Lady Gaga

Lady Gaga švenčia 35-metį: penki geriausi dainininkės klipai

(atnaujinta 14:32 2021.03.28)
Šešios "Grammy" statulėlės, "Oskaras", pasirodymas Džo Baideno inauguracijoje ir vienos pagrindinių mūsų laikų įžymybių titulas — visa tai apie nepralenkiamą Gagą

VILNIUS, kovo 28 — Sputnik. Kovo 28 dieną viena ryškiausių mūsų laikų amerikiečių dainininkių ir aktorių Lady Gaga švenčia 35-ąjį gimtadienį.

Į muzikos pasaulį Gaga įžengė būdama 19 metų, palikusi mokymąsi ir nuraminusi tėvą italą, kad jei jai nepavyks, ji grįš į koledžą. Ir jos noras išsipildė, nors ir ne iš karto.

Iš pradžių jauna dainininkė su leopardo kostiumu ir įelektrinta šukuosena buvo vadinama šokiruojančia ir popsine. Ji sugebėjo atrasti savo kalią savo stabų — Bowie ir Mercury — dėka. Po to Gaga ne kartą prisipažino žurnalistams, kad būtent puikių atlikėjų dėka ji suprato, kad galima turėti pretenzingą įvaizdį, bet tuo pačiu metu kurti aukštos kokybės muziką.

Tačiau ne tik tai yra svarbu dainininkei: jos aprangą ir įvaizdį galima vadinti meno kūriniu. Tas pats pasakytina ir apie dainininkės klipus — nuostabius, fantastiškus ir tikrai populiarius.

Per 35-ąjį dainininkės gimtadienį Sputnik kviečia dar kartą peržiūrėti žiūrimiausius ir nepamirštamus Lady Gagos klipus ir prisiminti, kodėl visas pasaulis krito prie dainininkės kojų.

"Bad Romance"

"Poker Face"

"Alejandro"

"Applause"

"Judas"

Tegai:
muzika, Lady Gaga
Dar šia tema
Lady Gaga paskelbė apie naujos knygos išleidimą
Rudasis lokys

Saugomų rūšių sąrašas sutrumpėjo: išleista nauja Lietuvos raudonoji knyga

(atnaujinta 16:04 2021.04.16)
Pažymima, jog naujojoje knygoje saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąrašas sutrumpėjo ketvirtadaliu — 2007 metų leidinyje buvo aprašytos 764 rūšys

VILNIUS, balandžio 13 — Sputnik. Po 14 metų pertraukos išleista nauja Lietuvos raudonoji knygą. Kapitalinį Aplinkos ministerijos leidinį rengė beveik 50 mokslininkų ir gamtininkų daugiau kaip ketverius metus, praneša Aplinkos ministerijos apaudos tarnyba.

Leidinio pristatymas įvyko antradienį, balandžio 13 dieną.

"Raudonoji knyga – tai mūsų kaltės simbolis. Žmogus privalo prisiimti atsakomybę, ką yra padaręs kitoms rūšims. Todėl Raudonoji knyga yra kiekvieno sąmoningo žmogaus atmintinė, ką galime prarasti ir ką turime saugoti", — per leidinio pristatymą pasakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Lietuvos raudonoji knyga supažindina visuomenę su šalyje saugomomis gyvūnų, augalų ir grybų rūšimis, joms gresiančiu pavojumi, jų apsaugos būkle.

Knyga parengta pagal 2019 metų sausio 1 d. įsigaliojusį Lietuvos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą. Joje aprašytos 566 gyvūnų, augalų ir grybų rūšys su iliustracijomis ir paplitimo žemėlapiais. Naujojoje knygoje saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąrašas sutrumpėjo ketvirtadaliu — 2007 metų leidinyje buvo aprašytos 764 rūšys.

"Pagrindinė sutrumpėjusio sąrašo priežastis — pirmą kartą šalies biologinės įvairovės apsaugos sistemoje apie 900 rūšių buvo įvertinta ne pagal atskirų mokslininkų rekomendacijas, specialistų siūlymus, o pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos vertinimo kriterijus", — sakė naujosios Lietuvos raudonosios knygos vyriausiasis redaktorius, Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Floros ir geobotanikos laboratorijos vadovas dr. Valerijus Rašomavičius. Jo žodžiais, išbraukta 241 rūšis ir įrašytos 43 naujos rūšys.

