Šigiro stabas

Rusijoje rastas Šigiro stabas pasirodė esąs senesnis Stounhendžą

(atnaujinta 09:04 2021.03.28)
Maždaug trijų ar net penkių metrų aukščio statula, padengta abstrakčiais raštais ir demoniškų rankų bei veidų vaizdais, buvo rasta 1894 metais

VILNIUS, kovo 28 — Sputnik. Neseniai atliekamo seniausios pasaulyje medinės statulos su pavadinimu Šigiro stabas, rastos 1890-aisiais Uraluose, tyrimo metu, paaiškėjo, kad ji daug senesnė, nei manė mokslininkai, rašo "Daily Mail".

Radiacinės anglies analizė, atlikta 1990-aisiais metais, parodė, kad stabui yra 9 750 metų. Po to 2018 metais specialistai apskaičiavo, kad statula buvo pagaminta maždaug prieš 11 600 metų. Ir dabar jie nustatė, kad medinė figūra, iškirpta iš maumedžio, gali būti dar penkiais šimtmečiais senesnė.

Taigi Šigiro stabas pasirodė daugiau nei dvigubai senesnis nei Stounhendžas — penkių tūkstančių metų senumo akmeninė konstrukcija, esanti Didžiojoje Britanijoje.

Uralo aukso ieškotojai Šigiro stabą rado 1894 metais viename iš durpynų Jekaterinburgo apylinkėse. Vietiniai archeologai ištyrė nuodaužas ir nustatė, kad jie susidurė su maždaug trijų ar net penkių metrų aukščio statula, padengta abstrakčiais raštais ir demoniškų rankų bei veidų vaizdais.

Vokietijos ir Rusijos mokslininkai mano, kad figūra buvo iškirpta paskutinio ledynmečio pabaigoje arba holoceno (šiuolaikinės geologijos eros) pradžioje.

Pasak archeologo Tomaso Terbergerio, tuo metu, kai buvo išraižytas stabas, vyko dideli klimato pokyčiai.

"Kraštovaizdis tapo kitokiu. Tai paveikė to meto meną. Olose ir ant uolų nupiešti raštai ir naturalistiniai gyvūnų vaizdai — taip pat pasikeitė. Galbūt tai buvo būdas padėti žmonėms susidoroti su sunkiomis aplinkos sąlygomis, su kuriomis jie susidūrė", — pažymėjo Terbergeris.

Tegai:
archeologai, Rusija
Dar šia tema
Mumijų talpykla ir Vezuvijaus aukos: 2020 metų archeologiniai radiniai
Archeologai Egipte rado 54 senovinius sarkofagus
Mokslininkai sužinojo apie karvių indėlį į Stounhendžo statybą
Šimtai pagonių Stounhendže šventė vasaros saulėgrįžą
Kadras iš serialo Sostų karai

"Sostų karų" kūrėjai užsiminė, kad jie gali išnaujo nufilmuoti šou finalą

(atnaujinta 15:37 2021.04.16)
Fantastinio serialo oficialioje Twitter paskyroje pasirodė paslaptingas įrašas, kuriame gerbėjai įžvelgė užuominą į finalinio sezono remeiką

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Fantastinio serialo "Sostų karai" gerbėjai aktyviai diskutuoja apie paslaptingą įrašą, pasirodžiusį oficialioje "HBO" šou Twitter paskyroje.

​"Žiema artėja", — įrašas apsiriboja šia visiems gerbėjams pažįstama frazė.

Vartotojai iškart pasiūlė, kad šou prodiuseriai tokiu būdu užsiminė apie paskutinio, aštuntojo serialo sezono remeiką. Finaliniai epizodai buvo išleisti beveik prieš dvejus metus ir sukėlė milijonų žiūrovų nepasitenkinimą.

Tačiau dabar, kai praėjo dešimt metų nuo pirmos labiausiai vertinto fantastinio šou serijos pasirodymo, gerbėjai tikisi, kad projekto kūrėjai perdarys ginčytiną pabaigą.

"Dieve, gal šis įrašas reiškia, kad jie perdaro praeitą sezoną", "Vaikinai, ar jūs pagaliau iš naujo nufilmavote aštuntąjį sezoną?", "Ateina finalo remeikas?" — komentuoja socialinių tinklų vartotojai.

Po finalinio epizodo pasirodymo 2019 metų gegužę, žiūrovai užgriuvo kritika scenaristus Devidą Beniofą ir Danielį Bretą Vaisą. Gerbėjai netgi parengė peticiją, kuri surinko daugiau nei milijoną parašų, reikalaudami perrašyti finalą.

