Darbo stalas. Archyvinė nuotrauka

Lietuva pirmauja tarp Baltijos šalių inovatyviausių ekonomikų sąraše

134
(atnaujinta 10:32 2017.01.18)
Pagal "Bloomberg" inovatyviausių pasaulio ekonomikų reitingą Lietuva užėmė 32-ą vietą, Estija — 33-ą, o Latvija — 39-ą.

VILNIUS, saus 17 — Sputnik. Inovatyviausių pasaulio ekonomikų penkiasdešimtuke šiemet Lietuva užėmė 32 vietą ir aplenkė Latviją bei Estiją, praneša Lietuvos pramoninkų organizacija (LPK).

"Bloomberg" sudaromo Inovatyviausių šalių indekse lyderės šiemet — Šiaurės Europos šalys, o pirmoje vietoje ne pirmus metus karaliauja Pietų Korėja.

Lietuva išlaikė praeitų metų poziciją.

LPK prezidentas Robertas Dargis truputi abgailestauja, kad Lietuva užimė tokią vietą, nes tiek Latvija, tiek Estija pakilo šiame reitinge. Anot, jo Lietuva nors ir išlaikė savo pozicijas, tačiau nerodo augimo.

"<…> Kai pasaulyje konkurencija dėl geriausių talentų tik didėja, negalime sau leisti prabangos stovėti vietoje. Kaip maža, atvira ir gamtinių išteklių neturinti ekonomika Lietuva turi priimti drąsius sprendimus, dar daugiau nei kiti investuoti į mokslą ir inovacijas", — teigia Dargis.

Bendrame Inovatyviausių pasaulio ekonomikų indekse Lietuva vienu punktu aplenkė Estiją ir 7 punktais — Latviją. Lietuva pirmauja pagal pramonės sektoriaus sukuriamos pridėtinės vertės (procentai nuo BVP) rodiklį bei aukštojo mokslo efektyvumą. Deja, vis dar atsiliekame nuo Estijos mokslinių tyrimų bei technologijų plėtros intensyvumo (išlaidos, procentai nuo BVP) srityje, produktyvumo ir tyrėjų koncentracijos rodikliais. Latvija mus lenkia patentų išdavimo srityje.

"LPK valdžioms institucijoms nuolat primena, kad siekiant užtikrinti inovacijų ir technologijų plėtrą, būtina įveiklinti integruotus mokslo, studijų ir verslo slėnius, skiriant jiems finansavimą proporcingai teikiamų užsakomųjų darbų ir tarptautinių projektų apimtims", — teigia LPK prezidentas.

Anot Dargio, tai leistų verslui "atsinešti" lėšas slėniui. Lietuva turi visas galimybes kurti ir plėtoti technologinius centrus, kurie teiktų verslui eksperimentinės plėtros bei inovacijų paslaugas.

Lietuvoje inovacinę veiklą vykdo maždaug kas trečia šalies bendrovė: daugiausiai inovacinei veiklai skiria apdirbamosios pramonės įmonės, tačiau atotrūkis tarp mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų išlieka, nes mokslo ir verslo bendradarbiavimas vis dar nėra pakankamai glaudus.

Statistikos departamento duomenimis, pernai privačios investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) Lietuvoje sudarė tik 0,24% BVP, kai ES vidurkis siekė 1,29% BVP.

134
Tegai:
Bloomberg, inovacijos, reitingas
Dar šia tema
Už JAV ir Lietuvos bendrą inovaciją — 10 tūkst eurų apdovanojimas
"Inovacijų savaitė 2016" pranoko organizatorių lūkesčius
Premjeras: Visagino "Smart slėnis" — buvusiems elektrinės darbuotojams
Vilnius tapo ateities verslo startuolių sostine
Baltarusijos AE

Ekspertas: Lietuva nori prisidengti situacija Baltarusijoje BelAE klausimu

(atnaujinta 20:10 2020.08.14)
Oficialiojo Vilniaus ES nukreipti raginimai prašyti Minsko atidėti reaktoriaus paleidimą aiškinami vien politiniais motyvais, mano ekspertas Sergejus Kondratjevas

VILNIUS, rugpjūčio 14 — Sputnik. Bet kokie politiniai įvykiai, vykstantys Baltarusijoje, nedaro jokios įtakos Baltarusijos atominės elektrinės (BelAE) paleidimui ir veikimui, interviu Sputnik Lietuva pasakė Energetikos ir finansų instituto vyresnysis ekspertas Sergejus Kondratjevas.

