Verslo centras Vilniuje. Archyvinė nuotrauka

Lietuvos pramoninkai įsitikinę didesne kitų metų Brexit įtaka verslui

139
(atnaujinta 11:19 2016.12.16)
Lietuvos pramoninkų konfedracijos atlikta apklausa rodo, kad dalis šalies verslininkų jau pajuto Brexit įtaką verslui, o kitais metais poveikis bus dar didesnis.

VILNIUS, gruod 16 — Sputnik. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) atlikta 150 didžiausių Lietuvos įmonių vadovų apklausa rodo, netiesioginę Brexit įtaką Lietuvos verslui labai veikia įmonių veiklą jau dabar, o kitais metais su tuo susijusios rizikos didės. LPK pranešime spaudai pasidalino atliktos apklausos rezultatais.

Apklausos duomenimis, penktadalis Lietuvos pramoninkų jau pajuto Brexit įtaką. Tuo pat metu 81,7% teigia, kad jų verslas iki šiol neussidūrė su rizikomis dėl Brexit.

"Didesnius netekimus prognozuoja maisto ir gėrimų gamybos sektoriaus įmonės. Tai galima paaiškinti tuo, kad šios įmonės patiria papildomą spaudimą, atsirandantį dėl naujų rinkų trūkumo po Rusijos embargo pradžios",- rašome pranešime.

Statistiniai duomenys rodo, kad šiemet eksportas į Didžiąją Britaniją išaugo 6,2% arba 31 milijonų eurų. LPK patarėjo ekonomikai Aleksandro Izgorodino teigimu, tai susiję su tuo, kad šiemet įmonės vis dar eksportuoja pagal senas eksporto sutartis. Kai eksporto sutartys bus peržiūrėtos ir įmonės pradės dirbti pagal naujus 2017 metų kontraktus, yra tikimybė, kad eksporto rodikliai į Didžiąją Britaniją gali nežymiai pablogėti.

"Taip pat labai tikėtina, kad Lietuvos eksportuotojai vis labiau jus netiesioginę Brexit įtaką — gaudami mažesnius užsakymus į kitas ES rinkas, kurių gamintojai savo ruožtu gavo mažiau užsakymų Didžiojoje Britanijoje", — teigia Izgorodinas.

Planuodamos kitų metų veiklą, dauguma įmonių nesitiki didelio tiesioginio poveikio: 4 iš 10 įmonių vadovų teigia, jog poveikis turėtų nesiekti 1% įmonės apyvartos. 2 iš 10 respondentų teigė, jog Brexit gali iki 10% sumažinti įmonių apyvartą.

Dalis apklaustų įmonių vadovų neslepia, kad rizikoms ir nuostoliams dėl Brexit didėjant, gali tekti imtis ir kraštutinių priemonių — darbuotojų užimtumo arba jų skaičiaus mažinimo.

Lietuvos pramonė yra itin priklausoma nuo eksporto — vidutiniškai eksportuojama apie 70% pagamintos produkcijos. Tuo tarpu eksportas yra pagrindinė Lietuvos ekonomikos varomoji jėga, sudaranti 87% viso šalies BVP. 

Didžioji Britanija atsižvelgiant į lietuviškos kilmės eksporto statistiką yra šeštoje vietoje pagal svarbą (4% lietuviškos kilmės prekių eksporto), todėl bet kokie politiniai sprendimai gali žymiai sumažinti galimybes eksportuoti ir sėkmingai konkuruoti šioje rinkoje.

139
Tegai:
rizika, verslas, Brexit, Lietuvos pramoninkų konfederacija, Lietuva
Temos:
Didžiosios Britanijos istorinis referendumas (68)
Dar šia tema
Prezidentė: Brexit atskleidė įsisenėjusias visos Europos problemas
Merkel perspėjo Britaniją, kad ji "neleis Londonui gauti visko"
Merkel įvardijo Britanijos pasitraukimo iš ES sąlygas
Žodis Brexit papildė Oksfordo anglų kalbos žodyną
Bendrovės Ukrtransgaz dujų kompresorių stotis Bojarkos mieste, archyvinė nuotrauka

Ukrainoje pasiūlė "Gazprom" papildomas pajėgas dujų pumpavimui į Europos Sąjungą

(atnaujinta 11:34 2021.04.21)
Anksčiau Rusijos bendrovė pranešė apie rimtą dujų trūkumą Europos požeminėse saugyklose po praėjusios žiemos

VILNIUS, balandžio 21— Sputnik."Ukrainos GTS operatorius" yra pasirengęs suteikti "Gazprom" papildomas pajėgas dujų pumpavimui į Europą, pranešė "Ukrainos GTS operatoriaus" generalinis direktorius Sergejus Makogonas.

