Rudasis lokys

Saugomų rūšių sąrašas sutrumpėjo: išleista nauja Lietuvos raudonoji knyga

(atnaujinta 21:30 2021.04.18)
Pažymima, jog naujojoje knygoje saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąrašas sutrumpėjo ketvirtadaliu — 2007 metų leidinyje buvo aprašytos 764 rūšys

VILNIUS, balandžio 17 — Sputnik. Po 14 metų pertraukos išleista nauja Lietuvos raudonoji knyga. Kapitalinį Aplinkos ministerijos leidinį rengė beveik 50 mokslininkų ir gamtininkų daugiau kaip ketverius metus, praneša Aplinkos ministerijos apaudos tarnyba.

Leidinio pristatymas įvyko antradienį, balandžio 13 dieną.

"Raudonoji knyga — tai mūsų kaltės simbolis. Žmogus privalo prisiimti atsakomybę, ką yra padaręs kitoms rūšims. Todėl Raudonoji knyga yra kiekvieno sąmoningo žmogaus atmintinė, ką galime prarasti ir ką turime saugoti", — per leidinio pristatymą pasakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Lietuvos raudonoji knyga supažindina visuomenę su šalyje saugomomis gyvūnų, augalų ir grybų rūšimis, joms gresiančiu pavojumi, jų apsaugos būkle.

Knyga parengta pagal 2019 metų sausio 1 d. įsigaliojusį Lietuvos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą. Joje aprašytos 566 gyvūnų, augalų ir grybų rūšys su iliustracijomis ir paplitimo žemėlapiais. Naujojoje knygoje saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąrašas sutrumpėjo ketvirtadaliu — 2007 metų leidinyje buvo aprašytos 764 rūšys.

"Pagrindinė sutrumpėjusio sąrašo priežastis — pirmą kartą šalies biologinės įvairovės apsaugos sistemoje apie 900 rūšių buvo įvertinta ne pagal atskirų mokslininkų rekomendacijas, specialistų siūlymus, o pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos vertinimo kriterijus", — sakė naujosios Lietuvos raudonosios knygos vyriausiasis redaktorius, Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Floros ir geobotanikos laboratorijos vadovas dr. Valerijus Rašomavičius. Jo žodžiais, išbraukta 241 rūšis ir įrašytos 43 naujos rūšys.

Kaip prisimena naująjį leidinį kuravusi Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyriausioji specialistė Laura Janulaitienė, tikslinant sąrašą kilo nemažai diskusijų. Pavyzdžiui, dėl pilkosios kurapkos. Atrodytų, pakankamai dažna rūšis, bet, deja, šiuo metu ji kritiškai nyksta.

Daug kam gali būti staigmena, kad anksčiau į nulinę, išnykusią rūšies kategoriją naujojoje knygoje įrašytas rudasis lokys. Lauros Janulaitienės žodžiais, buvo pastebėti jo veiklos pėdsakai prie Vilniaus, kituose regionuose. Į naują Lietuvos raudonąją knygą šis gyvūnas įtrauktas pagal šaliai svarbius kriterijųs — istorinį, kultūrinį.

"Lietuvos raudonoji knyga — tai būdas išsaugoti unikalias, Lietuvai būdingas rūšis. Kad kiekvienas galėtume pasižiūrėti, ar įrašyta rūšis neauga mūsų privačioje valdoje, ar neprivalu saugoti kieme šokuojančio varliagyvio, — sako Janulaitienė. — Be to, ši knyga — tai ne tik retų ir nykstančių rūšių sąrašai, aprašymai, bet ir teisinis dokumentas, kuriuo remiantis šalyje organizuojama šių rūšių apsauga. Jau pavyko pasiekti, kad nebegrėstų išnykimo pavojus pilkosioms gervėms ir žąsims, ūdroms, vandens lelijoms ir kt. Šios rūšys yra išsaugotos, tačiau būtina siekti, kad jų būklė vėl nepablogėtų dėl ūkinės žmogaus veiklos".

Beje, rinkti duomenis apie rūšis, jų augavietes ir radavieties Lietuvoje padės biologinės įvairovės informacinė platforma, kurią Aplinkos ministerija planuoja sukurti per trejus metus, pasitelkus 1,7 mln. eurų ES sanglaudos fondų lėšų.

