Eurai. Archyvinė nuotrauka

Seimo pirmininkė: 2017-ųjų metų biudžetas išliks deficitinis

16
(atnaujinta 23:27 2016.08.03)
Komentuodama 2017 metų biudžetą, Loreta Graužinienė pažymėjo, kad subalansuoti biudžeto nepavyks, nes projekte didžiausias dėmesys skiriamas socialinei sričiai ir krašto apsaugos finansavimui.

VILNIUS, rugp 3 — Sputnik. Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė nesitiki, kad kitų metų šalies valstybės biudžete bus pasiektas pajamų ir išlaidų balansas, praneša ELTA.

Anot Seimo vadovės, subalansuotas biudžetas yra siekiamybė, tačiau, planuojant pajamas ir išlaidas, būtina atsižvelgti į Lietuvos žmonių socialinę padėtį, nes negalima "jų palikti nedidinant socialinių išmokų, pensijų ir atlyginimų".

"Manau, kad biudžetas turbūt išliks deficitinis, tik jis bus tuose rėmuose, kuriuos numato fiskalinės drausmės įstatymas", — pridūrė Seimo Pirmininkė.

Finansų ministrė Rasa Budbergytė pabrėžia, kad 2017 metais bus siekiama subalansuoto biudžeto, o biudžeto projekte didžiausias dėmesys skiriamas socialinei sričiai ir krašto apsaugos finansavimui. Šiemet suplanuotas biudžeto deficitas siekia 640 milijonų eurų.

16
Dar šia tema
Minimali alga bus didinama iki 380 eurų
Lietuva yra vienuolikta pasaulyje pagal finansinę pensininkų padėtį
Lietuvos gyventojai skuba mokėti mokesčius
Klaipėdos terminalas, archyvinė nuotrauka

Į Lietuvą pristatytas pirmas liepą SGD krovinys Norvegijos

(atnaujinta 19:51 2020.07.04)
Šios rūšies kuras iš Norvegijos gamyklos tiekiamos į Lietuvą gana dažnai. Taip pat SGD terminalas aktyviai priima krovinius iš Vysocko

VILNIUS, liepos 4 — Sputnik. Į Lietuvą atvežtas naujas suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinys iš Norvegijos.

Kaip praneša Marinetraffic.com laivų stebėjimo svetainė, šeštadienio duomenimis dujų vežėjas "Arctic Aurora" yra švartuojamas Klaipėdos uoste ir ruošiasi SGD iškrovimui terminale "Independence".

Sprendžiant iš duomenų, SGD tanklaivis į Klaipėdą atvyko iš Norvegijos Melkojos uosto, kur yra "Equinor" suskystinto mėlynojo kuro gamykla.

Kaip matyti iš šių metų SGD terminalo Klaipėdoje grafiko, laivas atvyko su 138 tūkst. kubinių metrų suskystinto kuro kroviniu.

Atsižvelgiant į mažėjančias SGD kainas pasaulinėje rinkoje, Lietuva aktyviai perka šios rūšies kurą. Taigi neseniai į Klaipėdos uostą atvyko dujovežiai su amerikietiškomis SGD, kurios seniai nebuvo pristatomos.

SGD tanklaiviai iš Norvegijos ir Vysocko, kur yra "Novatek" suskystintų gamtinių dujų gamykla, reguliariai atvyksta į Lietuvą.

Lietuva savo SGD terminalą pastatė 2014 metais. Valdžia savo sprendimą pagrindė noru atsikratyti Rusijos "Gazprom" dujų monopolio. Tačiau terminalas Lietuvai brangiai atsieina: kasmet "Klaipėdos nafta" Norvegijai moka 60 milijonų eurų už nuomą. 2018 metų vasarą buvo nuspręsta išpirkti terminalą.

Tačiau kai kurie ekspertai mano, kad Lietuvai nenaudingi kuro tiekimai iš JAV. Be to, net pačioje Lietuvoje pripažįstama, kad Rusijos SGD padėjo respublikos energetikos rinkai. Pasak ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio, po "Novatek" dujų patekimo į rinką kainos krito.

Iki 2024 metų pabaigos "Klaipėdos nafta" turėtų išpirkti "Independence" saugyklą ir tapti jos savininke.

Tegai:
SGD terminalas, Klaipėdos uostas, Norvegija, SGD
Dar šia tema
Klaipėdos SGD terminale liepai užsakyti papildomi išdujinimo pajėgumai
Į Lietuvą atvyko šeštasis terminalo istorijoje SGD krovinys iš JAV
Rusija kuria savo naftos ir dujų chemijos ateitį
JAV paskelbė, kad Lenkija iki 2022 metų pasieks "energetinę nepriklausomybę" nuo Rusijos
Elektros perdavimo linijos

Lietuvoje paskelbti elektros linijų su Kaliningradu ir Latvija rekonstrukcijos konkursai

(atnaujinta 23:42 2020.07.03)
Konkursų metu "Litgrid" įsigis techninio projekto parengimą ir rangos paslaugas. Tai reikalinga elektros tinklų sinchronizacijos projektui

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius "Litgrid" paskelbė elektros perdavimo linijų su Kaliningradu ir Latvija rekonstravimo konkursus, praneša bendrovės spaudos tarnyba.

Kalbama apie konkursus 330 kilovatų galios elektros perdavimo linijų Klaipėda–Grobinė ir Jurbarkas–Bitėnai projektavimui ir statyboms. Tai būtina norint sinchronizuoti energetikos sistemą su žemyninės Europos tinklais.