"Gazprom" šią vasarą numato sunkų dujų pumpavimo į Europą sezoną. Mes dar kartą patvirtiname savo pasirengimą suteikti papildomas pajėgas dujų tranzitui iš RF į ES, kad laiku būtų atnaujintos dujų atsargos ES. "Gazprom" reikia kreiptis tik su atitinkamu pasiūlymu padidinti sutarties apimtį ir užsisakyti papildomas pajėgas", — savo Facebook paskyroje rašė Makogonas.

Jis pridūrė, kad jei "Gazprom" nenori rezervuoti papildomų tranzito pajėgų, tai yra alternatyvus sprendimas — "leisti Europos prekybininkams gauti dujas prie Ukrainos ir Rusijos sienos ir tada savarankiškai jas gabenti į Europą".

Anksčiau "Gazprom" pareiškė, kad po praėjusios žiemos matomas rimtą dujų trūkumas Europos požeminėse saugyklose, o naujas pumpavimo sezonas žada būti vienas didžiausių nuo 2011 metų.

Požeminės dujų saugyklos Europoje vėl pradėjo pildyti atsargas po beveik dviejų savaičių, kuris nutraukė kovo pabaigoje prasidėjusį dujų pumpavimo sezoną požeminėse dujų saugyklose, rodo balandžio 19 dienos "Gas Infrastructure Europe" (GIE) platformos duomenys. Remiantis žiemos laikotarpio rezultatais, Europos PDS atsargų lygis nukrito iki 29,71 procento visų saugojimo pajėgumų; būtent tuo metu baigėsi atrankos sezonas kovo 25 dieną. Per šį laiką Europoje PDS sunaudotas rekordinis dujų kiekis nuo 2011 m. — 65,6 mlrd. kubinių metrų, pranešė "Gazprom".

Tegai:
SGD, ES, Gazprom, Ukraina
Dar šia tema
Į Lietuvą atvyko penktasis SGD krovinys Lenkijos įmonei "PGNiG"
"Klaipėdos nafta" ruošiasi skelbti SGD saugyklos pirkimo konkursą
Lietuva per balandį gavo šeštą SGD partiją iš Rusijos
Vilkikas

Nuo pandemijos labiausiai nukentėjo smulkiosios transporto įmonės

(atnaujinta 12:10 2021.04.21)
Tai rodo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos "Linava" užsakymu bendrovės "Creditreform Lietuva" atlikta analizė, remiantis "Sodros" ir kitų institucijų naujausiais duomenimis.

VILNIUS, balandžio 21 — Sputnik. Daugiau kaip metus Lietuvai kovojant su koronaviruso (COVID-19) pandemija, transporto sektoriuje dirbančios įmonės ir toliau susiduria su ekonominiais iššūkiais, rašoma vežėjų asociacijos "Linava" pranešime.

Nuo pandemijos pradžios veiklą nutraukė 172 tarptautines transporto licencijas turėjusios įmonės, dėl to darbo neteko daugiau kaip 1,5 tūkst. darbuotojų. Itin sudėtinga situacija mažoms ir smulkioms šio sektoriaus įmonės, kurios labiausiai nukentėjo.

Tai rodo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos "Linava" užsakymu bendrovės "Creditreform Lietuva" atlikta analizė, remiantis "Sodros" ir kitų institucijų naujausiais duomenimis.

Nors šiuo metu Lietuvoje veikia virš 5 tūkst. įmonių, deklaruojančių įvairius pervežimus, bet skaičiuojant tarptautinių transporto licencijų turėtojus pirmojo karantino pradžiai kai jų buvo 4 577, tai, š. m. balandžio 15 d. duomenimis, iš pradinio jų sąrašo liko 4 406, t. y. 172 įmonėmis mažiau.

Balandžio 15 dienos duomenimis, iš 4 406 transporto įmonių, išlikusių iš priešpandeminio sąrašo, smulkios įmonės sudaro 2 641, o mažos — 1 323. Būtent šios įmonės generuoja didžiąją dalį šio sektoriaus pajamų ir sumokamų mokesčių valstybei.

Įmonių veiklos nutraukimai dažniausiai fiksuojami smulkių ir mažųjų įmonių gretose, kurios sudaro 90 proc. viso transporto sektoriaus. Smulkios įmonės, kuriose dirba iki 9 darbuotojų, sudaro net 60 proc., o mažosios,
Asociacijos prezidento Romo Austinsko teigimu, transporto sektoriaus paveikslas yra labai panašus į kitus mūsų šalies verslo sektorius.

Asociacijos "Linava" vertinimu, tokiems pokyčiams transporto sektoriuje įtakos turėjo ne tik pandemija, su kuria kovoja Lietuva ir visas pasaulis, bet ir naujos mokestinės priemonės, priimtos praėjusiais metais, kas tapo viena iš priežasčių nutraukti veiklą tai padariusioms įmonėms.

