Gazprom. Archyvinė nuotrauka

Pusė Lietuvos dujų rinkos priklausys "Gazprom"

219
Šiais metais didelė dalis Lietuvos dujų rinkos vėl priklausys Rusijos dujų milžinei "Gazprom".

VILNIUS, saus 3 — Sputnik. Prieš metus iš Lietuvos gamtinių dujų rinkos beveik išstumtas Rusijos dujų milžinas "Gazprom" šiemet vėl atsirieks didesnę jos dalį. Rinkos dalyviai ir energetikos ekspertai nesureikšmina fakto, kad Lietuvoje didės rusiškų dujų dalis, ir teigia, kad tai — konkurencijos pasekmė.

Buitinius ir pramonės vartotojus dujomis aprūpinanti "Lietuvos energija" apie 34% jai reikalingų dujų — apie 2,9 milijonų megavatvalandžių (MWh) — šiemet pirks iš Rusijos, o didžiausia dujų vartotoja, Jonavos trąšų gamintoja "Achema" — maždaug 9 milijonų MWh, arba du trečdalius jos suvartojamų dujų.

Apie tai, kad susitarė su "Gazprom", BNS patvirtino ir vienas mažiausių dujų tiekėjų Lietuvoje "Haupas". 

Tačiau įmonės neatskleidžia sutarties su "Gazprom" salygų — nei perkamų dujų kiekių, nei kainos, nei sutarčių trukmės. "Lietuvos energija" atskleidė, kad sutartis sudaryta vieneriems metams, o "Achema" ir "Haupas" tai laiko paslaptyje. 

BNS skaičiavimais, "Gazprom" dalis Lietuvos rinkoje padidės nuo trečdalio pernai iki maždaug 55% šiemet, tačiau ji nepasieks 2015 metų dalies, kuri siekė daugiau nei 80%.

Švedas: "Gazprom" priverstas konkuruoti 

Energetikos ekspertas, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorius Romas Švedas mano, kad po to, kai pernai Lietuva didžiąją dalį dujų įsigijo per SGD terminalą, "Gazprom" buvo priverstas pergalvoti savo strategiją ir pasiūlyti konkurencingesnę kainą. 

Švedas teigia, kad ateityje Lietuvos dujų rinkos pagrindiniai žaidėjai dėl itin aršios konkurencijos gali keistis kasmet. 

"Mano vertinimu, taip ir svyruos rinka. Jeigu pernai daugiau buvo iš terminalo, tai "Gazprom" nori padidinti pardavimus ir šiemet iš "Gazprom" gali būti daugiau. Jeigu šiemet daugiau iš "Gazprom", kitąmet kitas tiekėjas norės daugiau rinkos ir tai bus svertas kalbėti su kitu tiekėju", — BNS sakė Švedas. 

Anot jo, pradėjus pirkti daugiau dujų per terminalą, Lietuvos įmonės įgavo svertų derybose su "Gazprom", o tai rodo, kad dujų rinka pradėjo veikti.  
"Gazprom" priverstas taikytis prie sąlygų. Viena medalio pusė yra, kad mes skaičiuojame, kiek pirksime iš terminalo, kiek iš "Gazprom". Kitas faktorius ir veiksnys, kad visa Lietuvos ekonomika laimi, nes krenta kainos", — aiškino Švedas. 

Vaičiūnas: "Gazprom" ir "Statoil" konkuruoja rinkoje

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigia, kad situacija, kai pernai didžiąją dalį dujų Lietuva pirko iš "Statoil", o šiemet apie pusę dujų pirks iš "Gazprom", rodo, kad rinkoje egzistuoja konkurencija. 

"Mūsų tikslas visuomet buvo turėti konkurencijos įrankį, kad galėtume gauti pačią geriausią kainą vartotojams. Būtent SGD terminalas leidžia užtikrinti. Yra tam tikri sezoniniai kainos svyravimai, kuomet tokie kontraktai ekonomiškai naudingesni. Planuojant dujų portfelį, reikia įvertinti ir sezoniškumą", — BNS sakė ministras.

