Ignalinos atominė elektrinė, archyvinė nuotrauka

Ignalinos AE nereikalingą turtą parduoda elektroniniu būdu

69
Dabar fiziniai ir juridiniai asmenys galės dalyvauti IAE rengiamuose aukcionuose nuotoliniu būdu

VILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Siekiant efektyvinti Ignalinos atominės elektrinės (IAE) nereikalingo turto pardavimų procesą, vasarį įmonėje pradėjo veikti elektroninių aukcionų sistema, praneša IAE spaudos tarnyba.

Planuojama, kad didžiausia IAE organizuojamų aukcionų dalis bus vykdoma elektroniniu būdu, juose parduodant įmonei nereikalingą arba netinkamą naudoti turtą, kuris susikaupia vykdant eksploatavimo nutraukimo darbus.

Sistema sudarys sąlygas tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims nuotoliniu būdu dalyvauti IAE rengiamuose aukcionuose. Tokiu būdu siekiama užtikrinti nereikalingo arba netinkamo naudoti turto pardavimo efektyvų procesą, generuoti didesnes pajamas, užkertant kelią galimiems susitarimams dėl kainų tarp aukcionų dalyvių.

Taip pat tai sudomins daugiau potencialių klientų dalyvauti rengiamuose aukcionuose, suteikiant galimybę parduodamą turtą įvertinti virtualioje erdvėje, nevykstant į apžiūrą ir nepatiriant papildomų finansinių ir laiko sąnaudų. 

"Šiuolaikinių technologijų amžiuje panašių sistemų įdiegimas kitose įstaigose, kurios vykdo prekių pardavimus, pasiteisina bei suteikia daugiau skaidrumo turto pardavimo procesui", — sakė IAE generalinis direktorius Darius Janulevičius.

Janulevičiaus teigimu,  elektroninių aukcionų sistema padės IAE sklandžiau ir efektyviau vykdyti IAE eksploatavimo nutraukimo procese susikaupusių metalo ir kitų detalių realizaciją eliminuojant galimas rizikas, kurios egzistuoja vykdant viešuosius aukcionus įprastu būdu.

"Daugiau asmenų ir įmonių turės galimybę dalyvauti IAE vykdomuose aukcionuose, įsigyti jiems reikiamas prekes ir didesnės konkurencijos dėka IAE galės gauti didesnes pajamas", — pridūrė generalinis direktorius.

2016 metais IAE surengė 36 aukcionus įmonei nereikalingam turtui parduoti. Pardavusi virš keturių tūkstančių tonų įvairių metalų įmonė uždirbo 1,22 milijono eurų, iš kito turto pardavimo — 0,53 milijono eurų papildomų pajamų.

IAE veiklos pasikeitimas

Įmonės veikla pasikeitė 2009 metais gruodžio 31 dieną, kai buvo sustabdytas antrasis energijos blokas.

Siekiant įgyvendinti perėjimą iš įmonės veiklos funkcinio valdymo į projektinį valdymą, 2015 metais buvo įkurta projektų valdymo tarnyba. Tais pačiais metais įkurtas veiklos planavimo ir finansų departamentas, padėjęs atskirti veiklos planavimo ir kontrolės funkcijas nuo veiklos vykdymo funkcijos.

2016 metais IAE įsigaliojo nauji pakeitimai, susiję su išmontavimo proceso pertvarkymu. Išmontavimo proceso planavimo ir kontrolės funkcijos buvo atskirtos nuo išmontavimo veiklos vykdymo, nes tai padės optimizuoti ir efektyvinti išmontavimo proceso veiklos įgyvendinimą.