Kaip prisimena naująjį leidinį kuravusi Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyriausioji specialistė Laura Janulaitienė, tikslinant sąrašą kilo nemažai diskusijų. Pavyzdžiui, dėl pilkosios kurapkos. Atrodytų, pakankamai dažna rūšis, bet, deja, šiuo metu ji kritiškai nyksta.

Daug kam gali būti staigmena, kad anksčiau į nulinę, išnykusią rūšies kategoriją naujojoje knygoje įrašytas rudasis lokys. Lauros Janulaitienės žodžiais, buvo pastebėti jo veiklos pėdsakai prie Vilniaus, kituose regionuose. Į naują Lietuvos raudonąją knygą šis gyvūnas įtrauktas pagal šaliai svarbius kriterijųs — istorinį, kultūrinį.

"Lietuvos raudonoji knyga — tai būdas išsaugoti unikalias, Lietuvai būdingas rūšis. Kad kiekvienas galėtume pasižiūrėti, ar įrašyta rūšis neauga mūsų privačioje valdoje, ar neprivalu saugoti kieme šokuojančio varliagyvio, — sako Janulaitienė. — Be to, ši knyga – tai ne tik retų ir nykstančių rūšių sąrašai, aprašymai, bet ir teisinis dokumentas, kuriuo remiantis šalyje organizuojama šių rūšių apsauga. Jau pavyko pasiekti, kad nebegrėstų išnykimo pavojus pilkosioms gervėms ir žąsims, ūdroms, vandens lelijoms ir kt. Šios rūšys yra išsaugotos, tačiau būtina siekti, kad jų būklė vėl nepablogėtų dėl ūkinės žmogaus veiklos".

Beje, rinkti duomenis apie rūšis, jų augavietes ir radavieties Lietuvoje padės biologinės įvairovės informacinė platforma, kurią Aplinkos ministerija planuoja sukurti per trejus metus, pasitelkus 1,7 mln. eurų ES sanglaudos fondų lėšų.

Nacionalines raudonąsias knygas turi daugelis išsivysčiusių šalių. Prieš 58 metus pasirodžiusi pirmoji Raudonoji knyga, kurią inicijavo žymiausi pasaulio gamtininkai, yra tapusi bendrine sąvoka. Praėjusį gruodį Pasaulinės gamtos apsaugos organizacija paskelbė, kad bus atnaujinama Tarptautinė raudonoji knyga. Dabar šios knygos sąraše yra 128 918 ištirtų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių, iš kurių net 35 765 rūšims gresia išnykimas.

Pirma Lietuvos raudonoji knyga buvo išleista 1981-aisiais. Pastaroji, ką tik išleista, — jau ketvirtoji. Ji išspausdinta 3 tūkst. egzempliorių tiražu. Apie 2,5 tūkst. egzempliorių bus išplatinta šalies bibliotekoms.

Elektroninė naujoji Lietuvos raudonoji knyga yra prieinama visiems. Ją galima rasti Aplinkos ministerijos svetainėje.

Tegai:
gyvūnai, Lietuvos Raudonoji knyga, Raudonoji knyga
Roma

Italijoje įvardyta turizmo sezono atidarymo data

(atnaujinta 16:04 2021.04.16)
Šiuo metu iki balandžio 30 d. Italijoje veikia ribojimai piliečių išvažiavimui į užsienį, o atvykstantieji į šalį turi būti ištirti dėl koronaviruso ir laikytis karantino

VILNIUS, balandžio 17 — Sputnik. Turizmo sezonas Italijoje gali prasidėti birželio 2 dieną, praneša RIA Novosti.

Tai reikšminga šaliai data — Respublikos diena.

"Startas negali būti suplanuotas vėlesniam laikotaropiui, kitaip kova dėl poilsiautojų bus pralaimėta konkuruojančioms šalims", — pareiškė turizmo ministras Massimo Garavalja.

Vyriausybė svarsto keletą sąlygų priimti svečius iš užsienio, paaiškino valdininkas. Reikšminga dalis gyventojų populiariose turistinėse vietose turėtų būti paskiepyta. Ši procedūra lauks ir keliautojų, norinčių aplankyti šalį. Jie taip pat turės pateikti atitinkamą pažymėjimą. Alternatyva — neigiamas COVID-19 tyrimo rezultatas.

"Balandžio pabaigoje pradėsime skiepyti Kaprio, Iskijos ir Sorento pakrantės gyventojus. Didelės salos, įskaitant Siciliją ir Sardiniją, taip pat prašo skiepytis", — pasakė Garavalja.