Europos Sąjunga turėtų priversti Baltarusiją pristabdyti pirmojo Baltarusijos atominės elektrinės (BelAE) bloko paleidimą dėl nestabilios situacijos šalyje, praneša Lietuvos užsienio reikalų ministerijos spaudos tarnyba.

Kaip pažymima, "atsižvelgiant į šiuo metu susiklosčiusį politinį nestabilumą Baltarusijoje, ES turi raginti Baltarusiją sustabdyti AE pirmojo bloko paleidimo procesą".

Ekspertas Sergejus Kondratjevas pažymėjo, kad nesenoje istorijoje buvo net pavyzdžių, kai netoli veikiančių branduolinių objektų vyko karo veiksmai, tačiau net ir šiuo atveju niekas nereikalavo sustabdyti jų darbų.

"Manau, kad bet kokie politiniai įvykiai, vykstantys Baltarusijoje, nedaro jokios įtakos BelAE paleidimui ir veikimui. Tiesą sakant, man atrodo, tai labiau susiję su Lietuvos vadovybės noru pranešti apie BelAE, kuri kelia nerimą Lietuvos elitui. Bet jei kalbėti apie pavyzdžius, tai mes žinome, kad buvo šalių, kuriose politinė padėtis buvo labai nestabili ir net šalia atominių elektrinių vyko karo veiksmai, pavyzdžiui, Ukrainoje. Jokio AE sustabdymo nebuvo imamasi, be to, tuo metu ES šalys neragino imtis tokių veiksmų. Manau, kad ši situacija yra susijusi tik su Lietuvos vidaus politinės darbotvarkės tema", — pažymėjo ekspertas.

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam energetiniam blokui.

Lietuvos Prezidentūra, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Nuo pat projekto gyvavimo pradžios Lietuva pasisako kategoriškai prieš jį, kaltindama Minską dėl "nesaugios statybos" ir pareikšdama, kad Baltarusijos AE kelia "grėsmę" Lietuvai. Nepaisant to, kad branduolinis objektas išlaikė visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus.

Lietuvos valdžia ragina visas ES šalis atsisakyti energijos pirkimo iš BelAE, o Briuselį ir JAV — užkirsti kelią atominės elektrinės eksploatacijai. Taip pat arčiausiai Lietuvos stoties esančių regionų gyventojams dalijamos jodo tabletės "avarijos" atvejui.

Tegai:
Lietuva, Baltarusija, Astravo atominė elektrinė (AE)
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Trakų pilis

Baigti formuoti atostogų kompensacijų medikams sąrašai

(atnaujinta 13:47 2020.08.14)
Pažymima, kad 200 eurų kompensacija turizmo paslaugoms turėtų pasinaudoti daugiau kaip 54 tūkst. licencijuotų gydytojų, akušerių, slaugytojų ir dalis odontologų, taip pat nelicencijuotas medicinos personalas

VILNIUS, rugpjūčio 14 — Sputnik. Baigti formuoti iš savivaldybių bei kitų įstaigų gauti medicinos srities darbuotojų, kovojusių su COVID-19 pandemija, sąrašai atostogų kompensacijai gauti, praneša Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Pažymima, kad 200 eurų kompensacija turizmo paslaugoms turėtų pasinaudoti daugiau kaip 54 tūkst. licencijuotų gydytojų, akušerių, slaugytojų ir dalis odontologų, taip pat nelicencijuotas medicinos personalas.

"Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su savivaldybėmis bei Sveikatos apsaugos ministerija tarėsi dėl sąrašo praplėtimo, kad kompensacija galėtų pasinaudoti visi sveikatos apsaugos sistemos darbuotojai, kurie dirbo karantino metu, kovodami su koronavirusu. Tad atostogų kompensacijų gavėjų ratas buvo praplėstas, pavyzdžiui, įtraukti su pandemija kovoję nelicencijuojami medicinos darbuotojai, taip pat odontologai, kurie tuo laikotarpiu teikė būtinąsias paslaugas", — sako ekonomikos ir inovacijų viceministrė Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė.

Tuo pačiu ji teigia, kad praplėstas ir kompensuojamųjų paslaugų spektras. Bus sudaryta galimybė įsigyti bet kokias poilsines, pramogines, kultūrines, sveikatinimo paslaugas.

Pabrėžiama, kad sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojai turizmo paslaugomis Lietuvoje galės pasinaudoti visą rudenį: nuo rugsėjo 1 iki lapkričio 30 dienos.

Tuo pačiu pažymima, kad medicinos srities darbuotojai, turintys galiojančią licenciją, turizmo paslaugomis galės pasinaudoti tiesiog atvykę į turizmo paslaugų teikimo vietą su savo asmens dokumentu ir licencijos numeriu. Nelicencijuotas medicinos personalas paslaugomis pasinaudoti galės gavęs savivaldybės per darbovietę perduotą popierinį atostogų kuponą. Jį ir asmens dokumentą tereiks pateikti turizmo paslaugų teikimo vietoje.

Pranešama, kad medikų atostogoms kompensuoti skirta priemonė startuos 2020 rugsėjo 1 dieną. Priemonei įgyvendinti skirta 10 mln. eurų, ją administruos viešoji įstaiga "Keliauk Lietuvoje".

Tegai:
medikai, medicina, ekonomika, kompensacija
Dar šia tema
Lietuvos Seimo nariai ketina vykti į Baltarusiją
Kaunietės apgaulės būdu išviliojo apie 190 tūkst. eurų
Sveikas maistas, archyvinė nuotrauka

Išsklaidyti populiarūs mitai apie svorio metimą

(atnaujinta 20:34 2020.08.14)
Dietologė pabrėžia, kad nereikia aklai tikėti, kad badavimas padės atsikratyti nereikalingų kilogramų

VILNIUS, rugpjūčio 15 — Sputnik. Dietologė Anastasija Chernych interviu portalui progorod79.ru išsklaidė populiariausius mitus apie svorio metimą.

Anot jos, pagrindinis klaidingas požiūris tarp norinčių sulieknėti yra tikėjimas, kad badavimas padės numesti tuos papildomus kilogramus.

"Kai esame alkani, dar labiau lėtėja medžiagų apykaitą, nes kūnas patiria stresą, pereina į energijos kaupimo režimą, o svorio metimas vyksta raumenų masės ir vandens, o ne riebalų sąskaita", — aiškino ji.

Kitas paplitęs mitas yra draudimas valgyti po šešių vakaro. Gydytoja pažymėjo, kad ši dieta netinka visiems žmonėms ir nereikalingi apribojimai gali tik pakenkti kūnui.

"Svarbiausia yra vakare valgyti lengvai virškinamus baltymus. Pavyzdžiui, žuvis ir nekrakmolingos daržovės: pomidorai, agurkai, paprikos", — rekomendavo portalo pašnekovė.

Černych taip pat priminė, kad liesas maistas, nepaisant gamintojo nurodytos naudos, dažnai gali pakenkti tiems, kurie numeta svorio dėl didelio krakmolo ir cukraus kiekio.

Specialistė pabrėžė, kad žmonėms, norintiems sulieknėti nepakenkiant sveikatai, pirmiausia reikia kreiptis į dietologą, atlikti kūno diagnostiką ir atlikti reikiamus testus.

Tegai:
sveikata, maistas
Temos:
Sveikas gyvenimo būdas — mityba, receptai
Dar šia tema
Gydytoja papasakojo apie greito svorio metimo pavojų
Švedijos mokslininkai nuvainikavo penkis mitus apie duoną
Dietologė įvardijo situaciją, kada lašiniai padeda mesti svorį