Vilkikas pasienyje. Archyvinė nuotrauka

Lietuvoje 30% darbo vietų priklauso nuo eksporto

33
(atnaujinta 12:10 2017.01.27)
Lietuvos ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui labai padeda ES prekybos politika, todėl šalis pasiruošusi ir toliau paremti ambicingą ES laisvos prekybos darbotvarkę.

VILNIUS, saus 27 — Sputnik. Aktualiausius Europos Sąjungos (ES) prekybos politikos klausimus sausio 26 dieną aptarė Seimo ekonomikos komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius, komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys ir užsienio reikalų komitetų nariai Aušrinė Armonaitė, Rita Miliūtė bei Žygimantas Pavilionis su Europos Komisijos Prekybos direktorato Resursų, informacijos ir politikos koordinavimo direktoriumi Peteriu Sandleriu susitikimo metu Vilniuje, praneša Seimas.

Prekybos centras ОMА Gomelyje. Archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Мария Амелина

Komitetų nariai vieningai palaikė ES prekybos politikos tikslus, daugiašalės prekybos sistemos kūrimą bei prekybos apsaugos priemonių taikymą kovojant su nesąžininga konkurencija.

Buvo pažymėta, kad ES prekybos politika reikšmingai prisideda prie Lietuvos ekonominio augimo ir darbo vietų kūrimo. Lietuva, kuri yra atvira ekonomika, yra stipriai priklausoma nuo užsienio prekybos — 30% darbo vietų Lietuvoje priklauso nuo eksporto.

Kalbėdami apie ES ir Kanados laisvosios prekybos susitarimą (CETA) komitetų nariai akcentavo, kad susitarimo įsigaliojimas atvers kelią prekybai Kanadoje tiek Lietuvos, tiek ir kitų ES valstybių narių eksportuotojams. Kartu CETA įgyvendinimas taps pavyzdžiu tolesniam prekybos atvėrimui pasaulyje. Tai ypač svarbu ir tęsiant ES ir JAV derybas dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės.

Daug dėmesio buvo skirta ES Rytų partnerystės šalims. Seimo nariai padėkojo Europos Komisijai už dideles pastangas įgyvendinant išsamias ir visa apimančias laisvosios prekybos sutartis su Ukraina, Gruzija bei Moldova. Kartu pabrėžtas aiškus poreikis tęsti ES paramą šioms valstybėms įgyvendinant konkurencingumą didinančias reformas.

Prekybinių santykių su Rusija kontekste abi susitikimo pusės pažymėjo, kad ES turi maksimaliai išnaudoti Pasaulio Prekybos Organizacijos ginčų sprendimo mechanizmą, siekiant užkirsti kelią sistemingiems Rusijos įsipareigojimų pažeidimams.

Susitikimo metu kalbėta ir apie Lietuvos kaimynystėje plėtojamą Astravo atominės elektrinės (AE) projektą.

Seimo nariai pažynėjo, kad Baltarusija nesaugiai plėtoja Astravo AE ir nesilaiko tarptautinių saugumo reikalavimų, tokiu būdu keldama grėsmes regiono saugumui, visuomenės sveikatai bei aplinkai, ir pabrėžė, kad Astravo atominė elektrinė privalo būti ne tik Lietuvos, bet visos ES rūpestis.

Daugiau naujienų apie Astravo atominės elektrinės statybas skaitykite Sputnik temoje >>

Anot politikų, ES privalo į tai atsižvelgti palaikant prekybos santykius su Baltarusija. Vienas iš galimų sprendimų — aiškus ES sprendimas, kad nesaugiose AE pagaminta elektra ES rinkoje pardavinėjama nebus.