Turizmo ministerijos planus palaiko ir šalies ministras pirmininkas Mario Dragis. Jis pareiškė, kad "vasaros rungtynės nebuvo pralaimėtos", todėl "svarbu ruoštis sezonui ir nepasiduoti". Ministrų kabineto vadovas papasakojo, kad jei didžiąją dalį vasaros atostogų vietų šalyje jau yra užsisakė italai, tai užsienio turistų nebuvimas yra ypač žalingai "paveikia meno miestus".

Iki balandžio 30 d. Italijoje veikia ribojimai piliečių išvažiavimui į užsienį. Atvykstantieji į šalį turi būti ištirti dėl koronaviruso ir laikytis karantino — penkias dienas ES piliečiams ir dvi savaites kitų šalių gyventojams.

Tegai:
koronavirusas, turizmas, Italija
Dar šia tema
Lietuvos turizmo pramonėje kilo skandalas dėl vyriausybės paramos vienai įmonei
Ryga — vaiduoklių miestas: viešbučių valdytoja pasakojo apie situaciją turizmo sektoriuje
Ruošdamasis 700-mečiui Vilnius kviečia pasivaikščioti po 7 istorines epochas
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas

Makronas planuoja surengti derybas su Putinu

(atnaujinta 09:59 2021.04.18)
Prancūzijos lyderis išreiškė pasiryžimą visapusiškai laikytis Minsko susitarimų ir poreikį rasti tvirtą politinį konflikto sprendimą

VILNIUS, balandžio 18 — Sputnik. Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas artimiausiu metu sirengs derybas su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, sakoma Eliziejaus rūmų pranešime.

Penktadienį Makronas Eliziejaus rūmuose priėmė savo kolegą iš Ukrainos Vladimirą Zelenskį. Šia proga Makronas dar kartą patvirtino Prancūzijos polinkį palaikyti Ukrainos vienybę ir suverenitetą, taip pat svarbą, kurį jis teikia dvišalių santykių plėtrai visose srityse, sakoma pranešime.

"Respublikos prezidentas ir prezidentas Zelenskis taip pat pakalbėjo su Vokietijos kanclere Angela Merkel vaizdo konferencijos metu. Jie kartu konstatavo, kad Paryžiaus aukščiausiojo lygio susitikimo, įvykusio 2019 metų gruodžio 9 d., išvados išlieka visiškai aktualios ir reikalauja iš Rusijos įsipareigojimų su Ukraina, kad palengvintų jų įgyvendinimą. Artimiausiu metu respublikos prezidentas surengs derybas su prezidentu Putin", — sakoma pranešime.

Atkreipęs dėmesį į susitarimo dėl Donbaso pasiekimo sunkumą ir karinio eskalavimo rizikas, Makronas išreiškė pasiryžimą visapusiškai laikytis Minsko susitarimų ir poreikį rasti tvirtą politinį konflikto sprendimą.

Kovo pabaigoje Ukrainos saugumo pajėgos pareiškė, kad per apšaudymą netoli Donecko srities Šumio kaimo žuvo keturi kariai, dar du buvo sužeisti. Kijevas pradėjo skelbti apie padėties Donbase paaštrėjimą. Savo ruožtu savarankiškai nepriklausomomis pasiskelbusios Donecko ir Luhansko liaudies respublikos apkaltino Kijevą paaštrėjimu — pagal jų pareiškimus vyksta provokacijos iš saugumo pajėgų pusės, o sukilėliai pradeda atsakomąją ugnį. Taip pat ir DLR, ir LLR pareiškė, kad gyvenvietėse aptikta dešimtys Ukrainos karinės technikos vienetų. Be to, Luhanskas apkaltino Kijevą betvarkiu teritorijų minavimu.

2014 m. balandį Ukrainos valdžia pradėjo karinę operaciją prieš savarankiškai nepriklausomomis pasiskelbusias LLR ir DLR, kurios paskelbė nepriklausomybę po valstybinio perversmo Ukrainoje 2014 m. vasarį. Naujausiais JT duomenimis, konflikto aukomis tapo apie 13 tūkst. žmonių. Situacijos sureguliavimo klausimas Donbase aptariamas, taip pat ir kontaktinės grupės per susitikimus Minske, kuri nuo 2014 m. rugsėjo jau priėmė tris dokumentus, reglamentuojančius veiksmus konflikto deeskalavimui. Tačiau net ir po susitarimų dėl paliaubų tarp konflikto šalių tęsiasi susišaudymai.

Tegai:
Prancūzija, Rusija, Vladimiras Putinas, Emanuelis Makronas