Lėktuvas. Archyvinė nuotrauka

Lietuvos oro uostai 2016-aisiais pasiekė rekordinį keleivių skaičių

123
(atnaujinta 09:41 2017.01.15)
Pernai Lietuvos oro uostuose keleivių skaičius išaugo iki rekordinio 4,8 milijonų.

VILNIUS, saus 13 — Sputnik. 2016-ieji Lietuvos oro uostams — rekordiniai: aptarnauta 4,8 milijonai keleivių, o skrydžių skaičius pasiekė 52 tūkstančius. Sparčiausią augimą pademonstravo Palangos oro uostas, kur keleivių skaičius išaugo net 60% ir pasiekė 233 tūkstančius, praneša Vilniaus oro uosto spaudos tarnyba.

Результаты аэропортов Литвы за 2016 год
Lietuvos oro uostų 2016 metų rezultatai

Spaudos konferencijoje 2016 metų rezultatus apžvelgęs Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Gediminas Almantas džiaugėsi, kad praėjusieji metai Lietuvos oro uostams — geriausi per visą veiklos istoriją. Palyginti su 2015 metais, pernai aptarnautų keleivių skaičius išaugo 13% ir pasiekė 4,8 milijonus. Skrydžių skaičius padidėjo 5% — 2016-aisiais iš viso aptarnauta 52 tūkstančiai skrydžių.

"Praėjusiais metais geriausius rezultatus pademonstravo Palangos oro uostas, kurio pasiekimus įvertino ir Tarptautinė oro uostų taryba keliskart Palangos oro uostą įvardinusi kaip sparčiausiai augantį oro uostą "mažylių" kategorijoje", — sakė Almantas.

Almantas pažymėjo, kad Kauno oro uostas pernai išlaikė stabilumą, o šiemet būtent jam bus skiriamas didžiausias dėmesys.

"Vasarą laukia vienas svarbiausių mūsų projektų — Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija, kurios metu skrydžiai iš sostinės bus nukreipti į Kauno oro uostą", — sakė Lietuvos oro uostų generalinis direktorius.

Pasak Lietuvos oro uostų vadovo, gerėjantiems rezultatams įtakos turėjo naujų skrydžių pritraukimas per Maršrutų plėtros fondą. Oro vežėjai, siekiantys pradėti naujus maršrutus ar padidinti jau vykdomų maršrutų dažnius, buvo kviečiami teikti paraiškas Nereikšmingai pagalbai gauti. Iš viso paramai skirta 800 tūkstančių eurų suma, kuri atiteko šioms oro linijų bendrovėms: "Belavia", "Adria Airways", "Ukraine International Airlines", "Ryanair", "Turkish Airlines".

Новый рейс Белавиа Минск-Паланга-Минск
© Sputnik / Констанция Ждановская
Naujo "Belavijos" reiso "Minskas-Palanga-Minskas" pirmas skrydis

Maršrutų plėtros fondo veikla bus tęsiama ir šiemet, naują kvietimą teikti paraiškas paramai gauti Lietuvos oro uostai planuoja paskelbti dar šį mėnesį.

Išsiskyrė Palangos oro uostas

Vilniaus oro uostas per 2016 metus viršijo lūkesčius ir iš viso aptarnavo 3,8 milijono keleivių, tai — 14% daugiau negu 2015 metais.

Naujas reisas Minskas-Palanga. Nuotrauka iš įvykio vietos
© Sputnik / Констанция Ждановская

Pagrindiniuose šalies oro vartuose skrydžių skaičius per praėjusius metus išaugo 5%. Iš Vilniaus keleiviai galėjo keliauti 62 kryptimis, iš kurių devyni — į Barį, Berlyno Šionefeldo oro uostą, Birmingemą, Ciurichą, Lidsą, Lvovą, Maltą, Nicą ir Reikjaviką, buvo pristatytos pernai.

Planuojama, kad 2017 metais naujų krypčių skaičius taip pat augs, atsiras reguliarūs skrydžiai į Geteborgą, Grenoblį, Miuncheną ir į pagrindinį Paryžiaus Šarlio de Golio oro uostą.

Lietuvos oro uostų "mažyliu" tituluojamas Palangos oro uostas praėjusiais metais parodė puikius rezultatus. Palyginus su 2015 metais, keleivių skaičius išaugo net 60% ir pasiekė 233 tūkstančius. Tai nutiko dėl dvigubai išaugus iš oro uosto vykdomų maršrutų skaičiaus.