Vėliau apie tai pasisakė kanalo "HBO" direktorius Keisis Bloisas. Jo nuomone, paskutinis sezonas išėjo labai geras. "32  nominacijos "Emmy" apdovanojimui — aiškus įrodymas, kad mes viską padarėme teisingai", — pasakė Bloisas.

Tuomet šou kūrėjus palaikė ir pagrindinių vaidmenų atlikėjai. Aktorė Sophie Turner (Sansa Stark) gerbėjų reikalavimus pavadino "nepagarbiais", o Kitas Haringtonas (Džonas Snou) pareiškė, kad visi, kam nepatinka finalas, gali "eiti mišku".

Televizijos serialas "Sostų karai" buvo sukurtas pagal Džordžo Martino fantastinį ciklą "Ledo ir ugnies giesmė". Romanų ir serialo veiksmai vyksta dviejuose išgalvotuose žemynuose, kur kelios aristokratiškos šeimos varžosi dėl viešpatavimo septyniose Vesteroso karalystėse, o visai žmonijai tuo metu gresia sunaikinimas dėl anapusinių jėgų įsiveržimo.

Tegai:
"Sostų karai"
Temos:
Pasinerk į kino pasaulį
Dar šia tema
Džordžas Martinas pareiškė, kad "Sostų karai" galėjo turėti dar penkis sezonus
"Sostų karų" žvaigždės Kitas Haringtonas ir Rouz Lesli tapo tėvais
Televizijos kanalas "HBO" pažadėjo nufilmuoti "Sostų karų" priešistorę
Gerbėjai įvardijo populiariausias scenas seriale "Sostų karai"
"Sostų karų" kūrėjai filmuos naują serialą
Rudasis lokys

Saugomų rūšių sąrašas sutrumpėjo: išleista nauja Lietuvos raudonoji knyga

(atnaujinta 21:30 2021.04.18)
Pažymima, jog naujojoje knygoje saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąrašas sutrumpėjo ketvirtadaliu — 2007 metų leidinyje buvo aprašytos 764 rūšys

VILNIUS, balandžio 17 — Sputnik. Po 14 metų pertraukos išleista nauja Lietuvos raudonoji knyga. Kapitalinį Aplinkos ministerijos leidinį rengė beveik 50 mokslininkų ir gamtininkų daugiau kaip ketverius metus, praneša Aplinkos ministerijos apaudos tarnyba.

Leidinio pristatymas įvyko antradienį, balandžio 13 dieną.

"Raudonoji knyga — tai mūsų kaltės simbolis. Žmogus privalo prisiimti atsakomybę, ką yra padaręs kitoms rūšims. Todėl Raudonoji knyga yra kiekvieno sąmoningo žmogaus atmintinė, ką galime prarasti ir ką turime saugoti", — per leidinio pristatymą pasakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Lietuvos raudonoji knyga supažindina visuomenę su šalyje saugomomis gyvūnų, augalų ir grybų rūšimis, joms gresiančiu pavojumi, jų apsaugos būkle.

Knyga parengta pagal 2019 metų sausio 1 d. įsigaliojusį Lietuvos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą. Joje aprašytos 566 gyvūnų, augalų ir grybų rūšys su iliustracijomis ir paplitimo žemėlapiais. Naujojoje knygoje saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąrašas sutrumpėjo ketvirtadaliu — 2007 metų leidinyje buvo aprašytos 764 rūšys.

"Pagrindinė sutrumpėjusio sąrašo priežastis — pirmą kartą šalies biologinės įvairovės apsaugos sistemoje apie 900 rūšių buvo įvertinta ne pagal atskirų mokslininkų rekomendacijas, specialistų siūlymus, o pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos vertinimo kriterijus", — sakė naujosios Lietuvos raudonosios knygos vyriausiasis redaktorius, Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Floros ir geobotanikos laboratorijos vadovas dr. Valerijus Rašomavičius. Jo žodžiais, išbraukta 241 rūšis ir įrašytos 43 naujos rūšys.

Kaip prisimena naująjį leidinį kuravusi Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyriausioji specialistė Laura Janulaitienė, tikslinant sąrašą kilo nemažai diskusijų. Pavyzdžiui, dėl pilkosios kurapkos. Atrodytų, pakankamai dažna rūšis, bet, deja, šiuo metu ji kritiškai nyksta.