69
Tegai:
elektroninių aukcionų sistema, atominė elektrinė, Ignalinos atominė elektrinė (IAE), Ignalina
Dar šia tema
Ignalinos AE nuosekliai vykdo Europos komisijos rekomendacijas
Ignalinos AE 2016-aisiais papildomai uždirbo beveik 2 mln eurų
Ignalinos atominėje elektrinėje išmontuota 25% visos įrangos
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, archyvinė nuotrauka

Lietuva susitarė dėl asocijuotos narystės su Europos kosmoso agentūra

(atnaujinta 17:17 2021.05.07)
Iki nurodyto laiko Baltijos šalis išlaikys bendradarbiaujančios su agentūra valstybės statusą

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pasirašė Lietuvos asocijuotos narystės sutartį su Europos kosmoso agentūra (EKA), praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Asocijuota narystė EKA sustiprins šalies mokslo ir verslo konkurencingumą ir bus tiesiogiai naudinga ekonomikai. Preliminariais vertinimais, kosmoso programų dalyvių tiesiogiai investuotas 1 euras sukuria ne mažiau kaip 3,5 euro vertės.

Lietuvos ir EKA asocijuotos narystės sutartis iki rugsėjo 27 dienos turės būti ratifikuota Seime, iki tol Lietuva išlaikys bendradarbiaujančios su agentūra valstybės statusą.

Mėnulis ir lėktuvas
© Sputnik / Антон Денисов

"Įsitraukimas į kosmoso srities technologijų plėtrą ne tik gerina tarptautinį šalies įvaizdį, bet ir duoda tiesioginės ir apčiuopiamos naudos ekonomikai. Projektus pagal EKA programas vykdantis verslas kuria didelę pridėtinę vertę, o Lietuvos narystė kosmoso agentūroje mūsų šaliai kasmet atneš apie 8,4 mln. eurų grąžą", — sakė Armonaitė.

Anot jos, toks bendradarbiavimas skatina inovacijas, suteikia rimtą stimulą ateities šalies verslui, pažangių technologijų ir inovatyvių pramonės vystymui bei didelės pridėtinės vertės produktų kūrimui. Visa tai padidins Lietuvos verslo ir mokslo konkurencingumą tarptautiniu mastu.

Tapusi asocijuota nare, Lietuva turės teisę įsteigti EKA verslo inkubavimo centrą, kuris teiktų ekspertinę ir finansinę pagalbą kosmoso srities startuoliams. Šiuo metu 20 tokių centrų veikia 17-oje EKA valstybių narių. Šie centrai padėjo įsteigti daugiau kaip 300 kosmoso srities startuolių ir užaugino daugiau kaip 700 įmonių.

Asocijuota narystė leis Lietuvai dalyvauti įvairiose EKA programose, o mūsų šalies verslui ir mokslui atsivers galimybė bendradarbiauti su didžiosiomis Europos technologijų korporacijomis ("Airbus", "Thales Alenia space", "Ariane group", "OHB system"), kurios įgyvendina didelio masto EKA programas.

2010 metais Lietuva pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su EKA, o 2015 metais prisijungė prie EKA Europos bendradarbiaujančių valstybių plano (PECS).

Tegai:
kosmosas, Aušrinė Armonaitė, Lietuva
Vilnius

Lietuvoje pradės mokėti vienišų asmenų pensiją

(atnaujinta 13:56 2021.05.07)
Premjerės teigimu, iš esmės tai yra vieniši gyvenantys pensininkai, neįgalieji, taip pat tos šeimos, kur vaikus augina vienas iš tėvų

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pranešė, kad šiemet vienišų asmenų pensija bus pradedama mokėti, o vėlesniais metais bus plečiama. Apie tai ji pareiškė spaudos konferencijoje.

"Vienas iš turbūt pagrindinių veiklos socialinėje srityje matavimo rodiklių yra santykinio skurdo rodiklis. Nors mes dažnai kalbame apie bendro santykinio skurdo rodiklį ir vertiname tą bendrąjį skaičių, tačiau yra atskiros grupės, ištisos visuomenės grupės, kurių santykinio skurdo rizika yra gerokai didesnė, pavyzdžiui, vienišų pensininkų atveju — dvigubai nei vidurkis", — sakė Šimonytė.

Anot jos, iš esmės tai yra vieniši gyvenantys pensininkai, neįgalieji, taip pat tos šeimos, kur vaikus augina vienas iš tėvų.

"Būtent tam, kad socialinė politika būtų taiklesnė, pirmiausia būtų stengiamasi padėti toms visuomenės grupėms, kurių santykinio skurdo rodikliai yra patys blogiausi, ir yra numatyta Vyriausybės programoje šita priemonė", — sakė premjerė.