2016 metais Palangos oro uoste oro linijų bendrovės pradėjo vykdyti skrydžius į Kijevą, Londono Lutono ir Stanstedo oro uostus, Minską ir Varšuvą. Pernai pajūrio oro uoste iš viso aptarnauta 3,9 tūkstančio skrydžių, tai — 17% daugiau negu 2015 metais.

Stabiliai veikė Kauno oro uostas

Kauno oro uoste keleivių skaičius 2016 metais išliko stabilus — buvo aptarnautas 741 tūkstantantis keliaujančiųjų. Skrydžių skaičius paaugo 2% ir pasiekė 7,6 tūkstančio.

Oro uoste veiklą pradėjo vykdyti dar viena žemų sąnaudų skrydžių aviakompanija, atsirado keturios naujos kryptys — Stavangeris, Eindhovenas, Olesiundas, Bergenas.

Nuo 2017 metų iš Kauno oro uosto tiesioginiu skrydžiu bus galima pasiekti ir Neapolį. 

123
Tegai:
keleiviai, Lietuvos oro uostai, Gediminas Almantas, Lietuva
Temos:
Po lėktuvo sparnu: Lietuvos oro uostai (70)
Dar šia tema
Lietuvos oro uostai keleiviams: į skrydžius atvykite iš anksto
Greita, patogu, saugu — Lietuvos oro uostai pasitinka žiemos sezoną
Vilniaus oro uostas pasirengęs pasitikti tėvus su mažais vaikais
Nord Stream-2 statybos, archyvinė nuotrauka

Baideno patarėjas ragina panaikinti sankcijas "Nord Stream-2"

(atnaujinta 16:30 2021.01.15)
Tačiau kartu, pasak jo, taip pat reikėtų nutraukti "Nord Stream-2" statybas, kad šalys, įskaitant JAV, galėtų ramiai derėtis

VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Buvęs JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas Nikolasas Bernsas, patarinėjęs Džo Baidenui per rinkimų kampaniją, mano, kad yra teisinga įšaldyti JAV sankcijas "Nord Stream-2".

Tuo pačiu metu "europiečiai turėtų sustabdyti dujotiekio statybą", interviu "Handelsblatt" pridūrė užsienio politikos ekspertas.

"Tai suteiktų galimybę naujajai JAV administracijai konfidencialiai ir protingai pasikalbėti su Vokietijos vyriausybe ir kitomis dalyvaujančiomis šalimis", — laikraštis cituoja jo žodžius.

Savo ruožtu Vokietijos užsienio reikalų ministras Heikas Masas spaudos konferencijoje sakė, kad Berlynas yra "suinteresuotas" aptarti sankcijų prieš dujotiekį problemą su naująja JAV administracija.

Kaip prisiminė Vokietijos užsienio reikalų ministerijos vadovas, JAV priimtas įstatymas dėl galimų naujų sankcijų projektui skelbia, kad diskusijos šiuo klausimu vyks vyriausybės lygiu.

"Mes tai vertiname kaip teigiamą sprendimą ir, žinoma, norime, kai tik pradės veikti naujoji administracija, aptarti šią temą su kolegomis Vašingtone", — užbaigė Masas.

"Nord Stream-2"

"Nord Stream-2" numato dviejų vamzdyno linijų, kurių bendras pajėgumas sieks 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, statybas nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos.

Jungtinės Valstijos aktyviai priešinasi projektui, nes siekia prastumti savo suskystintas gamtines dujas ES. Vašingtonas 2019 metų gruodžio mėnesį įvedė sankcijas dujotiekiui, o tokiu būdu sustabdė statybas.

Klojimas atsinaujino 2020 metų gruodžio mėnesį, laivui "Fortuna" Vokietijos vandenyse nuklojus 2,6 km vamzdžių. Pasak projekto operatorės "Nord Stream 2 AG", maždaug 148 kilometrai bendro dviejų 460 kilometrų ilgio linijų liko nebaigti. Belieka pakloti 120 kilometrų Danijos vandenyse ir apie 28 kilometrus Vokietijos vandenyse.

Danijos valdžios institucijos susitarė dėl galimybės kloti vamzdžius "Fortuna" pagalba nuo sausio 15 dienos, Vokietijos leidimas šiam laivui galioja iki gegužės pabaigos.