Daug kam gali būti staigmena, kad anksčiau į nulinę, išnykusią rūšies kategoriją naujojoje knygoje įrašytas rudasis lokys. Lauros Janulaitienės žodžiais, buvo pastebėti jo veiklos pėdsakai prie Vilniaus, kituose regionuose. Į naują Lietuvos raudonąją knygą šis gyvūnas įtrauktas pagal šaliai svarbius kriterijųs — istorinį, kultūrinį.

"Lietuvos raudonoji knyga — tai būdas išsaugoti unikalias, Lietuvai būdingas rūšis. Kad kiekvienas galėtume pasižiūrėti, ar įrašyta rūšis neauga mūsų privačioje valdoje, ar neprivalu saugoti kieme šokuojančio varliagyvio, — sako Janulaitienė. — Be to, ši knyga — tai ne tik retų ir nykstančių rūšių sąrašai, aprašymai, bet ir teisinis dokumentas, kuriuo remiantis šalyje organizuojama šių rūšių apsauga. Jau pavyko pasiekti, kad nebegrėstų išnykimo pavojus pilkosioms gervėms ir žąsims, ūdroms, vandens lelijoms ir kt. Šios rūšys yra išsaugotos, tačiau būtina siekti, kad jų būklė vėl nepablogėtų dėl ūkinės žmogaus veiklos".

Beje, rinkti duomenis apie rūšis, jų augavietes ir radavieties Lietuvoje padės biologinės įvairovės informacinė platforma, kurią Aplinkos ministerija planuoja sukurti per trejus metus, pasitelkus 1,7 mln. eurų ES sanglaudos fondų lėšų.

Nacionalines raudonąsias knygas turi daugelis išsivysčiusių šalių. Prieš 58 metus pasirodžiusi pirmoji Raudonoji knyga, kurią inicijavo žymiausi pasaulio gamtininkai, yra tapusi bendrine sąvoka. Praėjusį gruodį Pasaulinės gamtos apsaugos organizacija paskelbė, kad bus atnaujinama Tarptautinė raudonoji knyga. Dabar šios knygos sąraše yra 128 918 ištirtų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių, iš kurių net 35 765 rūšims gresia išnykimas.

Pirma Lietuvos raudonoji knyga buvo išleista 1981-aisiais. Pastaroji, ką tik išleista, — jau ketvirtoji. Ji išspausdinta 3 tūkst. egzempliorių tiražu. Apie 2,5 tūkst. egzempliorių bus išplatinta šalies bibliotekoms.

Elektroninė naujoji Lietuvos raudonoji knyga yra prieinama visiems. Ją galima rasti Aplinkos ministerijos svetainėje.

Tegai:
gyvūnai, Lietuvos Raudonoji knyga, Raudonoji knyga
Riešutai

Įvardyta saugi riešutų dienos norma

(atnaujinta 10:35 2021.04.19)
Mokslininkai iš daugelio šalių patvirtino faktą, kad reguliarus riešutų vartojimas 60–70 metų žmonėms žymiai sumažina aterosklerozės ir kitų širdies ligų riziką

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Per dieną žmogus turėtų suvartoti ne daugiau kaip 60 gramų riešutų, apie tai AiF pasakojo Federalinės mitybos ir biotechnologijos tyrimų centro mitybos specialistė, medicinos mokslų kandidatė Natalija Denisova.

Kaip paaiškino ekspertas, norma yra 30-50 gramų riešutų, o daugiau nei 60 gramų — "papildomos kalorijos". "Šimtas gramų riešutų yra 500–600 kilokalorijų, o tai gali iššaukti nemalonius virškinimo trakto sutrikimus", — perspėjo ji.

Anot jos, per dieną rekomenduojama suvartoti pavyzdžiui, migdolus ar lazdyno riešutus — 10–12 vnt., kedro riešutus — valgomąjį šaukštą.

Kaip pažymėjo ji, riešutai, nepaisant to, kad yra riebalų, sugeba sumažinti "blogojo" cholesterolio kiekį. Taigi mokslininkai iš daugelio šalių patvirtino faktą, kad reguliarus riešutų vartojimas 60–70 metų žmonėms žymiai sumažina aterosklerozės ir kitų širdies ligų riziką.

Tuo pačiu metu omega-3, kuris laikomas naudingiausiu širdžiai ir kraujagyslėms, kiekio lyderis yra graikinis riešutas.

Tegai:
sveikata, lazdyno riešutai
Temos:
Medicina ir sveikata