Nacionalines raudonąsias knygas turi daugelis išsivysčiusių šalių. Prieš 58 metus pasirodžiusi pirmoji Raudonoji knyga, kurią inicijavo žymiausi pasaulio gamtininkai, yra tapusi bendrine sąvoka. Praėjusį gruodį Pasaulinės gamtos apsaugos organizacija paskelbė, kad bus atnaujinama Tarptautinė raudonoji knyga. Dabar šios knygos sąraše yra 128 918 ištirtų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių, iš kurių net 35 765 rūšims gresia išnykimas.

Pirma Lietuvos raudonoji knyga buvo išleista 1981-aisiais. Pastaroji, ką tik išleista, — jau ketvirtoji. Ji išspausdinta 3 tūkst. egzempliorių tiražu. Apie 2,5 tūkst. egzempliorių bus išplatinta šalies bibliotekoms.

Elektroninė naujoji Lietuvos raudonoji knyga yra prieinama visiems. Ją galima rasti Aplinkos ministerijos svetainėje.

Tegai:
gyvūnai, Lietuvos Raudonoji knyga, Raudonoji knyga

Nicole Kidman suvaidino rusę Mašą naujame seriale video

(atnaujinta 11:00 2021.05.04)
Aktorė seriale suvaidino sveikatingumo centro direktorę, emigrantę iš Rusijos, kuri savo praktikoje naudoja netradicinius psichoterapinius metodus

Išleistas naujo serialo su Nicole Kidman anonsas. Aktorė suvaidino pagrindinį vaidmenį Lianos Moriarty romano "Devyni visiškai nepažįstami žmonės" (angl. "Nine Perfect Strangers") ekranizacijoje.

Megapolių gyventojai atvažiuoja į sveikatingumo centrą. Jie tikisi įveikti stresą ir pradėti naują gyvenimą. Kidman herojė — pansionato direktorė, emigrantė iš Rusijos vardu Maša. Sprendžiant iš anonso, jos psichoterapiniai metodai toli gražu nėra tradiciniai.

Nicole Kidman taip pat suvaidino pagrindinį vaidmenį kito Lianos Moriarty romano — "Didelio mažo melo" (angl. "Big Little Lies") ekranizacijoje. Už Celestos Wright, kuri tapo savo vyro smurtautojo auka, vaidmenį ji 2018 metais gavo "Auksinio gaublio" apdovanojimą mini serialo ar filmo per televiziją geriausios aktorės nominacijoje.

Be Nicole Kidman seriale "Devyni visiškai nepažįstami žmonės" suvaidino Melissa McCarthy, Luke'as Evans'as, Samara Weaving ir kiti. Projektas bus išleistas "Hulu" platformoje. Kol kas premjeros data neskelbiama.

Tegai:
kinas
Temos:
Pasinerk į kino pasaulį
Dar šia tema
Pugačiova nusifilmavo vaizdo klipe Kozlovskio filmui "Černobylis"
Paaiškėjo, koks filmas atidarys Kanų kino festivalį
Ryškiausios 93-osios "Oskarų" apdovanojimų ceremonijos suknelės
Lietuvos dailininkas Valentinas Antanavičius

Lietuvos dailininkas Valentinas Antanavičius mini 85-ąjį jubiliejų

(atnaujinta 14:57 2021.05.03)
Tapytoją, asambliažų kūrėją, scenografą, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą, ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Riterio kryžiumi apdovanotą Antanavičių jubiliejaus proga pasveikino Kultūros ministerija ir ir artimieji

VILNIUS, gegužės 2 — Sputnik. Šiandien tapytojas, scenografas, asambliažų kūrėjas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Valentinas Antanavičius švenčia 85-metį.   

Jubiliejaus proga dailininką pasveikino Kultūros ministerija.

"Turbūt daugeliui žmonių jūsų kūryba pirmiausia asocijuojasi su nonkonformistine laikysena, dėl kurios savo kritinių metaforų kupinus darbus plačiajai visuomenei galėjote pristatyti tik mūsų nepriklausomybės atkūrimo priešaušriu. Šiandien bene geriausiai esate žinomas ir atpažįstamas kaip talentingas asambliažų kūrėjas, kuriuose savita maniera aktualizuojate mūsų kasdienybės reiškinius. Sveikindamas šios sukakties proga linkiu Jums negęstančios kūrybinės ugnies, jėgų ir idėjų naujiems prasmingiems darbams", — sakoma kultūros ministro Simono Kairio sveikinime.

Lietuvos politinis veikėjas, kalbininkas, filologijos pedagogas Arvydas Vidžiūnas pasveikino dailininką ir pasidalijo Antanavičiaus padaryto asambliažo nuotrauka.