Tegai:
Džo Baidenas, Nord Stream-2, Vokietija, JAV
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Didžiosios Britanijos parlamentaras "Nord Stream-2" pavadino realia problema
JAV grasina Europos įmonėms sankcijomis dėl "Nord Stream-2"
Paaiškėjo "Nord Stream-2" statybų grafikas
Nord Stream-2 vamzdžių sujungimas

Į paskutinį vagoną: JAV vėl ėmėsi "Nord Stream-2"

(atnaujinta 15:34 2021.01.15)
Nuo metų pradžios JAV sustiprino apribojimus su "Nord Sream-2" projektu susijusioms bendrovėms

VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Danijos bendrovė "Ramboll", dalyvavusi "Nord Stream-2", buvo įbauginta Vašingtono sankcijų, pranešė žiniasklaida. Iš tiesų, nuo sausio 1 dienos Jungtinės Valstijos sustiprino priemones, įmonėms, kurios susijusios su projektu. Tačiau statybos tęsiasi. Europoje dėl to vėl verda aistros: kol vokiečiai ruošia fondą, skirtą apsisaugoti nuo sankcijų, britai nori sekti amerikiečių pavyzdžiu, o švedai bijo prasidėjusio "dujų karo". Kas galiausiai nutiks dujotiekiui — RIA Novosti autorės Natalijos Dembinskajos medžiagoje.

Vėl griebėsi seno

"Nord Sream-2" sausumos dalis užsienyje buvo sėkmingai užbaigta. Dabar vamzdžiai klojami Vokietijos, po to Danijos vandenyse. Projektas pateko į namų ruožą. Tačiau Vašingtonas atsisako tai pripažinti. Nuo sausio 1 dienos galioja naujas gynybos biudžeto įstatymas, kuriame numatytos papildomos sankcijos Rusijos dujotiekiui.

Visų pirma kalbama apie organizacijas, teikiančias testavimo, tikrinimo ar sertifikavimo paslaugas. Norvegijos bendrovė "DNV GL" jau paskelbė, kad nutrauks visą veiklą tikrinant dujotiekį ir negalės jos patvirtinti.

Senato daugumos lyderis Mitch'as McConnell'is anksčiau sakė, kad gynybos biudžeto įstatymas yra labai svarbus nacionaliniam saugumui ir "atgraso tokias konkuruojančias supervalstybes kaip Kinija ir Rusija". Šis dokumentas įtvirtins JAV pranašumą "jūroje, sausumoje, ore, virtualioje erdvėje ir kosmose".

"Gazprom" reikia nutiesti apie 150 kilometrų vamzdžių: 120 Danijoje ir šiek tiek daugiau nei 30 Vokietijoje. Dujotiekis baigtas 94 %.
Nepaisant Vašingtono bandymų užkirsti kelią penkių didžiausių Europos energetikos bendrovių finansuojamam projektui, darbas Vokietijos teritoriniuose vandenyse po metų pertraukos buvo atnaujintas sausio 11 dieną. Nuo sausio 15 dienos vamzdžiai taip pat bus tiesiami prie Danijos krantų.

Vamzdžių klotuvui "Fortūna" padės Rusijos jūrų gelbėjimo tarnybos laivai "Murman" ir "Baltijskij issledovatel" bei kiti pagalbiniai laivai. Abiejose vamzdžių klojimo linijos pusėse jūroje bus sukurta laikina 200 metrų pločio zona.

Kaip anksčiau sakė "Gazprom Export" generalinė direktorė Jelena Burmistrova, pakrantės ruožo statybos pabaiga priklauso nuo daugelio aplinkybių, ypač nuo oro sąlygų.

"Mes stengiamės jiems pranešti apie riziką ir raginame atsisakyti bendradarbiauti, kol nevėlu", — "Reuters" cituoja šaltinis iš Valstybės departamento.

Artimiausiomis dienomis Baltieji rūmai, pasak šios agentūros, paskelbs nepageidaujamų organizacijų sąrašą.
Tačiau Rusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžia, kad Maskva neabejoja "Nord Stream-2" sėkme, kad ir kokį Vašingtonas darytų spaudimą Vakarų Europos "Gazprom" partneriams.

Vokietijoje ir toliau "Nord Stream-2" laikomas ekonominiu projektu ir šalis nepriima ekstrateritorinių JAV sankcijų. Tai kitą dieną priminė Vokietijos ministrų kabineto oficialaus atstovo pavaduotoja Ulrike Demmer. Be to, sausio pradžioje Vokietijos federalinės Meklenburgo-Pomeranijos federalinės žemės parlamentas balsų dauguma pritarė regioninės vyriausybės iniciatyvai sukurti aplinkos apsaugos fondą "Klimato ir aplinkos apsaugos MV".