Anot jo, šiemet SGD terminalas gali būti mažiau išnaudojamas, tačiau tai nereiškia, kad jo išlaikymas brangs vartotojams.

"Kainų komisija pirmam pusmečiui yra patvirtinusi dujų kainą, o priežasčių dėl to kainai augti kol kas nematau", — BNS sakė Vaičiūnas.

"Lietuvos energija" SGD pirks vasarą, rusiškas gamtines dujas — žiemą 

"Lietuvos energijos" vadovas Dalius Misiūnas teigia, kad rusiškos dujos yra konkurencingos šaltuoju metu laiku. Anot jo, į SGD orientuojamasi šiltuoju sezonu, kai jų kainos gerokai nukrenta. 

"Pasirinkome rudenį konkurse JAV "Koch" bendrovę, iš kurios pirksime SGD, orientuodamiesi į vasarą, kai jos yra pigiausios. "Gazprom" kaip pigiausia alternatyva yra šaltuoju metu, nes tuo metu SGD kainos pakyla", — BNS sakė Misiūnas. 

Anot jo, SGD kainos rinkoje kyla, nes auga jų vartojimas. Tačiau Misiūnas nemano, kad "Gazprom" ateityje vis daugiau dujų parduos Lietuvoje.

"Aš manau, kad sąsajos padaryti negalima, nes skiriasi SGD ir vamzdinių dujų dinamika. SGD rinka vadovaujasi paklausa-pasiūla ir jeigu šaltuoju laikotarpiu išauga vartojimas, pakyla ir kainos. Vamzdinės dujos pririštos prie naftos kainos ir čia neįžvelgiame sezoniškumo, čia būna ilgalaikės tendencijos", — sakė jis. 

Visgi Misiūnas pripažino, kad SGD terminalas buvo stiprus svertas derybose dėl kainos, bet su "Gazprom" tartis nebuvo lengva. 

"Ir užtruko ilgai, ir nelengvos buvo. Turėjome diskusijų dėl atskirų sutarties nuostatų. Europos Komisijos antimonopolinis tyrimas, Konkurencijos tarybos išvada — tai irgi prisidėjo prie bendro konteksto", — BNS teigė Misiūnas. 

Pernai "Lietuvos energijos" grupė dujas iš "Gazprom Export" pirko aukcione, be to, turėjo dujų likutį pagal ankstesnę 10 metų sutartį. Tačiau, pasak Misiūno, negalima teigti, kad grįžtama prie ankstesnio sutarčių modelio, nes jos nebesudaromos ilgam laikui. 

"Haupas": "Gazprom" dujos pigesnės nei "Statoil"  

Druskininkams dujas tiekiančios ir jomis prekiaujančios įmonės "Haupas" direktoriaus pavaduotojas Donatas Motiejūnas BNS teigė, kad "Gazprom" dujos yra pigesnės nei SGD, todėl, jeigu Lietuvoje nebūtų skatinama naudotis terminalu, greičiausiai visą rinką užimtų Rusijos įmonė. 

"Importuojami SGD kiekiai į Lietuvą priklauso tiesiogiai nuo valstybės politikos, kiek palaikoma SGD, tiek importuojama, nes natūraliai rinkos sąlygomis turbūt visai nebūtų SGD importuojamos", — BNS aiškino Motiejūnas. 

Jis teigė negalintis atskleisti sutarties su "Gazprom" trukmės ir perkamo dujų kiekio: "Panašu, kad "Gazprom Export" pasibandė parduoti tam tikrus fiksuotus kiekius ir šiai dienai grįžtama prie tų sutarčių, kurios buvo anksčiau". 

Šiemet — trys dujų tiekėjai 

Dujų suvartojimas Lietuvoje kasmet mažėja: šiemet šalis suvartos apie 22 milijonų MWh, pernai — apie 24 milijonų MWh, o 2015 metais — apie 27,6 milijonų MWh.

Pernai didžiąją dalį dujų — 60%, arba 14,3 milijonų MWh — Lietuvai patiekė "Statoil": "Litgas" pirko 3,6 milijonų MWh, "Lietuvos dujų tiekimas" — apie 3,2 milijonų MWh, "Achema" — 7,5 milijonų MWh.

2015 metais, kai pradėjo veikti SGD terminalas, "Statoil" dujos sudarė 16,5% rinkos, arba 4,5 milijonų MWh. Didžiausias dujų tiekėjas dar išliko "Gazprom", kurio dalis 2016-aisiais smuko nuo 84% iki trečdalio.

Su "Gazprom" 2016 metais nė viena Lietuvos įmonė nebuvo pasirašiusi sutarties, nepaisant to, kad 2015 metų pabaigoje baigėsi ilgalaikės sutartys su koncernu. Tačiau nedaug dujų įmonės pirko kovą "Gazprom" surengtame aukcione, kuriame jis pasiūlė apie 5,1 milijonų MWh dujų, bet jų įsigyta mažiau — tikslus kiekis nebuvo skelbiamas. Be to, "Lietuvos dujų tiekimas" pernai iš "Gazprom" įsigijo apie 2,2 milijonų MWh dujų likutį pagal 2015 metais pasibaigusią sutartį.

Šiemet "Litgas" ir "Achema" iš "Statoil" įsigis 8 milijonų MWh SGD. Dar 2 milijonai MWh SGD "Lietuvos dujų tiekimas" įsigis iš JAV bendrovės "Koch Supply & Trading". Iš "Gazprom" visos Lietuvos bendrovės įsigis apie 12 milijonų MWh dujų.

Pernai gegužę skelbta, kad "Statoil" dujų kaina buvo 16-20 eurų, o rusiškų dujų — 17-18 eurų už MWh. Spalį "Litgas" prognozavo, kad 2017 metais vidutinė "Statoil" dujų kaina sieks 22,74 euro už MWh, nors dar metų viduryje ši prognozė buvo apie 20 eurų.

219
Tegai:
dujos, SGD terminalas, Statoil, Haupas, Achema, Lietuvos energija, Gazprom, Lietuva
Dar šia tema
Artėja šildymo sezonas: į Klaipėdą atplaukia naujas SGD krovinys
Energetikos ministras: JAV didina Baltijos regiono energetinį saugumą
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Lietuvos prezidentas paragino tobulinti mokesčių sistemą

(atnaujinta 18:14 2020.11.30)
Šalies vadovas pažymėjo, kad naujo Seimo pradžioje ypač svarbu susitarti dėl kitokios, aukštesnius standartus atitinkančios mokestinės kultūros

VILNIUS, lapkričio 30 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda paragino politikus bei ekspertus bendromis jėgomis prisidėti prie subalansuotos mokesčių sistemos kūrimo, užtikrinančios gyventojų ir valstybės pajamas bei ekonominį progresą. 

Pirmadienį Lietuvos prezidentas kartu su Seimo frakcijų, Profesinių sąjungų konfederacijos, Investuotojų forumo atstovais ir ekonomistais nuotolinėje diskusijoje kalbėjosi mokesčių sistemos efektyvumo klausimais. 

Президент Литвы Гитанас Науседа и представители фракций Сейма, Конфедерации профсоюзов, Форума инвесторов и экономисты обсудили налоговую систему
Posėdis su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda

Diskusijos metu prezidentas pasiūlė kelis mokesčių sistemos tobulinimo žingsnius, kurie "užtikrintų mokesčių sistemos tvarumą ir socioekonominės politikos efektyvumą".

Šalies vadovo nuomone, atspirties taškas siekiant tobulesnės mokesčių sistemos yra politinės kultūros ir pasitikėjimo mokesčių sistema stiprinimas. Pasak šalies vadovo, tai gali padidinti piliečių savimonę ir motyvaciją atsakingai dalyvauti mokesčių sistemoje bei pilietiškai kovoti su nesąžininga veikla valstybės atžvilgiu. 

"Šiandien, naujo Seimo pradžioje, ypač svarbu susitarti dėl kitokios, aukštesnius standartus atitinkančios mokestinės kultūros. Tai būtina aiškiai komunikuoti visuomenei, kad gyventojai ir verslas pasitikėtų mokestine sistema, suprastų jos prasmę ir, žinoma, teikiamą naudą", – teigė prezidentas.

Šalies vadovas pasiūlė persvarstyti mokestinių pokyčių įsigaliojimo terminus. Pasak prezidento, įprastu laikotarpiu nauji mokesčiai neturėtų įsigalioti skubiau nei per 6 mėnesius, potencialius mokesčių pokyčius būtina plačiai išdiskutuoti su ekspertais ir suinteresuotomis visuomenės grupėmis.

Президент Литвы Гитанас Науседа и представители фракций Сейма, Конфедерации профсоюзов, Форума инвесторов и экономисты обсудили налоговую систему
Posėdis su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda

Prezidentas akcentavo, kad jau dabar, esamą ekonominį lygį pasiekusioje Lietuvoje, atlyginimai galėtų būti didesni. Tai galima paskatinti pradėjus taikyti pažangų Pelno mokesčio paskatų dalijimuisi pelnu su darbuotojais modelį. 

"Atsisakant siauroms asmenų grupėms naudingų mokestinių lengvatų, galėtų būti pristatytos tam tikros pelno mokesčio paskatos, orientuotos į visų darbuotojų atlyginimų augimą", – pridūrė prezidentas.

Diskusijoje pabrėžta, kad per ateinančius metus svarbu galutinai apsispręsti, kokia mokestinė sistema priimtiniausia Lietuvai šiuo metu ir kokie jos efektyvinimo žingsniai bus žengti per šią Seimo kadenciją. Diskusijos dalyviai sutarė, kad siekiant šio tikslo prasminga steigti mokesčių ekspertų grupę, įtraukiant ir socialinius partnerius.

Tegai:
mokesčiai, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Nausėda pareiškė, kad ne visi kandidatai į ministrus bus patvirtinti
Galių patikrinimas. Ar valdantieji verčia Nausėdą "grąžinti skolas"?
Būsimas aplinkos ministras turės išsaugoti Žuvinto turtus, pareiškė Nausėda
Nord Stream-2

Senatorius pasakojo, kam naudingos sankcijos prieš "Nord Stream-2"

(atnaujinta 14:16 2020.11.30)
Anksčiau "Wall Street Journal" pranešė, kad Ukrainos lobistai dalyvavo kuriant sankcijas dujotiekiui "Nord Stream-2"

VILNIUS, lapkričio 30 — Sputnik.Sankcijomis "Nord Stream-2" dujotiekio atžvilgiu, Kijevas bando išsaugoti Rusijos dujų tranzitą per savo teritoriją ir apginti savo interesus, sakė Federacijos tarybos Tarptautinių reikalų komiteto narys, senatorius iš Krymo Sergejus Cekovas, praneša RIA Novosti.

"Ukrainai šios sankcijos yra naudingos, net jei tai prieštarauja nacionaliniams Europos šalių interesams. Kijevo valdžia mano, kad tokiu būdu jie išsaugos Rusijos dujų tranzitą per savo teritoriją. Jie jau paragavo išspręsti daugelį savo ekonominių klausimų, bandydami šantažuoti Rusiją dujų tranzitu", — pridūrė jis.

Pasak jo, dalyvaujant sankcijose prieš "Nord Stream-2" yra ne Ukrainos valstybiniai interesai, o visų pirma atskiri oligarchiniai klanai, kurie uždirba padorius pinigus už dujų tranzitą per Ukrainos teritoriją.

Anksčiau "Wall Street Journal" pranešė, kad Ukrainos lobistai dalyvavo kuriant sankcijas dujotiekiui "Nord Stream-2".

Kalbame apie Ukrainos "Naftogaz" valdybos pirmininko patarėją Vadimą Glamazdiną ir Energetikos tyrimų centro direktorių Aleksandrą Charčenką. Ukrainiečiai ketverius metus dirbo užkulisiuose Vašingtone, bandydami trukdyti "Nord Stream-2" statyboms, rašo laikraštis.

Projektas "Nord Stream-2" numato dviejų dujų linijų, kurių bendras pajėgumas — 55 mlrd. kubinių metrų per metus, iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines arba išskirtines ekonomines zonas. Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG". "Gazprom" skirs pusę lėšų, o likusią dalį investuos Europos partneriai: "Uniper", "Wintershall", "OMV", "Shell" ir "Engie".

Vokietija remia statybą, pabrėždama, kad projektas yra komercinis. Pasak ekonomikos ministro Peterio Altmejerio, "Nord Stream-2" prisidės prie dujų tiekimo į Europą stabilizavimo.
Projektą taip pat palaiko Austrija, kuri suinteresuota patikimu gamtinių dujų tiekimu. Viena pabrėžė, kad JAV ketinimai taikyti sankcijas projekte dalyvaujančioms įmonėms "kelia klausimų tarptautinės teisės požiūriu".

Pasak Austrijos koncerno "OMV" vadovo Rainerio Zelės, Maskva jau seniai įsitvirtino kaip patikima energijos išteklių tiekėja.

Projektą taip pat remia Norvegija, kurios vyriausybei priklauso 30 proc. bendrovės "Kvaerner", vieno iš dujotiekio rangovų, akcijų.

Prieš dujotiekio tiesimą yra JAV, Ukraina, Lenkija ir kai kurias kitos valstybės. Pasak kritikų, "Nord Stream-2" yra politinis projektas. Tuo tarpu Rusijos valdžios institucijos ne kartą pareiškė, kad projektas yra komercinis, o jo tikslas — padidinti Europos energetinį saugumą.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
sankcijos, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
WSJ: Ukrainos lobynas yra susijęs su sankcijomis prieš "Nord Stream-2"
Mokslininkė patarė JAV susitaikyti su "Nord Stream-2" nutiesimu
Gruodžio 1-oji

Kokia šiandien diena: gruodžio 1 dienos šventės

(atnaujinta 14:40 2020.11.30)
Nuo gruodžio 1 dienos iki metų galo lieka 30 dienos, dienos ilgis — 7 val. 43 min., šią dieną minima Tarptautinė kovos su AIDS diena

Gruodžio 1 yra 335-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 336-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 30 dienos.

2020 metų gruodžio 1 dieną saulė teka 08:16, leidžiasi 15:59, dienos ilgis — 07 val. 43 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Melita, Aleksandras, Algmina, Baltenė, Baltenis, Balys, Butigeidas, Eligas, Eligijus, Nata, Natalė, Natalija, Natalis, Natas, Natė.

Šią dieną minima Tarptautinė kovos su AIDS diena.

Pasaulinė AIDS diena minima nuo 1988 metų. Šiais metais įvyko visų pasaulio šalių Sveikatos ministrų susitikimas, kurio metu nuspręsta keistis su šia liga susijusia informacija tarp medikų ir minėti gruodžio 1-ąją kaip kovos su AIDS dieną.

Nuo 1981-ųjų, kada buvo užregistruotas pirmasis šios ligos atvejis, vis dar nėra vaistų, galinčių ją išgydyti, nors mokslininkai jau sukūrė keletą preparatų, stiprinančių imuninę sistemą, kurie padeda kovoti su ŽIV (žmogaus imuniteto virusu) ir taip prailginti gyvenimą. Sergančių AIDS ir nešiojančių ŽIV Lietuvoje irgi daugėja, todėl reikia susirūpinti brangiausiu žmogaus turtu — gyvybe.

Taigi nuo to laiko, kai buvo užfiksuoti pirmieji susirgimai, jau mirė beveik 40 milijonų vyrų, moterų ir net vaikų. Šiuo metu Lietuvoje išaiškinti 832 ŽIV užsikrėtę žmonės. Esama įvairių teorijų, iš kur atsirado šis virusas, tačiau labiausiai pagrįsta yra ta, kad Afrikoje, žmonės, gerdami beždžionių kraują, užsikrėtė beždžioniška liga, kuri mutavo ir tokiu būdu atsirado ŽIV. Šiuo metu ŽIV yra dviejų tipų: ŽIV-1, paplitęs Afrikoje, ir ŽIV-2 – Europoje. Vienas nuo kito truputį skiriasi tuo, kad ŽIV-2 klinikiniai požymiai nėra tokie baisūs kaip afrikietiško ŽIV. Virusas, pažeisdamas imuninę sistemą, per kelerius metus sukelia AIDS, o žmonės miršta nuo peršalimo, plaučių uždegimo, išsekimo, gripo ir kitų ligų, nes organizmas tampa joms neatsparus.

Ši diena Lietuvos istorijoje

1734 metais Švedijos karaliaus Karolio XII kariuomenė isiveržė į Žemaitiją.

1882 metais gimė istorikas, filosofas, Kauno ir Vilniaus universitetų profesorius Levas Karsavinas. Mirė 1952 metais.

1901 metais gimė vertėjas Povilas Gaučys. Mirė 1991 metais.

1912 metais gimė literatūros tyrinėtojas Kostas Doveika. Mirė 1999 metais.

1918 metais Kaune į vyskupus įšventintas Jurgis Matulaitis.

1989 metais buvo įkurta Lietuvos krūtinės ir širdies chirurgų draugija.

1992 metais prie Vilniaus prekybos ir pramonės rūmų atidaryta Tarptautinės komercijos mokykla.

1937 metais gimė dailininkas Romanas Kazlauskas.

1941 metais gimė dailininkas Raimundas Juozas Trušys.

1958 metais Kaune mirė dramaturgė, prozininkė, poetė, literatūros kritikė, ir meno veikėja Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė. Gimė 1886 m. Joniškyje.

Ši diena pasaulio istorijoje

1640 metais Portugalija atgavo nepriklausomybę nuo Ispanijos, João IV tapo Portugalijos karaliumi.

1761 metais gimė vaškinių figūrų Londone muziejaus įkūrėja, prancūzų skulptorė Marie Tussaud (mirė 1850 metais).

1822 metais Vienoje įvyko muzikinis vienuolikmečio Ferenco Listo debiutas.

1825 metais netikėtai mirė Rusijos imperatorius Aleksandras I-asis.

1835 metais buvo išleista pirmoji Hanso Kristiano Anderseno pasakų knyga.

1891 metais fizinio lavinimo mokytojas Džeimsas Neismitas sugalvojo savo auklėtiniams žaidimą patalpoje: skirtinguose salės galuose prikalė po pintinę, davė jiems futbolo kamuolį ir paaiškino, kad jį reikia įmesti į pintinę. Taip gimė krepšinis.

1906 metais Paryžiuje atidarytas pirmasis pasaulyje kino teatras "Omnia Pathe".

1952 metais JAV sėkmingai atlikta pirmoji lyties pakeitimo operacija.

1953 metais buvo išleistas pirmasis žurnalo "Playboy" numeris. Jame buvo apsinuoginusios Merlin Monro nuotraukos.

1955 metais juodaodė Rosa Parks atsisakė užleisti savo vietą autobuse baltaodžiui. Ji buvo suimta, o Amerikoje prasidėjo pilietiniai judėjimai, kuriems vadovavo Martinas Liuteris Kingas Jaunesnysis.

1999 metais mokslininkai pareiškė, kad jiems pirmą kartą iš esmės pavyko apčiuopti pilną žmogiškąją chromosomą, kuri atsakinga už genetiką žmogaus gyvenime.

Tegai:
Pasaulinė AIDS diena, Lietuva, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai