Energetikos viceministras Simonas Šatūnas apsilankė Ignalinos atominėje elektrinėje. Nuotrauka iš įvykio vietos

Energetikos viceministras apsilankė Ignalinos atominėje elektrinėje

38
Simonas Šatūnas su darbo vizitu lankėsi IAE, kur su elektrinės vadovu aptarė strateginius jėgainės uždarymo klausimus.

VILNIUS, saus 27 — Sputnik. Sausio 26 dieną energetikos viceministras Simonas Šatūnas su darbo vizitu lankėsi VĮ Ignalinos atominėje elektrinėje (IAE), kur su IAE generaliniu direktoriumi Dariumi Janulevičiumi aptarė strateginius jėgainės uždarymo klausimus, vietoje apžiūrėjo statomus naujus objektus ir elektrinės blokuose atliekamus išmontavimo darbus, praneša IAE.

Vizito metu energetikos viceministras su Janulevičiumi kalbėjo apie Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo proceso planavimą ir kontrolę, pagrindinių projektų valdymo ir kontrolės stiprinimo klausimus, eksploatavimo nutraukimo procesų efektyvumo didinimo priemones.

Apsilankymo bloke metu Šatūnas susipažino su vykdomų išmontavimo darbų apimtimis ir jų atlikimo rezultatais. Energetikos viceministras apsilankė B1 (Laikinoji panaudoto branduolinio kuro saugykla) ir B3/4 (Kietųjų radioaktyviųjų atliekų saugojimo kompleksas) projektų aikštelėse, susipažino su šių projektų statusu ir įgyvendinimo pažanga.

Viceministras domėjosi B1 karštųjų bandymų eiga, kurių metu panaudotas branduolinis kuras konteineriuose yra transportuojamas iš blokų į saugyklą.

"Bandymų metu bus pakrauti ir į saugyklą transportuoti 10 naujų konteinerių. Viskas vyksta pagal planą, užbaigti bandymus ir gauti VATESI leidimą saugyklos pramoninei eksploatacijai planuojame netgi anksčiau negu buvo numatyta", — teigė Janulevičius.

IAE veiklos pasikeitimas

Įmonės veikla pasikeitė 2009 metais gruodžio 31 dieną, kai buvo sustabdytas antrasis energijos blokas.

Siekiant įgyvendinti perėjimą iš įmonės veiklos funkcinio valdymo į projektinį valdymą, 2015 metais buvo įkurta projektų valdymo tarnyba. Tais pačiais metais įkurtas veiklos planavimo ir finansų departamentas, padėjęs atskirti veiklos planavimo ir kontrolės funkcijas nuo veiklos vykdymo funkcijos.

2016 metais IAE įsigaliojo nauji pakeitimai, susiję su išmontavimo proceso pertvarkymu. Išmontavimo proceso planavimo ir kontrolės funkcijos buvo atskirtos nuo išmontavimo veiklos vykdymo, nes tai padės optimizuoti ir efektyvinti išmontavimo proceso veiklos įgyvendinimą.

38
Tegai:
Ignalinos atominė elektrinė (IAE), Simonas Šatūnas, Darius Janulevičius, Ignalina, Lietuva
Temos:
Ignalinos atominės elektrinės uždarymas (71)
Dar šia tema
Ignalinos AE 2016-aisiais papildomai uždirbo beveik 2 mln eurų
Ignalinos atominėje elektrinėje išmontuota 25% visos įrangos
Aplinkos ministerija: Baltarusija nori žinoti apie Ignaliną dėl Astravo AE
Elektros perdavimo tinklai

Kalti kaimynai: Lietuva skundžiasi dėl prekybos elektra metodikos sukeliamų nuostolių

(atnaujinta 14:52 2021.05.11)
Anksčiau Baltijos šalis pasiskundė dirbtinai pakeltomis elektros kainomis ir tuo, jog elektros kainų skirtumas Lietuvoje ir Latvijoje siekė iki 20 eur/MWh

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Latvijos ir Estijos vienašališkai taikoma prekybos elektra iš trečiųjų šalių metodologija Lietuvos vartotojams gali papildomai kainuoti apie 100 mln. eurų per metus, sakė energetikos viceministras Albinas Zananavičius. Apie tai praneša Energetikos ministerijos spaudos tarnyba.