Šis fondas buvo sugalvotas JAV sankcijoms apeiti. Organizacija galės įsigyti statyboms reikalingą įrangą. Visų pirma, jis pripažįsta vamzdyną svarbiu aplinkai.

Pasak Vokietijos "Bild", tai leis "Nord Stream-2" klasifikuoti kaip "pagrindinį aplinkos apsaugos elementą".
Fondas ketina įregistruoti komercinę įmonę, užsiimančią tik "Nord Stream-2" klausimais. Kompanijos, kurioms gresia sankcijos, bendraus su Rusija naudodamosi šios įmonės teikiamomis ekonominėmis priemonėmis.

Sugaiš laiką

Ar vokiečiai turės laiko apsisaugoti nuo sankcijų? Stebėtojų nuomonės skiriasi. Viena vertus, fondas gavo pakankamai investicijų ir galių, kad paverstų Vašingtono pastangas niekais, sako TMT direktorius Danilas Rostovcevas.

"Tačiau iniciatyva su fondu sukėlė nepasitenkinimą visuomenėje, ypač tarp "žaliųjų". Aplinkosaugininkai mano, kad tai neetiška ir neleistina tokiu būdu prisidėti prie projekto, kuris, jų nuomone, visai ne "žalias", o pavojingas aplinkai", — pabrėžia analitikas. Dabar viskas priklauso nuo to, ar "Nord Stream-2" šalininkai sugebės susitarti su visuomene.

Tuo tarpu nepriklausomas pramonės ekspertas Leonidas Chazanovas tikina, kad Berlynas vis tiek nenusileis Vašingtonui: Vokietijai reikia rusiškų dujų, kurios yra pigesnės nei Amerikos SGD. Juo labiau, būtina išsaugoti ekonominius santykius su Rusija: ši rinka yra strateginė Vokietijos įmonėms.

"Žinoma, fondui bus taikomos sankcijos, tačiau jos neturės jokio poveikio. O prieš jo rangovus teks parengti naują įstatymo projektą, jį perduoti per Kongresą, laukti, kol prezidentas pasirašys", — sako ekspertas.

Tačiau jis neatmeta sunkumų užsakymo metu — vien dėl sankcijų, įrašytų į JAV gynybos biudžetą.

Baimė ir neapykanta

Britai nori sekti amerikiečių pavyzdžiu. Kaip sakė Didžiosios Britanijos konservatorių parlamentaras Danielis Kavčinskis, Rusijos dujotiekis yra "itin pavojingas", nes veda "tiesiai į Rusiją" aplenkdamas visus dujų ir naftos tinklus, esančius NATO šalių teritorijoje. Anot jo, narystė Europos Sąjungoje britų jau nevaržo, todėl "turime sekti amerikiečių draugus ir įvesti sankcijas bet kuriai įmonei, dalyvaujančiai statant "Nord Stream-2".

Tuo tarpu Švedijoje baiminamasi, kad Džo Baideno aplinka pradės "dujų karą" artimiausioje šaliai vietoje dėl dujotiekio. Kaip pažymėjo "Svenska Dagbladet", Amerikos demokratas yra "dar griežtesnis jo priešininkas nei Donaldas Trampas". O Švedijai šis klausimas jau išspręstas: vyriausybė pritarė vamzdžių tiesimui per šalies ekonominę zoną.

Baideno energetikos politika, vadinamasis žaliasis kursas, laikomas neigiamu Baideno prezidentavimo aspektu. Demokratai planuoja išleisti du trilijonus dolerių perėjimui prie švarios energijos iki 2035 metų. Iki 2050 metų — iki nulinės taršos. Tačiau Rusijai žalia energija tik į naudą: "Nord Stream-2" gali pumpuoti ne tik gamtines dujas, bet ir vandenilį. Europoje vandenilio kuro paklausa yra potencialiai labai didelė.

Pačios JAV abejoja viskuo, ką Baltieji rūmai pažadėjo dėl "Nord Sream-2" įgyvendinimo. Kaip tikina buvęs Virdžinijos senatorius Ričardas Blekas (Richard Black), Baidenas mieliau derėsis su Maskva dėl statybų užbaigimo tyliai. Už tai jis bandys susitarti dėl naudos Vašingtonui.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"

 

Tegai:
sankcijos, JAV, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Užsienio politikos koordinaciniame posėdyje

Užsienio politikos koordinaciniame posėdyje aptarti svarbiausi 2021 metų uždaviniai

(atnaujinta 17:15 2021.01.15)
Užsienio politikos koordinacinės taryba susitarė sutelkti visas diplomatines pastangas ir siekti užkardyti elektros iš Astravo AE patekimą į ES rinką

VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį sušaukė Užsienio politikos koordinacinės tarybos posėdį, skirtą svarbiausiems 2021 metų užsienio politikos prioritetams ir uždaviniams aptarti.