Nuoširdžiausius sveikinimus jubiliatui siunčia kolegos, draugai ir artimieji.

Valentinas Antanavičius gimė 1936 metų gegužės 2 dieną Kušlikių kaime (Šakių apskr.). 1962 metais baigęs studijas Lietuvos valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija), pradėjo dėstyti M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje, nuo 1988 metų dėsto Vilniaus dailės akademijoje (nuo 1995 metų docentas). Nuo 1962 metų dalyvauja parodose; surengė virš 20 personalinių parodų. Nuo 1964 metų yra Lietuvos dailininkų sąjungos narys.

1992 metais dailininkas buvo apdovanotas Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premija, 2006 metais — ordinu "Už nuopelnus Lietuvai" Riterio kryžiumi.

Dailininko kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Tretjakovo galerija Maskvoje, Malborko pilies muziejus Lenkijoje, Zimmerli dailės muziejus JAV ir kiti.

Antanavičius sukūrė tapybos paveikslų, asambliažų, estampų, scenovaizdžių.

Dailėtyrininkas Alfonsas Andiuškevičius apie Antanavičiaus kūrybą rašė: "Raišku, lakoniška, paprasta. Antanavičius naudojasi asambliažo technika. Labai svarbus jos principas — perkelti objektą iš vienos sistemos į kitą taip, kad jis, šauniai funkcionuodamas naujojoje, vis dėlto primintų, iš kur yra paimtas; ir juo netikėtesnis šitas šuolis (t. y. nenuspėjamesnė naujoji sistema ir funkcijos), juo didesnis efektas".

Tegai:
menas, Lietuva
Atminimo ordinas ant Didžiojo Tėvynės karo veterano atlapo

Lietuvoje gyvenantys Didžiojo Tėvynės karo dalyviai ir invalidai gavo išmokas

(atnaujinta 08:39 2021.05.08)
Pagal Rusijos prezidento dekretą išmokas gavo 32,8 tūkst. Antrojo pasaulinio karo dalyvių ir invalidų. Rusijoje Pergalės diena švenčiama gegužės 9 dieną

VILNIUS, gegužės 8 — Sputnik. Kasmetinę išmoką Pergalės dienai gavo 32,8 tūkst. Didžiojo Tėvynės karo dalyvių ir neįgaliųjų, pranešė Rusijos pensijų fondo spaudos tarnyba.

"Rusijos pensijų fondas baigė kasmetį mokėjimą Didžiojo Tėvynės karo veteranams Pergalės dienai. Lėšas, kurios pagal prezidento dekretą siekia dešimt tūkstančių rublių (daugiau nei 111 eurų), gavo 32,8 tūkst. Antrojo pasaulinio karo dalyvių ir neįgalių žmonių, gyvenančių Rusijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje", - teigiama pranešime.

Pažymima, kad pinigai visiems veteranams buvo pristatyti balandžio mėnesį, kartu su kitais išmokomis: pensija (vidutinis Didžiojo Tėvynės karo dalyvių pensijos dydis - 468 eurai, Antrojo pasaulinio karo invalido - 363 eurai), mėnesine įšmoka (78 eurai) ir materialine parama (11 eurų).

Pergalės diena Rusijoje minima gegužės 9 dieną. Šią dieną šalies miestuose vyksta tradiciniai šventiniai renginiai: paradai, eisenos, prie memorialų dedamos gėlės, rengiami koncertai. Dauguma renginių baigiasi fejerverkais. Daugelyje šalių šią dieną taip pat vyksta atminimo renginiai.

Tačiau Lietuva oficialiai švenčia Pergalės prieš fašizmą dieną gegužės 8 dieną, valdžia savo sprendimą motyvuoja tuo, kad būtent šią dieną buvo pasirašytas nacistinės Vokietijos besąlyginės kapituliacijos aktas.

Interviu Sputnik Lietuva politologas, Maskvos valstybinio pedagoginio universiteto Istorijos ir politikos instituto direktoriaus pavaduotojas Vladimiras Šapovalovas pabrėžė, kad Europos šalyse, tarp jų ir Baltijos, atmintis apie Antrąjį pasaulinį karą yra "išgraužta".

Tegai:
Didysis Tėvynės karas, Lietuva
Dar šia tema
Netoli Kaliningrado rastas bendras sovietų karių kapas
Ekspertas: Lietuva pasinaudojo galimybe be gėdos uždaryti "Misiją Sibiras"
Naktinė Pergalės dienos parado repeticija Raudonojoje aikštėje — video