių. Šiais metais šou galės dalyvauti iki 500 žiniasklaidos atstovų, dar tūkstantis turės galimybę apšviesti šou naujame "online" spaudos centre.

Sprendimas, ar visuomenė gali dalyvauti šou ir kokie socialiniai renginiai gali būti rengiami "Eurovizijos" konkurso ribose Roterdame, bus priimtas vėliau.

"Eurovizija 2021", kurią organizuoja Europos transliuotojų sąjunga (EBU) ir Nyderlandų kompanijos "NPO", "NOS" ir "AVROTROS", vyks gegužės 18, 20 ir 22 dienomis Roterdamo "Ahoy" salėje. Konkurse dalyvaus atlikėjai iš 41 šalies. Muzikos konkurso šūkis išlieka tas pats: "Open up!" ("Atsiverk!").

Visi dainų konkurso "Eurovizija" užsienio dalyviai likus penkioms dienoms iki skrydžio į Nyderlandus turės laikytis karantino. Jie taip pat turi atlikti koronaviruso testą ne vėliau kaip likus 72 valandoms iki išvykimo ir gauti neigiamą rezultatą. Nyderlanduose delegacijos turės likti savo viešbučiuose, išskyrus keliones į repeticijas, gyvus pasirodymus ir kitus su programa susijusius renginius.

Priminkime, kad Roterdamas dar praėjusiais metais turėjo priimti dainų konkursą "Eurovizija", tačiau dėl koronaviruso pandemijos renginys vyko "online" formatu. Po dalyvių pasirodymų nebuvo tradicinio balsavimo, todėl nebuvo ir nugalėtojų.

Tegai:
Eurovizija-2021, Eurovizija
Temos:
Dainų konkursas "Eurovizija 2021"

"Eurovizija" itališkai: žymi dainų šventė Sanremo mieste

(atnaujinta 10:29 2021.03.05)
Dar 1960-aisiais Tarybų Sąjungoje pamėgtas festivalis jau beveik 70 metų teikia karjerą naujiems atlikėjams. Išsami informacija — Sputnik Lietuva nuotraukose

Dalyvavimas Sanremo festivalyje žymėjo daugelio dabar garsių italų dainininkų, tokių kaip Andrea Bocelli, Paola ir Chiara, George'o, Laura Pausini, Eros Ramazzotti ir Gigliola Cinquetti, karjeros pradžią.

Sanremo festivalis transliuojamas Europos transliuotojų sąjungos šalyse ir yra vienas pagrindinių įvykių Italijos žiniasklaidoje. Todėl nenuostabu, kad kiekvieno konkurso sprendimas beveik visada sukelia daug diskusijų ir nesutarimų.

  • © REUTERS / Alessandro Garofalo

    Kasmetinis italų dainų festivalis rengiamas Sanremo mieste. Šiemet jis prasidėjo kovo 2 dieną ir baigsis kovo 6 dieną.

  • © REUTERS / Alessandro Garofalo

    Konkursas yra originalių italų kompozitorių dainų, kurios anksčiau nebuvo atliekamos viešai, konkursas.

  • © REUTERS / Alessandro Garofalo

    Nugalėtojas išrenkamas profesionalios žiuri sprendimu arba visuomenės balsavimu. Manoma, kad būtent šis festivalis įkvėpė kurti "Euroviziją". Nuotrauka: dainininkas Achille Lauro.

  • © REUTERS / Alessandro Garofalo

    Beje, tradicija rinkti dalyvį, kuris atstovaus Italijai "Eurovizijos" konkurse, buvo atkurta 2011 metais. Nuotraukoje: laidų vedėjas Amedeo Sebastianas su futbolininku Zlatanu Ibrahimovičiumi.

  • © REUTERS / Alessandro Garofalo

    Pirmasis festivalis Sanremo mieste įvyko 1951 metų sausio 29–31 dieną. Ir buvo transliuojamas per radiją "Rai 1". Jame dalyvavo tik vienas duetas ir du dainininkai.

  • © REUTERS / Alessandro Garofalo

    Pirmoji konkurso tiesioginė televizijos transliacija įvyko 1955 metais. Kasmet nuo 1984 metų išskyrus 2004 metus, konkursas vyko dviejose grupėse: apdovanojimai pradėti teikti nominacijoje "Nauji balsai".

  • © REUTERS / Alessandro Garofalo

    Aštuntajame dešimtmetyje vis labiau populiarėjant festivaliui už Italijos ribų, apie tai sužinojo ir Sovietų Sąjunga, pirmiausia iš daugelio išgarsėjusių dalyvių: Domenico Modugno, Adriano Celentano, Mina, Gianni Morandi. Nuotraukoje: aktorė Matilda De Angelis ir futbolininkas Zlatanas Ibrahimovičius.

  • © REUTERS / Alessandro Garofalo

    1986 metų balandžio 9 ir 12 dienomis "Ostankino" koncertų studijoje vyko koncertai "Sanremo gėlės ir dainos Maskvoje", kuriuose pasirodė dauguma festivalio dalyvių, vedėjai buvo Milva ir Ala Pugačiov bei "Melodia" įmonė 1987 metais išleido dvigubą albumą.

  • © REUTERS / Alessandro Garofalo

    1987 metais Pugačiova tapo pirmąja tarybine festivalio viešnia, paskutiniame vasario 7 dienos vakare pristatė konkurso dalyvius: grupę "Le Orme", taip pat padainavo savo dainą "Nado že".

  • © REUTERS / Alessandro Garofalo

    2001 metais valstybiniuose Kremliaus rūmuose vyko koncertas "Sanremas Kremliuje", o po to kelis kartus buvo surengti panašūs koncertai (tarp jų "2004 metų Sanremas Kremliuje renka draugus", 2004 metais "Retro FM Sanremo" 2013 m.), šiuose koncertuose pasirodė daugelis skirtingų metų festivalio nugalėtojų ir dalyvių.