Apie tai praneša Prezidentūros spaudos tarnyba. 

Tarybos posėdžio metu šalies vadovas pabrėžė, kad Lietuvos užsienio politikos prioritetai išlieka tęstiniai: tai šalies nacionalinio saugumo užtikrinimas veikiant NATO, aktyvus dalyvavimas ES Rytų partnerystės iniciatyvoje bei Astravo AE "grėsmės" užkardymas ES lygmeniu.

Президент Литвы Гитанас Науседа
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Užsienio politikos koordinaciniame posėdyje

Posėdyje buvo atkreiptas dėmesys į kaimyninę Baltarusiją. Nutarta parengti ilgalaikę, santykius su Baltarusija apibrėžiančią strategiją, įtraukiant politinį, ekonominį, saugumo, kultūros, istorijos dėmenis. 

"Pasitarime vieningai pabrėžta, kad Astravo AE kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, gyventojų sveikatai ir aplinkai, todėl jos suvaldymas išlieka vienu svarbiausių užsienio ir energetikos politikos uždavinių. Sutarta sutelkti visas diplomatines pastangas ir siekti efektyvių Europos Vadovų Tarybos sprendimų įgyvendinimo bei užkardyti elektros iš nesaugių atominių elektrinių trečiosiose šalyse patekimą į ES rinką", - teigiama pranešime.

Uždaroje tarybos posėdžio dalyje sutarta koordinuotai ruoštis būsimam NATO viršūnių susitikimui, parengiant detalią tarpinstitucinę NATO 2030 m. raporto analizę ir įvertinant galimą rekomendacijų poveikį Lietuvos gynybos ir saugumo interesams.

Aptariant ES darbotvarkės klausimus, daugiausia dėmesio skirta ES numatytoms priemonėms suvaldyti koronaviruso plitimą bei užtikrinti vakcinų skirstymo ES valstybėms skaidrumą. 

Susitikimo dalyviai sutarė išskirtinį dėmesį teikti efektyviam ES daugiametės finansinės programos ir Gaivinimo fondo lėšų planavimui ir investavimui. Prioritetinės sritys – Lietuvos ekonominis konkurencingumas ir klimato kaitos tikslų įgyvendinimas.

Rytų partnerystės politikos srityje sutarta aktyviai rengtis būsimam ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimui 2021 metais.

Pirmajame nuotoliniame užsienio politikos koordinaciniame posėdyje kartu su Prezidentu ir jo komanda dalyvavo Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, Seimo Užsienio reikalų komiteto vadovas Žygimantas Pavilionis, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir ekspertai.

Padėtis su Baltarusijos atomine elektrine

Vilnius nuo pat BelAE statybos pradžios aršiai kritikuoja elektrinę. Valdžia yra nepatenkinta pasirinkta vieta ir mano, kad atominė elektrinė kelia "grėsmę šalies nacionaliniam saugumui", nors objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Gruodžio 11 dieną Europos Vadovų Taryba nurodė EK ieškoti būdų blokuoti energiją iš Astravo AE. ES lyderiai nerimauja, kad Baltarusijos branduolinis objektas gali neatitikti ES saugumo reikalavimų.

Lapkričio 7 dieną pirmasis elektrinės energijos blokas pasiekė 400 megavatų galią, elektra pradėjo tekėti į visus šalies regionus.

Po to Lietuvos operatorius "Litgrid" nutraukė elektros energijos perdavimą iš kaimyninės šalies, sumažinęs komercinio srauto pajėgumą iki nulio megavatų.

Sausio 13 dieną pranešta, kad pirmasis BelAE maitinimo blokas pasiekė 100 procentų savo pajėgumų, statiniai ir dinaminiai bandymai bus tęsiami pagal bandomojo eksploatavimo etapo programą.

Tegai:
užsienio politika, Astravo AE
Dar šia tema
Lietuvos vadovas paragino politikus prisijungti prie Baltarusijos "pervadinimo"
Pirmiausia Amerika, Lietuva po to? Kaip vadovai dėlioja užsienio politikos prioritetus
Lietuva ciniškai supainiojo ekonomiką su politika ir pralaimėjo, sakė ekspertas