Rekonstrukcija atliekama, kad suformuotų naujas dvigrandes 330kV elektros perdavimo linijas Darbėnai–Bitėnai ir Kruonio HAE–Bitėnai. Šios linijos sustiprins perdavimo tinklą Vakarų Lietuvoje ir užtikrins patikimą jo veiklą, nutiesus jūrinę jungtį su Lenkija "Harmony Link" ir atsijungus nuo Kaliningrado elektros perdavimo sistemos.

Konkursų metu "Litgrid" įsigis techninio projekto parengimą ir rangos paslaugas.

Planuojama, kad tinklo stiprinimas vyks dviem etapais. Pirmuoju etapu planuojama rekonstruoti 33 km ilgio 330 kV elektros perdavimo linijos Klaipėda–Grobinė dalį nuo būsimosios Darbėnų pastotės iki Klaipėdos. Taip pat bus rekonstruojama 44 km Bitėnai–Kruonio HAE linijos atkarpa nuo Bitėnų pastotės iki Jurbarko. Abiejų linijų rekonstrukcijos projektavimo darbus planuojama užbaigti 2022 metų pradžioje, o rangos darbus — atitinkamai įgyvendinti iki 2023 metų pavasario ir vasaros.

Baltijos šalių sinchronizacijos su Europa išlaidos siekia iki 1,65 milijardo eurų. Projektas bus įgyvendintas 2025 metais.

Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija 2025 metais nori pasitraukti iš BRELL energijos žiedo (Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva) ir prisijungti prie žemyninės Europos energetikos sistemos. Jos bus sujungtos per Lenkiją — per jau pastatytą "LitPol Link" jungtį ir jūrų kabelį "Harmony Link".

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas siekiu įgyti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Vis dėlto, daugelio ekspertų teigimu, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus labai brangus išteklių ir finansų srityje, taip pat ateityje smogs ir per vartotojų kišenę, nes tarifai neišvengiamai didės.

Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir po to, kai Baltijos šalys pasitrauks iš BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Interviu Sputnik Lietuva politikos analitikas Aleksandras Nosovičius pareiškė, kad Baltijos šalys pradeda vis didesnio masto infrastruktūros projektus, kad gautų finansavimą iš Vakarų Europos. Vis dėlto, pasak eksperto, po pandemijos ES neturės pinigų Baltijos šalių užgaidoms.

Tegai:
Litgrid, Latvija, Kaliningradas, Lietuva, BRELL, Lietuvos pasitraukimas iš BRELL
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL
Dar šia tema
BRELL liks: Latvija išspręs Baltijos šalių problemas, susitarusi su Baltarusija
Kaliningradas pranešė apie neįvykusi bandomąjį Baltijos šalių atjungimą nuo BRELL
Ekspertas: Baltijos šalys BRELL atžvilgiu panašios į laumžirgį iš Krylovo pasakėčios
JAV prezidentas Donaldas Trampas, archyvinė nuotrauka

Žiniasklaida: protestuotojai prie Baltųjų rūmų po Trampo kalbos uždegė JAV vėliava

(atnaujinta 11:21 2020.07.05)
Protestuotojai, anot kanalo, incidento metu šaukė šūkius prieš "vergiją, genocidą ir karą" bei "Amerika dar niekada nebuvo didi"

VILNIUS, liepos 5 — Sputnik. Protestuotojai prie Baltųjų rūmų Vašingtone sudegino Amerikos vėliavą po to, kai prezidentas Donaldas Trampas pasakė kalbą JAV nepriklausomybės dienos proga, pranešė NBC.

Protestuotojai, anot kanalo, incidento metu šaukė šūkius prieš "vergiją, genocidą ir karą" bei "Amerika dar niekada nebuvo didi".

Į įvykio vietą atvyko teisėsaugos pareigūnai.

Šeštadienio kalboje Trampas teigė, kad JAV nugalėjo nacius ir komunistus bei netrukus nugalės kairiuosius. Jis pažymėjo, kad neleis "nuversti mūsų paminklų, ištrinti mūsų istorijos, elgtis ideologiškai su vaikais ir tramdyti mūsų principus".

Riaušės Amerikos miestuose kilo po afrikiečio Džordžo Floido mirties Mineapolyje sulaikymo metu. Internete pasirodė filmuota medžiaga, kurioje parodyta, kad vyrui buvo uždėti antrankiai, jis pargriautas ant žemės, o vienas iš teisėsaugos pareigūnų jam keliu prispaudė kaklą.

Sulaikytasis kelis kartus pasakė, kad negali kvėpuoti, vėliau nutilo. Jis mirė intensyvios terapijos skyriuje. Oficialios teismo medicinos išvados patvirtina, kad Floidas mirė nuo smaugimo.

Protestus lydi paminklų, pastatytų pilietinio karo metais nugriovimas. 

Jungtinėse Valstijose, vykstant protestams, prasidėjo savaiminis paminklų griovimas į pietus nuo pilietinio karo. Tai taip pat paveikė Amerikos atradėjo Kristupo Kolumbo, kurį kairieji aktyvistai kaltina vietinių Amerikos gyventojų genocidu, statulos.

Tegai:
protestai, ugnis, vėliava, baltieji rūmai, Donaldas Trampas
Dar šia tema
Trampas papasakojo, kam buvo išgalvota istorija apie Rusijos "sąmokslą" su Talibanu
Boltonas pareiškė, kad Trampas nenorėjo girdėti žvalgybos pranešimų apie Rusiją