Šimonyte pareiškė, kad šiais metais ji bus pradedama tik mokėti ir bus pradėta nuo tų žmonių, kurie gauna šalpos pensijas. Ateinančiais metais ji bus plečiama ir tam reikės papildomų lėšų. Tačiau valdantieji mano, kad rezultatas, kuris sumažins santykinį skurdą ir kartu sumažins bendrą santykinio skurdo lygį, yra to vertas.

Lietuvoje dabartinis pensinis amžius yra 64 metai vyrams ir 63 metai moterims. 2015 metais atlikto tyrimo duomenimis, vyrai respublikoje norėtų dirbti iki 61 metų, o moterys — iki 59 metų.

Anksčiau EK parengė "žaliąją senatvės knygą". Joje rekomenduojama Lietuvai iki 2040 metų padidinti pensinį amžių iki 72 metų, kad būtų išlaikytas pastovus šalies senėjimo indeksas.

Pensininkai laikomi viena pažeidžiamiausių grupių Lietuvoje. 2019 metais Baltijos šalis pateko į antilyderių penketuką ES  pagal pensininkų skurdo riziką. Vyresnių nei 65 metų žmonių, kuriems gresia skurdas, dalis siekė 18,7 proc.

Tegai:
pensijos, Vyriausybė, Ingrida Šimonytė, Lietuva
Dar šia tema
Toliau dirbti išėję į pensiją ketina kas antras Lietuvos gyventojas, rodo tyrimas
10 ženklų, kurie rodo, kad jūsų finansinė elgsena yra teisinga
Sosnovskio barščiai, archyvinė nuotrauka

Vilniuje planuojama sunaikinti 99 proc. Sosnovskio barščių populiacijos

(atnaujinta 16:49 2021.05.08)
Šį pavasarį pradedamas įgyvendinti veiksmų planas, kuris itin efektyviai mažins šio augalo plotus, kovai su Sosnovskio barščiais skirta apie 94 tūkst. eurų

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Per 2 metus Vilniuje bus sunaikinta 99 proc. Sosnovskio barščių populiacijos, praneša spaudos tarnyba.

Kontroliuodama Sosnovskio barščių populiaciją Vilniaus teritorijose, savivaldybė ėmėsi naujo, kelis metus truksiančio, invazinio augalo gausos reguliavimo plano iki 2022-ųjų.

Iki šiol su Sosnovskio barščiais kovota priemonėmis, kurios šio invazinio augalo plitimą pristabdydavo, tačiau iki galo nesunaikindavo. 

Šį pavasarį pradedamas įgyvendinti visas veiksmų planas, kuris mažins šio augalo plotus itin efektyviai.

Sosnovskio barščių naikinimo plane – purškimas herbicidais, kasimas Verkių-Pavilnių parkų teritorijoje ir šalia vandens telkinių bei šienavimas.

Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje Sosnovskio barščio populiacija aptinkama 18 ha teritorijoje (133 vietose), kur yra užfiksuoti plotai ar invaziniai augalai, tačiau šie plotai nuolat kinta. Teritorija yra urbanizuota, ją supa parkai, saugomos teritorijos, miškai, pievos bei atviri ūkiniu požiūriu nenaudojami plotai, kuriuose Sosnovskio barščiai gali nesunkiai plisti, todėl svarbu kuo skubiau kontroliuoti populiaciją ir neleisti jai išplisti į gretimus plotus. Purškimo darbai pradedami jau šį savaitgalį.

Iš Aplinkos ministerijos ir Savivaldybės biudžeto lėšų kovai su Sosnovskio barščiais skirta apie 94 tūkst. eurų.

Šį piktžolė ir invazinė rūšis yra paplitusi Baltijos šalyse, Baltarusijoje, Rusijoje, Ukrainoje ir Lenkijoje. Sosnovskio barščių sultyse yra medžiagos, kuri, patekusi ant odos (pavyzdžiui, žmogui ją palietus) ir paveikus saulės spinduliams, sukelia stiprius, net III laipsnio nudegimus.

Tegai:
Sosnovskio barščiai, Vilnius
Dar šia tema
Skirtos lėšos Sosnovskio barščiui naikinti