Dujinė viriklė. Archyvinė nuotrauka

Ar šiais metais lietuviai daugiau mokės dujas?

724
Kuomet Rusijos koncernas "Gazprom" 2014 metais pritaikė dujų kainos nuolaidą Lietuvai, atsirado permoka, kuria šiemet valdžia turėtų išmokėti vartotojams, o tai gali sukelti kainų didėjimą 7-13%.

VILNNIUS, saus 7 — Sputnik. Šiemet baigiantis dujų kainos permokai vartotojams, kuri atsirado 2014 metais Rusijos dujų koncernui "Gazprom" pritaikius dujų kainos nuolaidą Lietuvai, nuo liepos dujų kaina buitiniams vartotojams galėtų didėti 7-13%.

Gazprom. Archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Максим Блинов

Tačiau galutinį pokytį nulems tarptautinė situacija naftos ir dujų rinkoje. Ekonomistų teigimu, vien tik dujų brangimas žmonių išlaidų neturėtų labai paveikti, tačiau kartu brangstant degalams bei kitiems produktams, nepasitenkinimas visuomenėje turėtų augti.

Kainų komisija, nustatydama dujų kainas pirmajam šių metų pusmečiui, numatė, kad iki liepos gyventojams turėtų būti grąžinta 4,2milijonų eurų permokos. Kiek konkrečiai ji sumažina tarifą, komisija neatskleidžia, tačiau nurodo, kad priklausomai nuo vartotojų grupės, nuolaida sudaro 7-13% bendro tarifo.

"Priklausomai nuo gamtinių dujų suvartojimo (I,II ir III pogrupiai), kainoje su PVM sukauptos gamtinių dujų nuolaidos dalis sudaro nuo 7 iki 13% ", — BNS nurodė Kainų komisija.

Pavyzdžiui, I grupės vartotojams, kurie dujas naudoja maistui gaminti, tarifas galėtų išaugti nuo 61 iki 65-69 centų už kubą, o visi kiti veiksniai išliktų stabilūs. Tačiau šiemet prognozuojamas naftos kainų augimas, o tai gali padidinti ir "Gazprom" dujų kainas.

Galutinį tarifą nulems pasaulinės kainos

"Lietuvos dujų tiekimo" vadovo Manto Mikalajūno teigimu, įmonė ieško būdų, kaip mažinti sąnaudas ir kartu — kainas gyventojams, tačiau jis atkreipia dėmesį, kad didelę dalį kainos, be dujų, sudaro infrastruktūros išlaikymo kaštai, kurie šių metų antrąjį pusmetį nesikeis.

"Sąnaudos iš esmės sudaro nedidelę dalį kainodaroje, pagrindiniai elementai pačių dujų kaip produkto kaina, infrastruktūros — tai yra perdavimo, skirstymo ir terminalo dedamoji. Infrastruktūros kaina nustatoma metams, antrąjį pusmetį nenumatoma kokių nors pokyčių, tai lieka vienintelis veiksnys — įsigyjamų dujų kaina", — sakė Mikalajūnas.

Todėl, anot jo, pasaulinės dujų kainos daugiausiai koreguos ir antrojo šių metų pusmečio kainas. Jeigu jos sumažėtų, būtų galima tikėtis, kad kainos vartotojams išliks stabilios, o jeigu augs — tai pajus ir gyventojai.

Gazprom logotipas. Archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Максим Блинов

"Bet kuriuo atveju kaina, kuri mokama vartotojo, siejasi su kaina, kuri yra tarptautinėse rinkose. Negali būti, kad kainai kylant, vartotojui išlieka ta pati kaina, arba net mažėja. Tai bet kuriuo atveju mes žiūrime, kaip išlaikyti maksimaliai tą stabilumą. Ir kol kas prognozės kainos rodo kilimo tendenciją, bet tai gali dar pasikeisti ir kaina gali stabilizuotis, nes šaltuoju periodu prognozė daro įtaką visų metų prognozei", — sakė Mikalajūnas.

"Jeigu ta kaina mažėtų, net ir per pirmąjį pusmetį neatitikimas tarp prognozuotos ir faktinės kainos galėtų būti papildomas veiksnys gyventojų kainai ateities laikotarpiui, kas padėtų išlaikyti stabilumą", — pridūrė jis.