Tuo tarpu didieji rinkos dalyviai, kurie sudaro tik 10 proc. transporto sektoriaus, turi galimybių išgyventi, naudodami santaupas ar planuodami veiklas tęsti užsienio šalyse, kur steigia dukterines arba naujas įmones. Tačiau mažiausieji transporto rinkos dalyviai, sudarantys net 90 proc. sektoriaus, tokių galimybių neturi.

Tegai:
pandemija
Gabrielius Landsbergis

Chamai šiandien madingi? Užsienio reikalų ministerija peržengė ribas paskui Grybauskaitę 

(atnaujinta 12:25 2021.04.21)
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, sekdamas kolegų pėdomis, Rusiją pavadino "valstybe, remiančia terorizmą". Šį pareiškimą jis padarė per spaudos konferenciją po neformalaus ES Tarybos užsienio reikalų ministrų susitikimo

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, sekdamas kolegų pėdomis, Rusiją pavadino "valstybe, remiančia terorizmą". Šį pareiškimą jis padarė per spaudos konferenciją po neformalaus ES Tarybos užsienio reikalų ministrų susitikimo

Kaip žinia, istorija kartojasi du kartus: pirmą kartą tragedijos, antrą - farso pavidalu. Bet trečią kartą - lietuviškai - politinio cirko pavidalu.

2014 metų lapkričio mėnesį Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė apkaltino Maskvą pradėjus pilietinį karą Donbase ir Rusiją pavadino "teroristine valstybe".

"Šiandien Ukraina kovoja už taiką visoje Europoje, už mus visus. Jeigu ši teroristinė valstybė, vykdanti agresiją prieš savo kaimynę, nebus sustabdyta, agresija gali išplisti po visą Europą ir net toliau", — sakė Grybauskaitė, komentuodama kruvinus įvykius pietryčių Ukrainoje

O prieš tris savaites, 2021 metų kovo 29 dieną, dabartinis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda bandė neatsilikti nuo savo pirmtakės agresijos rytinės kaimynės atžvilgiu. Jis, kaip taikliai pasakė Vladimiras Putinas, nusprendė "paniurzgėti" savo Vašingtono bosui, kuris Rusijos prezidentą pavadino "žudiku". Atsakydamas į žurnalisto klausimą, ar jis, kaip JAV prezidentas Džo Baidenas, galėtų pavadinti Putiną žudiku, Nausėda atsakė teigiamai: "Deja, taip".

O dabar dar vienas chamo spjūvis Maskvos kryptimi. Šįkart jaunas, bet pakiliai nusiteikęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, kuris, kaip prognozuojama, bus būsimas Lietuvos prezidentas, nusprendė pasirodyti. Komentuodamas situaciją dėl Rusijos ir Čekijos "diplomatinio karo", Landsbergis apkaltino Maskvą terorizmu.

"Rusija dar kartą parodė, kad tai valstybė, remianti terorizmą ir teroristinius veiksmus", — sakė Landsbergis.

Taigi Lietuvos valdantysis elitas pasiekė savotišką politinio chamizmo rekordą, jau tris kartus grubiai įžeidęs Rusiją ir jos prezidentą. Kokias pasekmes tai turės oficialiam Vilniui? Kol kas neaišku. Tačiau pasekmių tikrai bus.

Vargu ar Vladimiras Putinas stos į žodžių mūšį su Lietuvos užsienio politikos "mopsais". Varžovas yra netinkamo lygio. Žmonės sako, kad "kareivis neįžeis vaiko". Bet Lietuvos ekonomikai politinis chamizmas jau turi pasekmių.

Baltijos tranzitas, kuris sudaro didelę dalį Lietuvos ekonomikos, tirpsta akyse. Kažkada pilna upė, papildžiusi respublikos biudžetą, jau virto srovele, kuri netrukus visiškai išdžius.

Praeiviai, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Tranzitinių keleivinių traukinių iš Rusijos į Kaliningrado sritį mažėja. Kaliningradiečiai vis dažniau renkasi aviaciją ir jūrų keltus susisiekimui su "žemynu". Rusijos krovinių tranzitas į Europą jau seniai perkeltas į besiplečiančius "Rusijos Baltijos" uostus.

Maskvos pavyzdžiu seka artimiausia regiono politinė sąjungininkė — Baltarusija, kurioje Lietuvos valdžia svajoja sukelti dar vieną "spalvotąją revoliuciją" posovietinėje erdvėje. Baltarusijos naftos produktai jau aplenkė Klaipėdos uostą. Toliau eilėje yra kalio trąšos. O ten, ko gero, kinai ims blokuoti Lietuvos tranzitą, nes vietos politikai jau kelis kartus "spjovė į sielą" viešais pareiškimais apie "laisvąjį Tibetą" ir Taivano nepriklausomybę.

Ir visa tai yra Lietuvos grubios užsienio politikos rezultatas, kai iš visų jėgų stengiamasi įtikti Vašingtono kuratoriams net kenkiant savo žmonių gerovei.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Rusija, Gabrielius Landsbergis