33
Tegai:
laisvoji prekyba, prekyba, prekybos politika, užsienio reikalų komitetas, Seimo ekonomikos komitetas, Europos Sąjunga (ES), Europos Komisija, Peteris Sandleris, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva padės Ukrainai žengti eurointegracijos keliu
Ekonomistai: ES ir Kanados susitarimas naudingas Lietuvai
Gera žinia vežėjams: leidimų kvotos 2017 metais nesikeis
Latvija apgailestauja, kad Lietuva sugebėjo pasiimti baltarusišką tranzitą
Rail Baltica

Ekspertas: Baltijos šalys gali pamiršti apie ES pinigus "Rail Baltica" per pandemiją

(atnaujinta 00:10 2021.01.27)
Galbūt, kai šalys įveiks ekonomikos nuosmukį, šis projektas bus finansuojamas, mano ekspertas Anatolijus Bažanas

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Šiuo metu projektas "Rail Baltica" nelabai svarbus Europos Sąjungai, nes dėl pandemijos lėšos išleidžiamos gyventojų, sveikatos apsaugos, pramonės ir bankų sistemos palaikymui, o pinigų visiems nepakas, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos mokslų akademijos Europos instituto ekonominių tyrimų skyriaus vadovas Anatolijus Bažanas.

"Tai yra visiškai natūrali situacija. Reikia pasakyti, kad tais laikais, kai nepakanka pinigų, sustiprėja prieštaravimai tarp tų, kurie gali arba turėjo gauti. Manau, kad šis prieštaravimų paaštrėjimas nesibaigs kokiu nors ES žlugimu, tačiau vis dėlto, vienaip ar kitaip, tokie reikalavimai atsiras. <...> Manau, kad ES jis ["Rail Baltica" projektas] nėra toks svarbus kaip kitos išvardytos išlaidos. Normaliomis sąlygomis ir kai jie išeis iš ekonomikos nuosmukio, o tai negreitai įvyks, tada šis projektas bus apsvarstytas ir visiškai finansuojamas", — pasakė ekspertas.

Baltijos šalys gali uždelsti nacionalinių ekonomikos atkūrimo planų ratifikavimą po pandemijos, jei Europos Sąjunga joms neduos žadėtų 1,4 milijardo eurų "Rail Baltica" projektui.

Ši suma yra numatyta septynerių metų ES biudžete. Tačiau lėšų skyrimui projektui reikalingas Europos Parlamento sutikimas — tai atskira tebevykstančių derybų dalis vadinamosios transporto infrastruktūros finansavimo programos, kurios vertė 28,4 mlrd. eurų, ribose.

"Rail Baltica" projektas

"Rail Baltica" — geležinkelių infrastruktūros projektas, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių, Varšuvą.

Bendras geležinkelio linijos ilgis šalyse siekia 870 kilometrų, iš jų 392 — Lietuvoje. Tikimasi, kad kelias pradės veikti 2026 metais.

Bendra apskaičiuota projekto suma siekia 5,8 milijardo eurų. Kartais pasirodo informacija, kad kelio tiesimas apsieis daugiau, nei tikėtasi iš pradžių. Atlikus projekto auditą, kurio rezultatus liepos mėnesį paskelbė Europos Audito Rūmai, paaiškėjo rimtų trūkumų, ypač susijusių su investicijų grąža. Visų pirma, ataskaitoje nurodoma, kad prognozuojamas keleivių skaičius neišlaiko kritikos. Be to, neaišku, iš kur bus tie kroviniai, kuriuos planuojama gabenti geležinkeliu.

Ekspertai ne kartą pabrėžė, kad projektas neturi ekonominės prasmės ir yra reikalingas karinėms reikmėms.

Tegai:
pandemija, ES, Baltijos šalys, Rail Baltica
Klaipėdos uostas

Lietuvoje sugriežtintos birių krovinių tvarkymo taisyklės

(atnaujinta 00:02 2021.01.27)
Pabrėžiama, kad nuo gegužės krovos kompanijos gaus baudas už dulkes, kurias sukelia jų įmonės veikla

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Lietuvos aplinkos ministerija priėmė pataisas, kuriomis siekiama išspręsti aplinkos taršos Klaipėdos uoste problemas.

Trys pagrindiniai: už teršiančią veiklą — privalomas poveikio aplinkai vertinimas, inicijuoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo pakeitimai ir naujos sugriežtintos birių krovinių tvarkymo taisyklės.

"Keičiant uosto įstatymą, uosto direkciją numatoma priskirti įstaigoms, kurios turi atlikti aplinkos taršos monitoringą. Dėl poveikio aplinkai vertinimo nedarysime krovos bendrovėms jokių nuolaidų", — sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Netrukus įsigalios ministro patvirtinti minimalūs birių medžiagų laikymo, pakrovimo ir gabenimo dulkių kontrolės reikalavimai. Ši nuostata bus taikoma naujai veiklai nuo kovo 1 dienos, o senai — nuo gegužės 1 dienos. Nuo gegužės 1 dienos krovos kompanijos gaus baudas už dulkes, kurias sukelia jų įmonės veikla.

Pirmadienį konservatorius Audrius Petrošius pakvietė uosto bendrovę "Klaipėdos jūrų krovinių kompanija" ("Klasco") atsižvelgti į mokslininkų išvadas, atliekant krovos darbus. Tyrimas atskleidė taršą, kurią sukelia "Klasco" geležies rūdos perdirbimo veikla. Parlamentaras pabrėžė, kad įmonė abejoja tyrimo metodikos patikimumu ir nepripažįsta savo kaltės.

Aplinkos ministerija pavedė Aplinkos apsaugos agentūrai reguliuoti ir įteisinti Klaipėdos universiteto mokslininkų sukurtą mėginių ėmimo metodą naudojant pasyviuosius akumuliatorius.

Tegai:
Klaipėdos uostas
Vingio parke ant vyro užkrito medis

Vakarinio bėgimo metu Vilniuje ant vyro užkrito medis

(atnaujinta 08:18 2021.01.27)
Šiuo metu duomenų apie nukentėjusio sveikatos būklę nėra, tačiau liudininkai pažymi, kad jis buvo gyvas, kai buvo perduodamas gydytojams

VILNIUS, sausio 27 — Sputnik. Vilniuje, Vingio parke, ant vyro, kuris išėjo pabėgioti, užkrito medis, apie tai Facebook pranešė liudininkas.

Šiuo metu duomenų apie vyro sveikatos būklę nėra, tačiau teigiama, kad jis gyvas. Įvykio liudininko padarytose nuotraukose matosi, kaip vyrui bandoma suteikti pagalbą. Taip pat vienoje iš nuotraukų galima pastebėti, kad nukentėjęs kraujuoja.

Дерево упавшее на мужчину в парке Вингис
Ant vyro užkritęs medis Vingio parke

Anot liudininko, vyras vakare bėgiojo, kai ant jo užkrito pušis.

Informaciją apie įvykį patvirtino ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

"Situacija sudėtingėja, daugėja pranešimų apie nelaimes, virstantys medžiai ne tik niokoja turtą, bet jau sužeidė ir žmogų Vingio parke", — parašė jis Facebook.

Meras pažymėjo, kad trečiadienį visą dieną snigs, savivaldybės tarnybos nespės valyti gatvių, todėl mieste susiklostys sunki padėtis kelyje, ir medžiai kels didelį pavojų.

"Mieli bėgikai, šeimos su vaikais — Vingio parke šiuo metu vaikščioti pavojinga. Kaip ir kituose parkuose — nerizikuokime, palaukime, kol nuo šakų nutirps sunkus sniegas", — paragino meras.

Šimašius taip pat pažymėjo, kad jis jau paprašė miesto tarnybų nupurtyti sniegą nuo jaunų medžių, krūmų, pušų, esančių prie namų. Jis paragino tai padaryti ir miesto gyventojus, tačiau paprašė aplenkti didelius medžius.

Anksčiau skubios pagalbos tarnyba 112 taip pat pranešė apie daugybę pranešimų apie nuvirtusius medžius. Ypač pasižymėjo Varėnos rajonas, kur nuo kelio per Dubaklonio mišką teko pašalinti net 20 medžių.

Lietuvoje jau antrą dieną smarkiai sninga. Išvakarėse apie 20 tūkstančių namų liko be elektros, nes sniegas nutraukė laidus.

Tegai:
orai, snigimas, Vingio parkas, Vilnius