Tačiau, jo nuomone, realu būtų, jei dujos antrąjį 2017-ųjų pusmetį kainuos tiek, kiek ir 2016-ųjų pirmąjį pusmetį — 66 centus.   

"Mes turbūt neturėtume kalbėti apie didelius pakilimus. Mes jau dvejus metus turėjome pakankamai žemą, priimtiną kainą. Nuo 2016-ųjų antro pusmečio iki 2017-ųjų pirmo pusmečio pabaigos ji dar labiau sumažėjusi. Tai iš šiandienos perspektyvos žiūrint, galbūt galėtume grįžti į 2016-ųjų pirmojo pusmečio kainą. Tai europiniu mastu žiūrint yra pakankamai žemas kainų lygis ir priimtinas vartotojams", — aiškino Mikalajūnas.

Energetikos ministerija: kainų svyravimai yra neišvengiami

Energetikos ministerija teigia, kad dujų kainas vartotojams siekiama mažinti, didinant dujų vartotojų skaičių ir kuriant bendrą Baltijos šalių dujų rinką, kuri galėtų sumažinti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo išlaikymą. Tačiau ministerija pabrėžia, kad kainų svyravimai yra neišvengiami.

"Lietuvoje, kaip ir visose atvirose ir konkurencingose dujų rinkose, dujų kainą diktuoja rinkos dėsniai ir globalių veiksnių lemiami dujų kainų svyravimai yra neišvengiami. Ministerija toliau vykdo ilgalaikes dujų tarifo mažinimo priemones, susijusias su dujų infrastruktūros išlaikymo kaštų mažinimu", — nurodė ministerija.

Anot jos, šiuo metu matoma tendencija, kad dujų kainos pasaulinėse rinkose kyla, tačiau antrajam pusmečiui prognozės gali pasikeisti, tad kainų pokyčių ji kol kas neprognozuoja.

"Šiuo metu tarptautinėse rinkose matomas dujų kainų kilimas, tačiau nustatant antrojo pusmečio kainas, bus vadovaujamasi dujų kainų prognozėmis antrajam pusmečiui, o šios dar gali gerokai pasikeisti", — teigia ministerija.

Karbauskis: apie būsimą dujų kainą kol kas negalvojama

Valdančiosios partijos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis teigia, kad kol kas nėra svarstoma dėl dujų kainų antrąjį šių metų pusmetį. Anot jo, Vyriausybės kompetencija yra spręsti, ar įmanoma amortizuoti dujų kainas.

"Kalbama dabar apie tai tikrai nėra, bet tikiuosi, kad Vyriausybėje tas klausimas bus nagrinėjamas ir tikiuosi, kad iki mūsų ateis informacija dėl to ir bus galima vertinti. Kol kas mes per mažai turime informacijos. Iš principo Vyriausybės tai yra funkcijos ir į ją atitinkamai reaguosime", — BNS sakė Karbauskis.

Analitikas: dujų kainos augimas nebus labai skausmingas, tačiau kels nepasitenkinimą

SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas teigia, kad dujų kainų augimas nebus labai skausmingas, tačiau sukels žmonių nepasitenkinimą, nes šiemet turėtų augti ir degalų, šildymo nei prekių kainos.

"Dažniausiai kainų augimas susideda į krūvą, ypač kas liečia energetiką. Dvejus-trejus metus turėjome situaciją, kai pigo viskas, kas siejasi su nafta ir energetika, o dabar vėl gaunasi taip, kad viskas susidės į krūvą ir turėsime infliacijos šuoliuką", — sakė Povilauskas.

Anot jo, vasarą dujų kainos skaudžiai nepaliečia, o pasijaus vėlyvą rudenį, kai dujas gyventojai naudos šildymui arba daugiau maisto gamins namuose.

Povilauskas teigia, kad vien tik dujų kainų augimas nelems didelių papildomų išlaidų. Tačiau tai vis vien sukels nepasitenkinimą visuomenėje.

"Tai nėra kažkoks esminis dalykas, bet kadangi tai susimaišo ir su PVM lengvatos panaikinimu šildymui, gali susimesti tas brangimas kelių dalykų ir gausis visuomenėje neigiamų emocijų antplūdis, kryps į valdžią, kodėl ji nesureguliuoja to", — aiškino analitikas.