Politikas pirmadienį dalyvavo BEMIP susitikime, kuriame Lietuva, tarpininkaujant Europos Komisijai, siekia naujos trišalės prekybos elektra iš trečiųjų šalių metodologijos.

"Latvijos ir Estijos vienašališkai taikoma prekybos elektra iš trečiųjų šalių metodologija Lietuvos vartotojams papildomai gali kainuoti apie 100 mln. eurų per metus", — sakė Zananavičius.

Lietuva mano, jog Latvijos ir Estijos dabar vienašališkai taikoma metodologija, be kitų dalykų, trikdo ES vidaus prekybą, suteikdama privilegiją prekybai elektra iš trečiųjų šalių. Tai atsitinka dėl realių ir deklaruojamų Lietuvos-Latvijos elektros jungčių pralaidumų skirtumo.

Pagal minėtas taisykles deklaruojant dideles importo iš Rusijos į Latviją apimtis reikia rezervuoti Lietuvos-Latvijos elektros jungčių pralaidumus, kurie realiai nebūna panaudojami.

Energetikos ministerija tvirtina, kad tokia prekybos metodika dirbtinai sukelia elektros kainą Lietuvoje ir trikdo ES rinką. Elektros rinkos stebėsenos duomenys rodo, jog dėl to tam tikromis valandomis elektros kainų skirtumas Lietuvoje ir Latvijoje kovą siekė iki 20 eur/MWh.

Pažymima, kad Lietuvos ir Estijos elektros prekybos rinkos dalyviai dėl to patiria nuostolius ir jau kreipėsi į Europos Komisiją, ragindami greičiau surasti bendrą EK ir Baltijos šalių sprendimą dėl trišalės metodologijos.

Lietuva pasiūlė savo variantą. Šalies metodika turėtų suteikti "konkurencingą ir skaidrią rinką, bei užkirstų kelią Baltarusijos atominėje elektrinėje pagaminta elektra patekti į Lietuvos rinką – tai būtų išvengta tolimesnės Baltarusijos AE plėtros finansavimo Lietuvos vartotojų pinigais". Tai taip pat užtikrintų Lietuvos energetinę nepriklausomybę, didinant vietinę elektros gamybą iš atsinaujinančių šaltinių.

Anksčiau energetikos ministras Dainius Kreivys pasiskundė dirbtinai pakeltomis elektros kainomis Lietuvoje dėl dabartinės prekybos su trečiosiomis šalimis metodikos.

Pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija yra BRELL energijos žiedo dalis kartu su Baltarusija ir Rusija. Baltijos šalys nusprendė atsijungti ir sinchronizuotis su Europos elektros sistema per Lenkiją — per "LitPol Link" ir "Harmony Link" jūrų kabelį. Tai planuojama įgyvendinti iki 2025 metų.

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas noru pasiekti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Tačiau, pasak daugelio ekspertų, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus nepaprastai brangus išteklių ir pinigų prasme, o ateityje taip pat pakenks vartotojų kišenėms, nes neišvengiamai kils tarifai.

Dar šia tema
Rusija, BelAE ir vakcinacija: apie ką kalbėjo Lietuvos prezidentas su ES ambasadoriais
Lietuvoje vėl pabrango elektra
Praėjusią savaitę elektros energija Lietuvoje atpigo 8%
SGD tanklaivis Coral Favia

Lietuvą pasiekė pirmoji šį mėnesį SGD siunta Rusijos

(atnaujinta 16:25 2021.05.11)
Pranešime tuo pačiu teigiama, kad šio mėnesio pradžioje respublika gavo pirmąją SGD siuntą iš Egipto

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Tanklaivis "Coral Favia" į Lietuvą atvyko iš Rusijos Vysocko uosto, kur yra suskystintų gamtinių dujų (SGD) gamykla.

Portalo "Marinetraffic" duomenimis, laivas į Klaipėdos uostą atplaukė ankstų antradienio rytą. SGD vežėjas šiuo metu stovi šalia vietinio SGD terminalo.

Pagal terminalo operatoriaus — "Klaipėdos naftos" bendrovės — pristatymo grafiką, Klaipėdos terminalas turėtų gauti 9,5 tūkst. kubinių metrų dujų. Tačiau buvo manoma, kad tanklaivis atvyks po kelių dienų.