Povilauskas prognazuoja, kad spalį-lapkritį visuomenė pasireikš irzlumu.

"Tačiau nafta ir dujos yra cikliniai verslai, kažkada turi prasidėti ir brangimas", — sako analitikas.

Bei Povilauskui kyla abejonių, kad politikai galėtų sustabdyti dujų kainos augimą, nes tokiu atveju dirbtinai sumažinus kainas, už jas vis vien teks sumokėti 2018-aisiais.

Verslui "Gazprom" permoka gali baigtis anksčiau nei liepą

Dujų prekybos bendrovė "Lietuvos dujų tiekimas" (LDT) jau grąžino didžiąją dalį dujų permokos verslo vartotojams. Šių metų pradžioje iš 81,4 milijonų eurų permokos verslo klientams liko negrąžinta 15 milijonų eurų, BNS nurodė įmonės atstovas Paulius Jakutavičius.

LDT valdančios "Lietuvos energijos" vadovas Dalius Misiūnas BNS teigė negalintis tiksliai atsakyti, kada baigsis ši permoka. Pasak jo, tai priklausys nuo oro temperatūros.

"Verslo klientams taikome sąlygą, kad bus taikoma permoka tol, kol ji bus. <…>Tai labai priklausys nuo to, kiek bus šalta", — BNS sakė Misiūnas.

Dujų prekybos bendrovės "Haupas" direktoriaus pavaduotojas Donatas Motiejūnas BNS teigė, kad dujų rinka laukia, kada baigsis LDT taikoma dujų nuolaida verslo klientams, nes kiti tiekėjai dėl to negali konkuruoti.

Tačiau pasibaigusi dujų permoka verslui neturėtų padidinti šildymo kainų. Pernai Kainų komisija patvirtino vidutinę prognozuojamą 2017-ųjų dujų kainą, kurią moka energijos gamintojai SGD pardavinėjančiai "Litgas". Šiems metams nustatyta 7,8% didesnė vidutinė kaina nei pernai — 16,45 euro (be PVM) už megavatvalandę. Į šią kainą komisija jau įskaičiavo dujų permokos pabaigą, tad ji metų viduryje neturėtų keistis, nebent tarptautinėse rinkose kainos išaugtų labiau nei prognozuota.

Dujų kainos buitiniams vartotojams 2014-ųjų liepą mažėjo 14-23%.

2014 metų gegužę "Gazprom" Lietuvai pritaikius apie 20% kainos nuolaidą už 2013-2015 metus, dujų kainos gyventojams 2014-ųjų antrąjį pusmetį buvo sumažintos 14-23% — pavyzdžiui, maisto ruošai naudojantiems dujas jų kaina sumažėjo iki 66 centų už kubą.

Tuo metu planuota dujų permoką gyventojams grąžinti per dvejus metus — iki 2016 metų liepos, tačiau pasaulyje kritus dujų kainoms, tarifai dar labiau mažėjo, todėl permoką nuspręsta grąžinti iki 2017-ųjų liepos, taip išlaikant stabilias kainas vartotojams.

Nuolaida už dujas "Gazprom" tuometinėms "Lietuvos dujoms" (dabar — LDT) suteikė 2014-ųjų gegužės pradžioje, kai jau buvo aišku, jog 2014-ųjų pabaigoje į Klaipėdą atplauks SGD laivas, o Lietuva dujas pirkti galės ne vien iš ilgametės monopolininkės.

Tuomet Vyriausybė nutarė, kad pinigai vartotojams turi būti grąžinti per sumažintą tarifą iki 2016-ųjų pabaigos, o jei nebus spėta to padaryti — perkelti permoką į 2017 metus.

724
Tegai:
kainos, dujos, ekonomika, verslas, Litgas, Haupas, Lietuvos energija, Gazprom, Lietuva
Dar šia tema
Lenkija sustabdė dujų tiekimą į Ukrainą dėl avarijos
Lenkija pasiūlė Lietuvai pakeisti dujotiekio trasos projektą
Lietuvoje branduolinė elektrinė nėra būtina
Vilniaus kogeneracinė jėgainė apšildys vilniečius jau 2018 metais
Klaipėdos SGD terminalas

"Achema" mėgino paaiškinti, kodėl SGD vartotojai patiria didžiulius nuostolius

(atnaujinta 22:35 2020.12.03)
"Achemos" koncernas pažymėjo, kad "Ignitis" užsakomi ir nuolat kiekvienais metais perkami 4 laivai yra papildoma našta kiekvienam Lietuvos gamtinių dujų vartotojui ir verslui

VILNIUS, gruodžio 3 — Sputnik. Lietuvos koncerno "Achema" generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas pakomentavo situaciją apie įmonės atsakomybę už didžiulius nuostolius, kuriuos patiria Lietuvos gamtinių dujų vartotojai.

Jis priminė, kad Klaipėdos SGD terminalo išlaikymas gamtinių dujų vartotojams Lietuvoje kainuoja 70–80 milijonų eurų per metus. Šioje sumoje paties SGD laivo ir su juo susijusios infrastruktūros išlaikymas ir priežiūra kainuoja apie 45 mln. eurų, o kita suma 25–35 mln. eurų per metus tenka AB "Ignitis" priklausančioms bendrovėms.

"Šiais metais 25 – 35 mln. eurų iš visų Lietuvos naudotojų surinktais pinigais „Ignitis“ kompensuoja patiriamus nuostolius dėl finansiškai nenaudingos ir komerciškai nesėkmingai sudarytos sutarties su Norvegų dujų tiekėja „Equinor“, kurios sąlygos nėra atskleidžiamos", — sakė Miliauskas.

Pasak jo, Lietuvos koncernas "Achema" ne kartą viešai iškėlė šį klausimą.

"Mums yra nesuprantama, kaip valstybės valdoma įmonė "Ignitis", pirkdama tokias pat suskystintas gamtines dujas kaip ir AB "Achema", iš tos pačios norvegų bendrovės "Equinor", sumoka žymiai daugiau. Mūsų skaičiavimais, kiekvienais metais "Ignitis" permoka "Equinor" apie 25 – 35 mln. eurų, nors kaip minėta, dujos vežamos iš to paties šaltinio, su tokiais pačiais laivais ir tuo pačiu laikotarpiu", — pridūrė jis.

"Achemos" generalinis direktorius teigė, kad visi Lietuvos vartotojai, įskaitant ir koncerną, mokantį didžiausią terminalo dalį, kenčia nuo to, kad "Ignitis" permoka už SGD. Vyriausybei priėmus Energetikos ministerijos pasiūlymą, tikimasi, kad SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo paslaugos kaštai, kuriuos dengia visi Lietuvos vartotojai sumažėtų apie 50 procentų.

"Ignitis" nurodo, esą šie nuostolingai perkami iš "Equinor" 4 laivai yra perkami, kad būtų užtikrintas SGD terminalo veikimas. Teigiama, kad per metus turi būti perkraunami bent 4 laivai, jog SDG terminalas galėtų pastoviai funkcionuoti. Tačiau metų statistika kalba visiškai priešingai — pastaruosius penkis metus SGD terminale buvo perkraunami ne mažiau kaip dešimt laivų per metus, o šiemet net 20, kaip ir praeitais 2019 metais", — sakė Miliauskas.

Tikimasi, kad tik kitais metais SGD terminale "Achema" aptarnaus 14 laivų.

Pasak bendrovės generalinio direktoriaus, "Ignitis" užsakomi ir nuolat kiekvienais metais perkami 4 laivai neturi jokio pagrindimo, nes jie neatlieka nei saugumo užtikrinimo funkcijos, neturi ekonominės logikos, yra papildoma našta kiekvienam gamtines dujas vartojančiam Lietuvos gyventojui ir verslui.

"Norėtume tikėtis, jog valstybės institucijų ir "Ignitis" sprendimai šiuo klausimu bus logiškai pasverti, atitiks rinkos veikimo principus, atsiradusios problemos bus sprendžiamos, o niekam nereikalingi valstybės įmonių nuostoliai — nebus perkeliami visiems Lietuvos gamtinių dujų vartotojams", — apibendrino jis.