Paskutinį kartą Lietuva pirmuosius SGD krovinius gavo iš Egipto. Dujovežis "Fukurokuju" pristatė 138 tūkstančius kubinių metrų.

Lietuva SGD terminalą pastatė 2014 metais. Valdžia šį žingsnį pateisino noru atsikratyti Rusijos "Gazprom" "monopolijos".

Tačiau terminalas respublikai kainuoja brangiai: "Klaipėdos nafta" už nuomą Norvegijai kasmet sumoka 60 milijonų eurų. Dažniausiai Lietuva SGD gauna iš Norvegijos ir Rusijos, yra gana retų tiekimų iš JAV.

Pernai spalį Lietuvos energetikos ministerija turėjo parengti įstatymo projektą, kurio tikslas — sumažinti suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimo į Klaipėdos terminalą kainą.

Tegai:
Egiptas, Lietuva, Rusija, SGD
Vilnius

Registrų centras: balandį ir toliau augo NT sandorių skaičius

(atnaujinta 17:58 2021.05.11)
Per pirmus keturis šių metų mėnesius Lietuvoje iš viso įregistruota 48,2 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Praėjusį mėnesį nekilnojamojo turto (NT) sandorių skaičius toliau augo, aktyvūs išliko butų, gyvenamųjų namų ir žemės sklypų pirkėjai. Apie tai pranešė Registrų centro spaudos tarnyba.

Per pirmus keturis šių metų mėnesius Lietuvoje iš viso įregistruota 48,2 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių. Tai yra 38 proc. daugiau nei 2020 metų sausį-balandį, kai įregistruota 34,8 tūkst. NT sandorių (2019 m. sausį-balandį 38,1 tūkst.). Vien tik per balandžio mėnesį įregistruota 14,7 tūkst. NT sandorių — beveik dukart daugiau nei praėjusių metų balandį (7,4 tūkst.) ir 11 proc. daugiau nei šių metų kovą (13,2 tūkst.).

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Šiemet visoje šalyje įregistruota 12,1 tūkst. butų pardavimų — 20 proc. daugiau nei 2020 metų sausio-balandžio mėnesiais, kai įregistruota 10,1 tūkst. (2019 m. sausį-balandį 11,1 tūkst.), o vien tik per balandį — 3,6 tūkst., arba 87 proc. daugiau nei praėjusių metų balandį (1,9 tūkst.) ir 10 proc. daugiau nei šių metų kovą (3,3 tūkst.).

Šiemet Vilniuje iš viso įregistruota 4,5 tūkst. butų sandorių, arba 16 proc. daugiau nei atitinkamą laikotarpį pernai (2019 m. sausį-balandį 3,7 tūkst.), Kaune — 1,7 tūkst., arba 13 proc. daugiau (2019 m. sausį-balandį 1,6 tūkst.), Klaipėdoje — beveik 1,1 tūkst., 46 proc. daugiau (2019 m. sausį-balandį 1 tūkst.).

Šiais metais Lietuvoje taip pat įregistruota maždaug 4,4 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų — 39,5 proc. daugiau nei 2020 metų sausį-balandį (2019 m. sausį-balandį 3,3 tūkst.). Tik per balandį pasikeitė 1,4 tūkst. gyvenamųjų namų savininkų, arba 91 proc. daugiau nei per 2020 metų balandį ir 14 proc. daugiau nei per šių metų kovą.

Visoje šalyje šiemet taip pat įregistruota 24,2 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų. Tai yra 46,5 proc. daugiau nei per pirmus keturis praeitų metų mėnesius (2019 m. sausį-balandį 17,9 tūkst.). Vien tik per balandį įregistruota 7,4 tūkst. žemės sklypų sandorių, arba dukart daugiau nei 2020 metų balandžio mėnesį ir 10 proc. daugiau nei šių metų kovą.

Tegai:
nekilnojamas turtas, Registrų centras, Lietuva
Dar šia tema
Sausį įregistruota beveik 10 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių
Specialistai papsakojo, kiek verta investuoti į namų atnaujinimą
Registrų centras: NT sandorių skaičius išaugo penktadaliu