Lietuva savo SGD terminalą pastatė 2014 metais. Valdžia savo sprendimą pateisino noru atsikratyti Rusijos "Gazprom" dujų monopolio. Tačiau terminalas Lietuvai atsieina per brangiai: "Klaipėdos nafta" už nuomą Norvegijai kasmet moka 60 milijonų eurų.

Rusijos degalų tiekimai tapo reguliarūs nuo praėjusio pavasario. Kalbant apie Amerikos SGD, kurio pirkimą dažnai mini Lietuvos valdžia, egzistuojant Klaipėdos terminalui, buvo tik keletas siuntų.

Spalį Lietuvos energetikos ministerija turėjo parengti įstatymo projektą, kurio tikslas — sumažinti suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimo į Klaipėdos terminalą kainą. Energetikos ministerijos vadovas Žygimantas Vaičiūnas pažymėjo, kad šiuo metu susiklosto situacija, kai nenutrūkstamam SGD terminalo darbui ir būtiniems technologiniams procesams užtikrinti reikia tiek pat ar net daugiau lėšų nei kasmetinei Klaipėdos SGD terminalo infrastruktūros priežiūrai.

Interviu Sputnik Lietuva Igoris Juškovas, Nacionalinio energetinio saugumo fondo analitikas, pažymėjo, kad iš JAV į Lietuvą atkeliavo nedaug SGD. Pasak eksperto, Rusijos tiekimai yra pelningesni dėl neatidėliotinų kainų ir trumpo transportavimo kelio. Jis taip pat pažymėjo, kad Lietuvos SGD terminalas visada buvo politinis projektas.

Tegai:
SGD, Achema, Lietuva
VIlniaus oro uostas, archyvinė nuotrauka

Nuledinimo projektui Vilniaus oro uoste skirta apie 3,5 mln. eurų ES fondo lėšų

(atnaujinta 12:35 2020.12.03)
Įgyvendinus projektą, sostinės oro uoste bus pasirūpinta mažesne aplinkos tarša bei saugesniu orlaivių manevravimu, bendra nuledinimo projekto vertė siekia 8,5 mln. eurų

VILNIUS, gruodžio 3 — Sputnik. Skirtas finansavimas orlaivių nuledinimo projektui Vilniaus oro uoste, praneša Susisiekimo ministerija.

Kitais metais Vilniaus oro uoste planuojama sumontuoti naujus dirvožemio ir gruntinių vandenų taršos prevencijai skirtus valymo įrenginius, pagerinti ledo tirpdymo medžiagų tvarkymą bei įrengti nuotekų surinkimo stebėjimo sistemas. Šiam projektui Susisiekimo ministerija skiria ES fondo lėšas.

Pranešama, kad įgyvendinus projektą sostinės oro uoste bus pasirūpinta ne tik mažesne aplinkos tarša, bet ir saugesniu orlaivių manevravimu: nuledinimo aikštelės bus arčiau pakilimo tako, todėl sutrumpės laikas nuo procedūros atlikimo pabaigos iki lėktuvo pakilimo, bus sunaudojama mažiau nuledinimo procese naudojamų medžiagų ir efektyviau užtikrinamos geresnės orlaivio aerodinaminės savybės. Taip pat lėktuvams rečiau kils poreikis pakartotinai atlikti nuledinimo procedūrą.

Nuledinimo procedūrų metu susidariusios nuotekos bus išvalomos prieš išleidžiant į miesto nuotekų surinkimo sistemas.

Bendra projekto vertė 8,56 mln. eurų, ES Sanglaudos fondo lėšos 3,49 mln. eurų.

Rugsėjo mėnesį Susisiekimo ministerija skyrė per 12 milijonų ES fondo lėšų Vilniaus oro uosto rekonstrukcijos darbams.

Šiomis lėšomis numatoma rekonstruoti "A" ir "B" riedėjimo takus, įrengiant naujus signalinius žiburius, patobulinti gruntinių vandenų ir nuotekų surinkimo sistemas. Be to, už skirtas lėšas bus išplėstas šiaurinis peronas, kuriame šalia kilimo tūpimo tako atsiras naujos 8 orlaivių stovėjimo aikštelės. Taip pat numatoma pailginti ir išplatinti orlaivių riedėjimo F taką, pratęsiant jį kartu įrengti paviršinių nuotekų tinklus, drenažą, LED žiburių sistemas. Numatoma įrengti dar vieną, naują orlaivių riedėjimo Z taką.

Tegai:
ES finansavimas, Vilniaus oro uostas
Dar šia tema
Ispanijos oro uoste užsidegė "British Airways" keleivinis lėktuvas — video
Nufilmuotas Tu-22M3 skrydis nepalankiomis oro sąlygomis
Viename iš Rusijos oro uostų rastas krepšys su padidėjusia fonine radiacija
Lietuvos oro uostai prisijungia prie tarptautinės COVID-19 saugumo chartijos
Data

Kokia šiandien diena: gruodžio 4-osios šventės

(atnaujinta 22:43 2020.12.03)
Nuo gruodžio 4 dienos iki metų galo lieka 27 dienos, dienos ilgis — 07 val. 36 min. Savo vardadienį šiandien švenčia Barbora, Lingailė, Osmundas, Vainotas

Gruodžio 4 yra 338-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 339-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 27 dienos.

2020 metų gruodžio 4 dieną saulė teka 08:20, leidžiasi 15:56, dienos ilgis — 07 val. 36min.

Šv. Barbora

Gruodžio 4-oji — Šv. Barboros varduvės.

Šv. Barbora laikoma globėja visų, kurie mirė ne sava mirtimi, t.y. per nelaimingą atsitikimą, ypač nuo gaisro. Taip pat tikima, kad jai meldžiantis apsisaugoma nuo žaibo, gaisrų.

Anot legendos, Barbora buvusi Mažosios Azijos turtuolio Dioskuro dukra. Tėvas labai saugojo dukrą ir net uždarė bokšte, kad jos nesuviliotų nuolatiniai gerbėjai. Barbora įtikėjo, apsikrikštijo ir buvo už šį poelgį tėvo pasmerkta. Romėnų valdžia ją kankino ir nukirsdino tėvo kardu. Tikima, kad po jos mirties tėvą nutrenkė žaibas.

Barbora vaizduojama su karūna ant galvos, su suknele ir ilgu apsiaustu. Dažniausiai ji kairėje rankoje laiko kalaviją, o dešinėje taurę arba palmės šakelę.

Savo vardadienį šiandien švenčia Barbora, Lingailė, Osmundas, Vainotas.

Ši diena istorijoje

1533 metais sulaukęs 3 metų amžiaus Ivanas IV, vėliau persivadinęs Ivanu Rūsčiuoju, tapo Rusijos caru.

1642 metais mirė kardinolas Rišeljė — faktinis Prancūzijos valdovas Liudviko XIII karaliavimo metais.

1679 metais sulaukęs garbingo 91-erių metų amžiaus mirė žymus anglų filosofas Tomas Hobsas.

1791 metais Londone pradėtas leisti seniausias pasaulyje sekmadieninis laikraštis "Observer".

1892 metais gimė Ispanijos diktatorius (1936–1975) generolas Fransiskas Frankas.

1918 metais Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Vudrovas Vilsonas atvyko į Paryžiaus taikos konferenciją, kur buvo aptartos Versalio Taikos sutarties pasirašymo sąlygos.

1980 metais lėktuvo katastrofoje netoli Lisabonos žuvo Portugalijos premjeras Fransiskas Sa Karneiras.

1991 metais Libane paleistas laisvėn ilgiausiai įkaitu laikytas amerikietis: žurnalistas Teris Andersonas nelaisvėje išbuvo 2 454 dienas.

1994 metais teroristas viename Stokholmo naktinių klubų nužudė tris ir sužeidė 21 lankytoją.

1998 metais Turkijos vyriausybės daliniai per susirėmimus pietrytinėje šalies dalyje nukovė 22 kurdų sukilėlius.

2010 metais populiariausios, 29 metus rodytos Vokietijos televizijos laidos "Wetten, dass...?" ("Norite lažintis ... ?") buvo nuspręsta neberodyti, kai vienas varžybų dalyvis, milijonams žiūrovų stebint tiesioginę transliaciją, buvo sunkiai sužeistas.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai